sovietų sąjunga

Sovietinį maistą supa daugiau mitų nei, veikiausiai, bet kokį kitą ano meto reiškinį. Dalis sovietmetį menančių lietuvių savo jaunystės tortus ir kotletus prisimena it per rožinius akinius, kai išties sovietinis maistas Lietuvoje sukeldavo ir apsinuodijimų, kurie baigdavosi mirtimi. O kur dar ir sovietinės parduotuvės, kur norimo maisto eilėse tekdavo laukti ištisas valandas, o tikrai gardesnį kąsnelį gauti pavykdavo tik per blatą arba einant aukštas pareigas.

Daugkartiniai švirkštai, iš bjauraus kvapo atpažįstami sunkūs ligoniai, galvos dydžio augliai ir tinkamos įrangos gydymui trūkumas – visa tai yra sovietinių ligoninių Lietuvoje praeitis. Nepaisant to, kad anuomet Lietuva garsėjo Sovietų Sąjungoje savo medicinos specialistais, vargu, ar kas norėtų grįžti į sovietines ligonines. Daugiau apie tai, su kuo tada kasdien tekdavo susidurti ir medikams, ir pacientams, pasakoja buvęs medikas ir istorikas.

Norma tapęs alkoholizmas ir vagystės darbe, nepasitikėjimas valdžia ir aplinkiniais, slapukavimas ir gyvenimas su dvigubu dugnu. Taip daugeliui atrodė sovietinė kasdienybė.

Sovietinė valdžia į savo įtakos sferą perimti visas žmogaus gyvenimo sritis, ne išimtis – šventės. Ar tai kas kelerius metus vykstančios dainų šventės, ar kasmet gatvėmis žygiuojančios Gegužės 1-osios demonstracijos, ar net asmeninės šventės, tokios kaip vestuvės ar gimtadieniai – visos tokios progos turėjo gaminti visuotinę džiaugsmo emociją ir slėpti teroru ir priespauda persmelktą sovietinę tikrovę.  Prieš 30 metų, 1991 m. gruodį, žlugo Sovietų Sąjunga.

Sovietų Sąjungos saugumiečių suorganizuotas eksperimentas įsisavinant Sibirą baigėsi masinėmis mirtimis, badu ir netgi galimais kanibalizmo atvejais. Iš 6 tūkst. į Nazino salą atvežtų nuteistųjų tremtinių per kelis mėnesius gyvi liko vos trečdalis. Sibiras jau nuo XVI a. Rusijos ir SSRS valdžiai buvo ta pati Australijos sala Didžiajai Britanijai. Siuntė ten kalinius ir politinius nusikaltėlius. Tremtinius daugiausiai naudojo Sibiro  teritorijų „įsisavinimui“, apribojant jų judėjimą.

Sovietų okupacijos žala Lietuvai praktiškai neišmatuojama, ypač jei įvertinsime ir dvasinius praradimus. Tai buvo ne tik okupacija, tai buvo visos visuomenės mąstysenos transformacija, pakeitusi šeimas, vyrų ir moterų santykius, užkrovusi neproporcingai didelę naštą moterims, kurios buvo priverstos pilnai darbo dienai išeiti į darbą ir dažnai negavo jokios valstybės ar savo sutuoktinio pagalbos, kai reikdavo tvarkytis su vaikais, buitimi bei medžioti maisto produktus pustuštėse sovietinėse pardu...

Neįmanoma vieningai apibrėžti tokio reiškinio, kaip „sovietmečio mokykla“. Nes Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje mokyklų buvo daug ir visos jos, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, buvo skirtingos. Tačiau jose reiškėsi ir kai kurie bendri dalykai, tai – ideologija persmelktas mokymas, prievolė moksleiviams tapti spaliukais ar komjaunuoliais, taip pat – sistemos ašimi tapę mokytojai, kurių vieni savo mokinius bandė apsaugoti nuo sovietinės ideologijos, o kiti į ją stūmė.

1988-ųjų lapkričio 15 d. Tarybų Sąjunga pribloškė stebėtojus iš Vakarų, į orbitą aplink Žemę paleisdama NASA daugkartinio naudojimo erdvėlaivių „Space Shuttle“ kloną, pavadintą „Buran“ (liet. – „pūga“). „Buran“ programoje ypač intensyviai dirbo ir vienintelis Lietuvos kosmonautas Rimantas Stankevičius, tragiškai žuvęs 1990 m. rugsėjo 9 d. Italijoje vykusios aviacijos šventės metu.

Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, profesorius Vytautas Landsbergis teigė, kad prieš 30 metų Lietuvos ir Rusijos santykiuose, nepaisant valstybių dydžio, buvo juntama pagarba, o tuometinis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas norėjo kitokios Rusijos, negu ji buvo Sovietų Sąjungoje ar yra dabar. „Kai kalbame apie santykius tarp valstybių, o šiandien mes kaip tik apie tai kalbame, aš atsisakyčiau kai kurių sąvokų, kaip geri santykiai arba nelabai geri santykiai.

Rašytojo ir sovietinio veikėjo Petro Cvirkos anūkas Aidas Pivoriūnas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydamas viešojo intereso vardan kreiptis į teismą dėl, jo nuomone neteisėto, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pasiryžimo nukelti paminklą seneliui. Vyras teigia, kad paminklo nukėlimas yra politiškai motyvuotas žingsnis, numatytas Vilniaus valdančiųjų programoje, ir su teise nieko bendra neturi.

Prieš trisdešimt metų komunistų partijos kietosios linijos šalininkų grupė pabandė perimti valdžią iš sovietų lyderio Michailo Gorbačiovo. Nors šis pučas ir nebuvo sėkmingas, tačiau smarkiai prisidėjo prie SSRS iširimo. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo pirmosios Vyriausybės kultūros ministras, visuomenininkas Darius Kuolys.

Eidamas 90-uosius metus mirė paskutinis iš 1991 metais surengto nesėkmingo perversmo prieš tuometį Sovietų Sąjungos lyderį Michailą Gorbačiovą dalyvis Olegas Baklanovas, trečiadienį pranešė Rusijos kosmoso agentūros vadovas. „Olegas Dmitrijevičius Baklanovas, vadovavęs mūsų raketų ir kosmoso pramonei bei SSRS Bendrosios mašinų gamybos ministerijai, mirė“, – tviteryje parašė Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas. O. Baklanovo mirties priežastis lieka neaiški.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį pareiškė, kad sovietų okupaciją praėjusio amžiaus viduryje pasmerkusių Jungtinių Valstijų patirtis yra aktuali pamoka demokratiniam pasauliui nenusileisti šiandienos diktatoriams. Taip jis kalbėjo Vilniuje minint buvusio JAV valstybės sekretoriaus Sumnerio Welleso deklaracijos 81-ių metų sukakties metines. Šia deklaracija 1940 metais JAV paskelbė nepripažįstanti Baltijos šalių prievartinio inkorporavimo į Sovietų Sąjungą.

„Eurovizijoje“ penktąją vietą užėmusi ir Europos melomanų širdis pavergusi ukrainos elektro-folko grupė „Go_A“ šią savaitę lankėsi Lietuvoje. Portalui tv3.lt grupės nariai papasakojo, kaip vaikystėje susidomėjo muzika, koks ryšys juos sieja su Lietuva, ir su kokiais iššūkiais teko susidurti.

Kai pasaulyje įvyksta tragedija ar nutinka katastrofa su daugelio žmonių žūtimis, apie ją sužino visi. Žmonės gali palaikyti nelaimės ištiktųjų artimuosius, aiškinamos aplinkybės, kad ateityje tokie atvejai nepasikartotų. Tačiau tai negaliojo Sovietų Sąjungai, kurioje visa eilė katastrofų ir tragedijų buvo daugeliui dešimtmečių nutylėta nuo visuomenės. Kai kurios tragedijos išaiškėjo tik žlugus imperijai ir atsivėrus archyvams.

Lietuvoje pirmadienį minima Gedulo ir vilties diena – birželio 14-ąją prieš 80 metų šalį okupavę sovietai pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą. Šiai datai minėti renginiai vyks Vilniuje ir kitose Lietuvos vietose. Vidurdienį sostinėje, Lukiškių aikštėje, rengiama pilietinė akcija – tylos minutė okupacijos aukoms atminti.

Stalino Sovietų Sąjunga namuose kalbėjo apie komunizmą, bet svetur praktikavo kapitalizmą. Ji pardavinėjo pagrobtus meno kūrinius, medieną ir grūdus Vakarų šalims, dažniausiai žiūrėdavusioms pro pirštus į faktą, kad ši pelninga prekyba dvokia nusikaltimais ir melu, taip pat yra permerkta krauju ir ašaromis. Kinijos komunistų partija irgi laikosi leninizmo kaip veiksmingos politinės organizacijos doktrinos, bet atsikratė neįgyvendinamų marksistinės ekonomikos idėjų.

Daugelis vyresnės kartos žmonių prisimins legendinį filmą „Buratino nuotykiai“ – 1976-aisiais pasirodžiusi juosta vaikams tapo tikru kultu, o liaudyje filmo veikėjų frazių galima išgirsti iki šiol. Įdomi detalė – vieną iš pagrindinių vaidmenų šioje juostoje sukūrė vilnietis, vėliau taip ir nebepasirodęs prieš kameras. Daugelis mačiusių juostą turbūt prisimena charizmatišką berniuką, suvaidinusį pudelį Artemoną – ištikimąjį Malvinos draugą.

Atkurtai Lietuvos nepriklausomybei – jau daugiau nei trys dešimtmečiai, tačiau vis dar pasigirsta nuomonių, kad „prie ruso buvo geriau“. Iki šiol, grindžiant tokią mintį, pateikiami jau klišėmis tapę argumentai: „Visi darbus turėjo“, „visi lygūs buvo“. Anaiptol, sovietinę realybę tyrinėjantys istorikai su tokiomis mintimis nesutinka, o vienas iš kontrargumentų – žvilgsnis į parduotuves ir jų asortimentą sovietmečiu.

Laisvės partija su savo ministre Evelina Dobrovolska priešakyje pavasarį Seimui teiks projektą, kuris gali įteisinti dvikalbystę kai kuriuose šalies regionuose. Ministrė tikina, kad projektas nieko naujo neatneš, o kai kurie dalykai jau dabar faktiškai egzistuoja. Visgi tai nenuramina įstatymo kritikų, kurie tokias iniciatyvas lygina su tvarka Sovietų Sąjungoje, o ministrę ragina užtikrinti, kad būtų laikomasi dabar galiojančių įstatymų.

Visiškai įmanoma, kad devintajame XX a. dešimtmetyje žuvų išskiriamos dujos galėjo sukelti milžinišką diplomatinę krizę tarp atominius ginklus turinčių supervalstybių. Iš tiesų, ši priežastis vos nesukėlė rimto konflikto tarp Rusijos ir Švedijos, kurio buvo išvengta tik per plauką. Tačiau tuo metu, niekas to nesuprato. Prieš pradedant kalbėti apie žuvų išskiriamas dujas, pirma, šiek tiek istorijos.

Atominių bombų testavimo ir kolonijinės istorijos palikimas sugrįžo į Prancūziją radioaktyvių dulkių debesies iš Sacharos pavidalu. Vasario mėnesį dulkes iš Sacharos dykumos į šiaurę atnešė vėjas ir išbarstė jas virš Ispanijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Airijos. Dėl šių dulkių kai kuriose Europos vietose vakarais dangus įgaudavo auksinį atspalvį, bet kartu jos sukėlė nedidelį, bet pastebimą, radiacinio fono padidėjimą. Kaip teigia ACRO (liet.

Rusijos Jekaterinburgo miestas turi tamsią istoriją. 1918 m. paskutinįjį carą ir jo šeimą sušaudė bolševikų sukilėliai, galiausiai užvaldę šalį. 1991 m. Rusijos prezidentas šį miestą pasirinko kaip atsarginę sostinę tuo atveju, jei Maskvoje būtų pavykęs valstybinis perversmas. Kaip rašė „Ars Technica“, 1979 m. miestas buvo ir didelio juodligės protrūkio vieta. Dėl avarijos iš metropolyje paslėptų biologinių ginklų patalpų, tada vadinamų Sverdlovsku, iškilo mirtinas kamuolys.

Dar vienam žiemos savaitgaliui TV3, TV6, TV8, TV3 Play ir Go3 siūlo intrigų apipintas, tikrų įvykių įkvėptas istorijas. Nepraleisti ir išvysti siūlome: serialą „Gaujų karai. Princai“, komedijas „Pašėlę vyrukai amžiams“ ir „Princesės dienoraštis 2. Karališkos sužadėtuvės“, smagųjį žaidimą „GalvOK“ ir kitas laidas bei realybės šou. Šeštadienis (01-30) 19.40 val.

Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti sovietinę apgaulės ir smurto doktriną, ir raudonoji melo imperija lūžo Lietuvoje, minint Laisvės gynėjų dieną sako pirmasis valstybės vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis. „Lietuva buvo pirmoji tarp sovietų kolonijų, kurioje kilęs išsilaisvinimo Sąjūdis laimėjo demokratinius parlamento rinkimus ir žmonių įgalioti atstovai vieningu balsavimu paskelbė atkuriamą nepriklausomą valstybę.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis pasigenda atskiros institucijos, kuri tirtų Sausio 13-osios įvykius. „Nėra jokios specialios institucijos, kuri viską nagrinėtų, klasifikuotų ir išryškintų klausimus, į kuriuos dar neatsakyta, taip pat apklaustų liudininkus, kurių dar iki šiol nepasiklausė niekas (...). Manau, geriausia, kad būtų įsteigta speciali institucija – Sausio 13-osios agresijos, galbūt, ir sąmokslo, tyrimo institutas“, – lrt radijui tr...

Josifo Stalino pavardė giliai įsirėžusi į istorijos vadovėlių puslapius. Sukūręs represijų pilną režimą, jis Sovietų Sąjungą valdė smurtu, alkoholiu ir krauju. Tačiau pasiekti politiniai tikslai slėpė sunkią vaikystę, asmeninio gyvenimo nelaimes, sveikatos problemas ir nuožmų charakterį, kuris atsispindėjo ir šeimoje, – viską, apie ką Sovietų Sąjungos laikais nebuvo galima kalbėti.

TV3, TV6, TV8, TV3 Play ir Go3 šiandien siūlo tiesioginę krepšinio transliaciją ir filmus. Šiandien 12:00 val. per TV3 ir 13:00 per TV3 Play – serialas „Tikroji žvaigždė“. Eliza – mergina iš neturtingos šeimos, kupina svajonių. Besigindama nuo patėvio priekabiavimų, ji pabėga iš namų. Netikėtai vargšė mergaitė iš gatvės atsiduria mados pasaulyje, kuriame karaliauja ambicingoji Karolina ir moterų numylėtinis Artūras.

Viktoro Stolbuno sekta iki šiol mažai žinoma visuomenei, nors Perestroikos laikais jos sąrašuose šmėžavo ne vienas žinomas tų laikų vardas. Patys sektos nariai dabar yra linkę nutylėti apie tai, kas vyko uždaroje bendruomenėje, bet tie, kas prabyla, pasakoja apie žiaurų smurtą ir psichologinį terorą, kaip „auklėjimo“ priemones.

Išsvajotą mokslininko karjerą kuriantis Lietuvos valstybei Aleksandras Abišala laikinai iškeitė į politiko kelią, galiausiai trumpam tapo Lietuvos premjeru, tačiau neslepia, kad politika niekada nebuvo jo pašaukimas. Sudėtingu ir įtemptu Lietuvai metu ministru pirmininku tapęs A. Abišala prisimena, su kokiais iššūkiais jam teko dorotis – tai ir iš visų pusių tvyrojęs spaudimas, ir pinigų stygius valstybėje, ir dalies gyventojų nepasitenkinimas.

Vyresni mūsų žiūrovai turbūt dar prisimins, kaip Sovietų Sąjungoje jaunimas buvo mokomas kuo greičiau išrinkti ir surinkti „Kalašnikovo“ automatą. Ką gi, panašu, kad Rusijoje mažai kas tepasikeitė. Amžinai Vakarų grėsmės propaganda maitinami rusai džiaugiasi matydami, kad jų mažamečiai vietoje žaidimų surinkinėja automatą. Darijanai dar tik šešeri. Mergaitė rožine kepure, atrodo, dar turėtų apsikabinusi lėlę mokytis ateityje būti rūpestinga mama.

Keleriais metais ilgesnė gyvenimo trukmė ir masinis gyventojų persikėlimas iš kaimų į miestus, tačiau vis labiau senstanti ir mažiau gimdanti visuomenė, beveik nekitęs santuokų, bet tūkstančiais išaugęs ištuokų skaičius – štai, kaip per šimtmetį nuo savo nepriklausomybės paskelbimo pasikeitė Lietuva. Lietuvos Respublikos nepriklausomybė paskelbta 1918 m. vasario 16 dieną. Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, portalas tv3.lt kviečia susipažinti, kaip nuo tada pasikeitė gyvenimas Lietuvoje.

Klaipėdos Vydūno gimnazijos mokiniai ir  tėvai piktinasi mokinių slapta užfiksuotomis čia dirbančios rusų kalbos mokytojos pamokomis dešimtokams. Pedagogė per pamoką šlovina Sovietų Sąjungą ir giria Vladimirą Putiną. Mokytoja aiškina, kad tai yra jos nuomonė, kuria norėjo apšviesti mokinius. Ar tinkama nuo su realybe prasilenkiančias mintis dėstyti pamokose vaikams, aiškinasi ugdymo įstaigos vadovybė. „Man labai nepatinka kai kurie jūsų pasakymai. „Vot“ jūsų.

Rusijos tironas Josifas Stalinas (tikroji pavardė – Džiugašvilis) susilaukė trijų vaikų ir dešimties anūkų. Jam valdant SSRS susidūrė su milžiniškomis išorės ir vidaus problemomis, ir tai galimai atsispindi jo šeimos istorijoje. Dalies anūkų jis net nematė, o santykiai su vaikais buvo toli gražu ne idealūs.  Josifo Stalino vaikai: Jakovas Vyriausiasis Stalino sūnus Jakovas (1907-1943) buvo vedęs triskart, tačiau žuvo Antrojo pasaulinio karo metu.

Kalėdos su eglute, dovanomis ir su aplink stalą susėdusia šeima yra, regis, nemari tradicija. Visgi Sovietų Sąjunga buvo į ją pasikėsinusi ir net uždraudusi šventinę eglutę, kaip buržujų atributą. Viskas, kas buvo siejama su religija, šeima ir kalėdine ramybe, pasak bolševikų, turėjo išnykti, bet taip niekada ir neišnyko. Tiesa, Naujieji metai, kurie tapo beveik politine švente, praretino Kalėdų ir Kūčių aistruolius, visgi tradicijos neišnaikino.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį griežtai atmetė Vakarų kritiką dėl 1939 metais sovietų ir nacistinės Vokietijos pasirašyto pakto pareiškęs, kad Vakarų valstybės, o ne Sovietų Sąjunga pataikavo naciams. Antrasis pasaulinis karas vis dar žadina skausmingus prisiminimus Rusijoje, kuri per jį neteko maždaug 27 mln. gyvybių. Kremlius siekia, kad būtų deramai pripažintas šalies ir jos vaidmuo sutriuškinant nacius, artėjant pergalės 75-ųjų metinių minėjimui gegužę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad buvusių SSRS šalių atsisakymas dalyvauti 75-ųjų pergalės metinių minėjime gegužės 9-osios parade Maskvoje būtų didelė klaida. „Jei kas nors neatvažiuos dėl kažkokių dabartinių mūsų tarpvalstybinių santykių ypatumų, tai, manau, būtų didelė jų klaida.

Sovietinės moterys niekuo nenusileido vyrams – jos studijavo, sunkiai ir daug dirbo, stojo į partiją, o vėliau – į eiles parduotuvėse. Tekėti už pasirinkto vyro, o vėliau su juo išsiskirti, dėvėti taip trokštamas kelnes ar siausti vakarėliuose jos taip pat galėjo. Ilgoje Sovietų Sąjungos istorijoje net būta momentų, kai moterys įgavo visišką seksualinę laisvę, o visoje plačioje šalyje įteisinus abortus, Sovietų Sąjungos gyventojos perėmė  ir visišką savo kūnų kontrolę.

Leonidas Brežnevas buvo žmogus, beveik ilgiausiai valdęs Sovietų Sąjungą, asmuo, apie kurį buvo sukurta daugiausiai anekdotų ir tas, kurio antakiai ir pomėgis bučiuoti politinius bičiulius įkvėpė ne vieną žmogų. Šis Sovietų Sąjungos lyderis 18 metų vairavo šalį tarp politinių rifų, ekonominių seklumų ir ekologinių katastrofų. Tiesa, būta ir šviesių akimirkų, valdant L. Brežnevui pasitaisė santykiai su Vakarais, sukurtas „brandus socializmas“ ir sovietiniai žmonės ėmė gyventi patogiau.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas savo karjeros pradžioje Sovietų Sąjungos Valstybės saugumo komitete (KGB) vadintas „sąžiningu ir disciplinuotu“ šnipu, rodo ketvirtadienį paskelbti dokumentai. „Draugas Putinas... nuolat kelia savo ideologinį, politinį ir profesinį lygį“, – sakoma rusų žiniasklaidos paviešintame vieno puslapio dokumente, parengtame, kai būsimajam politikui buvo kiek daugiau nei 20 metų.

KGB kontržvalgybos skyriui, dar kitaip vadinamam Direktoratu K, tai buvo kasdienis darbas. Reikėjo vos minutės, kad jie atidarytų buto Lenino prospekte Maskvoje, duris. Tai buvo daugiabučio, kuriame gyveno tik KGB darbuotojai ir jų šeimos, butas. Vos atidarius duris du vyrai užsimovę medicinines pirštines kruopščiai apieškojo butą, o technikai suslėpė pasiklausymo įrangą. Prieš išeidami vyrai užsidėjo veido kaukes ir spintoje esančius drabužius bei batus apipurškė radioaktyviomis dulkėmis.

Tai buvo vienas iš skambiausių skandalų šiuolaikinio sporto istorijoje. Inžinieriaus Boriso Oniščenkos noras nugalėti bet kokiais, net ir atvirai nešvariais, būdais pribloškė ne tik jo oponentus, tačiau ir Rusijos delegacijos narius. Pastarieji, sužinoję apie jo veiksmus, buvo pasiryžę sutepusį garbę kolegą išmesti pro viešbučio langą.

Sakyti, kad gausus skyrybų skaičius – šių laikų problema, būtų klaidinga. Dar sovietmečio Lietuvos statistikoje tam tikru metu matyti spartus skyrybų šuolis. O štai atgavę nepriklausomybę ėmėme tuoktis mažiau. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, kas per pastarąjį pusę amžiaus lėmė santuokų ir skyrybų skaičiaus pokyčius Lietuvoje. Skyrybų revoliuciją, kaip sako mokslininkai, Lietuva išgyveno 1965 m. antroje pusėje, kai Sovietų Sąjunga liberalizavo skyrybų procesą.

Įsivaizduokit, kad rizikuojat gyvybe, šnipinėdamas Vakarų naudai Rusiją ir Kiniją, vagiate paslaptis, verbuojate šaltinius arba vykdote gyvybiškai svarbias, bet nuobodžias užduotis, sudarančias sąlygas vykdyti operacijas. Šioje srityje pasitikėjimas yra ypač svarbus. Turite būti įsitikinęs, jog su „produktu“ (informacija) bus elgiamasi atsargiai, kad ji nepateiktų užuominų apie jūsų tapatybę. Ir kad reikalams pakrypus į bloga jūsų viršininkai darys viską, ką gali, kad jums padėtų.

Kai 1921 metais bolševikai įkūrė Sovietų Sąjungą Leninas kitus bolševikus drąsino retoriniu klausimu, „kas aplenkia ką“? O štai Stalinas mėgo aštresnę klausimo versiją – „kas-ką“? Abu politiką matė kaip mirtiną žaidimą, kur nugalėtojas pasiima viską. Kitaip tariant, jiems politika beveik visą laiką reiškė karą. Visgi buvo ir kitų klausimų, lėmusių Sovietų Sąjungos likimą.  Portalas tv3.lt siūlo pasidairyti po įdomius istorijos užkaborius ir kiekvieną sekmadienį sužinoti šį tą netikėto.

Lietuvai minint Baltijos kelio 30-metį, nesnaudžia ir Kremlius – Vilniuje Rusijos ambasadorius buvusiam Jedinstvo lyderiui Ivanovui ir Paleckio sekėjams mėgina teisinti Lietuvai tragedijas atnešusį Ribentropo Molotovo paktą. Lietuvos istorikų įsikinimu, tai ne kas kita kaip dar vienas Rusijos mėginimas perrašyti istoriją.

Prieš 30 metų įvyko viena iš didžiausių sovietų laivybos katastrofų – 1989 metų birželio 7-ąją Norvegijos jūroje nuskendo povandeninis laivas K-278 „Komsomolec“. Sovietų karinio laivyno avarija iki šiol kelia klausimų dėl to, kas kaltas dėl šios tragedijos. Jūros dugne liko palaidotas ne tik atominis povandeninio laivo variklis, bet ir kelios plutonio turinčios branduolinės raketų galvutės.

Prieš 20 metų Rusijoje į valdžią atėjo Vladimiras Putinas. Nuo tol jis vadovauja šiai šaliai nuolat demonstruodamas didžiules ambicijas. Tiesa, susimokėti už tai skaudžią kainą tenka jos gyventojams. Vladimirą Putiną prieš 20 metų B. Jelcinas pristatė kaip Rusijai būtinų reformų garantą. Jau po pirmųjų kelių valdymo metų reformų ir valdžios uzurpavimo santykis pradėjo stipriai keistis pirmųjų nenaudai.

Sovietų Sąjungos subyrėjimas buvo teigiamas įvykis Lenkijai, Gruzijai, Centrinės ir Rytų Europos šalims, ir net pačiai Rusijai, ketvirtadienį pareiškė Europos vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. „2019 metais minime 15-ąsias Europos Sąjungos plėtros, kuri atnešė didelę naudą mano šaliai Lenkijai, metines. Tais pačiais metais minime sovietų dominavimo griūtį, kuris prasidėjo Tbilisyje demonstracijomis ir tęsėsi Lenkijoje“, – sakė D. Tuskas tarptautinėje konferencijoje Batumyje.