šiaurės atlanto

 Suomijos vyriausybė nesirengia šalies narystei NATO, pirmadienį pareiškė prezidentas Sauli Niinistoe (Saulis Nynistė). Valstybės vadovas Estijos televizijai sakė, kad Suomija po Sovietų Sąjungos subyrėjimo turėjo principinę galimybę prisijungti prie Šiaurės Atlanto aljanso. „Tačiau jei pasižiūrėsime į šiandieną, tai mes turime vyriausybę, kurios programoje teigiama, jog ji netgi nesirengia prašyti narystės NATO. Niekas vyriausybėje nepasisakė už šio programos punkto pakeitimą.

Aleksandras Golcas Portalas ej.ru gegužės 4 d. išspausdino karinio apžvalgininko Aleksandro Golco straipsnį apie karo, kurį Rusija kariauja Ukrainoje, pobūdį. Pateikiame šio straipsnio vertimą į lietuvių kalbą. Gegužės švenčių dienomis Ukraina visiškai priartėjo prie pilietinio karo padėties. Didžiausia tragedija įvyko Odesoje. Ten prorusiškai nusiteikę aktyvistai užpuolė Ukrainą palaikančių futbolo aistruolių maršą.

(papildyta 15.05) NATO ketvirtadienį nurodė, jog vis dar nematė „jokių požymių“, kad Rusija atitraukė savo pajėgas nuo Ukrainos sienos, nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dieną prieš tai pareiškė tai padaręs.

Baltijos šalims reikia didinti išlaidas gynybai, o NATO buvimas šiose valstybėse turėtų būti pastovus, pareiškė JAV senatorius Johnas McCainas (Džonas Makeinas). Jis išreiškė dėkingumą Estijai, kuri savo išlaidas gynybai padidino iki 2 proc. BVP, kaip reikalauja NATO kriterijai, ir sakė, kad Latvija ir Lietuva galėtų padaryti tą patį.

 Vakarų valstybės turėtų imtis griežtesnių veiksmų, galbūt netgi pasiųsti NATO pajėgas į Ukrainą, jeigu Rusija mėgintų aneksuoti tos šalies rytinius regionus, sekmadienį pareiškė Čekijos prezidentas Milošas Zemanas. „Tuo momentu, kai Rusija nuspręs padidinti savo teritorinę ekspansiją į rytinę Ukrainos dalį, juokai baigsis, – M.Zemanas sakė per Čekijos visuomeninį radiją.

Minint Lietuvos narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO) dešimtmetį, parlamentinės partijos pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo iki 2020 m. pabaigos krašto apsaugos finansavimui skirti 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio lėšų sumą. „Įvykių Ukrainoje kontekste pasiektas itin reikšmingas Lietuvos politinių partijų sutarimas dėl krašto apsaugai skiriamų lėšų. Kai kalbame apie šalies gynybą, negalime kliautis vien partnerių pagalba.

Serbija pirmadienį mini 15-ąsias NATO bombardavimų kampanijos, kuria siekta sustabdyti Slobodano Miloševičiaus režimo susidorojimą su nepriklausomybės siekiančiais Kosovo albanais, metines. 11-a savaičių trukusi operacija buvo pirmoji didelė Šiaurės Atlanto aljanso oro kampanija Europoje, kuri tebėra giliai įsirėžusi Serbijos visuomenės atmintyje nepaisant vyriausybės pastangų judėti į priekį.

  Buvęs JAV gynybos ministras Robertas Gatesas (Robertas Geitsas) savo memuaruose klaida pavadino skubotą Baltijos bei buvusio Varšuvos pakto valstybių – Vengrijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos - priėmimą į Šiaurės Atlanto aljansą.

Naujai vertindama savo vaidmenį Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) statosi savo naują būstinę, kurioje bus plačiai diegiamos aukštosios technologijos ir pažangiausios apsaugos sistemos ir kuri pakeis turėjusią būti laikiną rezidencija, kuri buvo naudojama 50 metų. Pusiau baigtas statyti futuristinės išvaizdos pastatas stikliniais fasadais ir persidengiančiais betoniniais sparnais Briuselio pakraštyje sparčiai artėja prie galutinės išvaizdos.