Pasaulio lyderiai Gorbačiovą liaupsina dėl taikios Šaltojo karo pabaigos, indėlio suvienijant Vokietiją ir Rusiją pasukant demokratijos keliu. Tiesa, Lietuva apie Gorbačiovą turi kitokią nuomonę. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva Gorbačiovo niekada nešlovins, o ministras Anušauskas naktį „Facebook" jį pavadino nusikaltėliu, dieną toną jau sušvelnino.
1986 metais su Krasnodaro gyventojais gatvėje kalbėjo prieš metus Sovietų Sąjungos generaliniu sekretoriumi tapęs Michailas Gorbačiovas: „Nereikia, draugai, taikstytis su tuo taip, kaip mes taikstėmės pastaraisiais metais – su silpnybėmis, neatsakingumu.“
Palyginti jaunas, atvirai su žmonėmis kalbantis lyderis netrukus paskelbia Sovietų Sąjungos persitvarkymą ir viešumą.
1987 metais Gorbačiovas su Jungtinių Valstijų prezidentu Ronaldu Reaganu susitaria dėl branduolinių varžybų nutraukimo. Vėliau nusprendžia atitraukti sovietų karius iš Afganistano, leidžia griūti Berlyno sienai. Taip jis siekia išsaugoti ekonominių sunkumų spaudžiamą Sovietų Sąjungą.
1990-ųjų sausį atvykęs į Lietuvą Gorbačiovas taip bando įtikinti lietuvius neskelbti nepriklausomybės. Su žmonėmis apie tai karštai diskutavo gatvėse ir gamyklose. Tačiau viešai savo nuomonę galintys reikšti lietuviai padaro tą, ko seniai troško, – atkuria Lietuvos nepriklausomybę. O realiai pradėjusi byrėti Sovietų Sąjunga po kelių dienų išsirenka pirmąjį prezidentą – juo tampa Gorbačiovas.
1991-ųjų gruodį buvusioms Sovietų Sąjungos respublikomis pasiskelbus nepriklausomomis, o Ukrainai, Rusijai ir Baltarusiai pasirašius Belovežo susitarimus, Gorbačiovas pareiškia, kad pasitraukia iš Sovietų Sąjungos prezidento pareigų. Praėjusią naktį po ilgos ligos, eidamas 92-uosius metus, Gorbačiovas mirė. Reaguodamas į šią žinią, Jungtinių Valstijų prezidentas Džo Baidenas rašė: po dešimtmečius trukusių žiaurių politinių represijų Gorbačiovas priėmė demokratines reformas ir jomis tikėjo. Liaupsių negaili ir kiti lyderiai.
„Nepamiršime, kad perestroika leido pabandyti įtvirtinti demokratiją Rusijoje ir kad Europoje tapo įmanoma demokratija ir laisvė, kad Vokietija galėtų būti suvienyta ir išnyktų geležinė uždanga“, – kalba Vokietijos kancleris Olaf Scholz.
„Galbūt jis už tai sumokėjo savo politinę kainą, bet kai bus parašyta istorija, jis, manau, bus vienas iš fantastinių pokyčių į gerąją pusę autorių pasaulyje“, – teigia Jungtinės Karalystės premjeras Boris Johnson.
Taip į tokius Vakarų lyderių pareiškimus reaguoja Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, socialiniuose tinkluose pavadinęs Gorbačiovą kaliniu: „Nu tegu jie pasižiūri patys į save, kiek jie supranta.“
Mat būtent jam būnant Sovietų Sąjungos prezidentu, 1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariai praliedami žmonių kraują užėmė Vilniaus televizijos bokštą ir Radijo bei televizijos pastatą. Dėl kruvinojo sekmadienio Lietuvos prokurorams Gorbačiovo apklausti nepavyko, o aukų artimieji yra padavę Gorbačiovą į teismą. Krašto apsaugos ministras praėjusią naktį Gorbačiovą vadino nusikaltėliu, tačiau šiandien prieš televizijos kameras toną švelnina.
„Mes jį prisiminsime kaip Sausio 13-osios vieną iš antiherojų, nes su jo žinia – nesakau, kad pritarimu, bet su jo žinia – vyko kruvini įvykiai Vilniuje. Ir, tiesą sakant, kruvinų įvykių buvo ne tik Vilniuje“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Per Gorbačiovo perestroiką kariuomenė žiauriai išvaikė protestus Almatoje, Tbilisyje ir Baku. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tviteryje pareiškė, kad: „Lietuva nešlovins Gorbačiovo… Niekada nepamiršime paprasto fakto, kad jo kariuomenė žudė civilius gyventojus, kad pratęstų savo režimo okupaciją mūsų šalyje”. Perestroikos tyrėjai patvirtina: Gorbačiovas nežinoti apie įvykius Vilniuje negalėjo, tačiau vienareikšmiškai jo įvertinti neįmanoma.
„Buvo pasakyta Lietuvai, kad Sovietų Sąjungos prezidentas otdychaet – miega, kai čia vyksta šaudymai. Kitaip tariant, mes turime nedviprasmišką įspūdį apie šitą asmenybę, jos veiklas, bet vis dėlto sulig šito žmogaus veikla reikia prisiminti, kad prasidėjo Sąjūdis“, – sako Vilniaus universiteto profesorius Andrius Vaišnys.
Rusijoje žmonės Gorbačiovą taip pat keikia. Tačiau dėl priešingų nei lietuviams priežasčių:
„Tai asmuo, kuris sugriovė Sovietų Sąjungą, sugriovė didžiulę valstybę.“
„Jis neįvertino savo sprendimų rimtumo ir tos klaidos jis neištaisė. Iškeliavo į Anapilį neištaisęs klaidų, o mes – taip išeina – jo kvailysčių įkaitai.“
Vladimiras Putinas išreiškė užuojautą dėl Gorbačiovo mirties ir pareiškė, kad velionis padarė milžinišką įtaką pasaulio istorijos eigai, tačiau kaip pokyčius vertina nutylėjo. Prieš keliolika metų Putinas buvo sakęs, kad Sovietų Sąjungos griūtis – didžiausia geopolitinė katastrofa. O dabar, panašu užpuolęs Ukrainą bando atstatyti tai ką Gorbačiovas sugriovė – Sovietų Sąjungą.
