Šiomis dienomis klimato kaita tampa visos žmonijos bendra problema, nes jau seniai padaryta išvada, jog žmogaus vykdoma veikla pasaulyje yra viena iš pagrindinių klimato kaitos priežasčių. Padariniai žadami skaudūs ir labiausiai jie pažeis silpniausią grandį – ekosistemą. Gamtai ir joje egzistuojančiai gyvūnijai žymiai sunkiau prisitaikyti prie besikeičiančio klimato, kurio kaltininkai esame mes.
Kam gresia išnykimas?
Atskleistos šešios rūšys, kurioms gresia rimtos išlikimo bėdos dėl besikeičiančio klimato. Viena geriausiai žinomų rūšių – baltieji lokiai. Šios meškos medžioja ruonius ant Arkties jūros ledo, kuris pastarosiomis vasaromis plonėja ir tirpsta. Tokiu atveju gyvūnams tenka ieškoti kitų maisto šaltinių, kai kurios net pradėjo ieškoti sausumoje perinčių žąsų lizdų ir ėsti jų kiaušinius. Yra spėjimų, jog ateityje norėdami išlikti, baltieji lokiai prisitaikys prie pokyčių ir taps tik sausumos gyvūnais, tačiau kol kas tai ir lieka tik spėjimais. Bet kokiu atveju, šiems gyvūnams tikrai teks rasti išeitį, kaip toliau gyventi naujomis sąlygomis ir prasimaitinti.
Adelės pingvinai - dar viena Antarktidos rūšis, kurios išlikimas kabo ant plauko. Šie paukščiai minta vėžiagyviais, kurie gyvena po ledu. Kadangi dėl kylančios temperatūros ledynų tirpimas vis greitėja, vėžiagyvių populiacija atitinkamai mažėja, o tai reiškia, jog pingvinai turi migruoti į kitas vietas. Kadangi tokios kelionės užtrunka ir paukščiai išnaudoja vis daugiau energijos tam, kad rastų maisto, jie nesukaupia vidinių resursų, kad tinkamai perėti ir auginti jauniklius.
Grėsmė iškilo ir žuvims. Istoriškai žinoma, jog Šiaurės Atlanto menkių būdavo sužvejojama labai daug ir jų populiacija kartais sunykdavo, tačiau dažniausiai ji natūraliai atsigaudavo. Vis dėlto jau nuo 1990 metų stebimas menkių nykimas, mokslininkai įtaria, jog šis procesas vyksta dėl besikeičiančių srovių krypčių ir dėl šalto vandens iš Arkties vandenyno įplaukos. Žuvis - ilgasnukė šiurkščioji vienaragė labai jautriai reaguoja į vandens temperatūros atšilimą, dar 1988 metais buvo užfiksuotas šios rūšies išnykimas Japonijoje, kai pakilo vandens temperatūra. Šios žuvys minta koraliniais rifais dėl kurių išnykimo jau seniai susirūpinę viso pasaulio mokslininkai. Tačiau ne tik vandens fauna ir flora bus paveikta klimato kaitos, nes puikiai Namibijoje ir Pietų Afrikoje žinomi dvišakiai alavijai, vietinių vadinami strėliniais medžiais, nėra pajėgūs augti ir plisti taip greitai, kaip kinta klimatas.
Kol mes diskutuojame apie galimą tam tikrų rūšių nykimą dėl klimato kaitos, kai kurios rūšys ir išnyksta. Štai auksinės rupūžės išnykimas Kosta Rikoje siejamas ir su klimato kaita. Paskutinį kartą ši rūšis pastebėta 1989 metais. Ji gyveno kalnų viršūnėse esančiuose rūko miškuose, kurie išnyko dėl sausrų ir kitų klimato kaitos padarinių.
Pavojus Lietuvos paukščiams
Pasak Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos vadovo ir mokslo darbuotojo Mečislovo Žalakevičiaus, klimato kaita veikia planetą ne visur vienodai, tačiau didžiausias poveikis juntamas šiaurės pusrutulyje. Klimato kaitos poveikis ekosistemoms, gyvajai ir negyvajai gamtai akivaizdus. Jau dabar paukščių arealai Lietuvoje, kaip ir Europoje, traukiasi rytų, šiaurės rytų kryptimi. Šiaurinės rūšys iš mūsų išeina, o pietinės rūšys, atvirkščiai, plinta iš pietų į šiaurę ir pradeda ten perėti: kaimyninėje Baltarusijoje tokių rūšių užregistruota 18, Lietuvoje - 14, Latvijoje - 18.
Šiuo metu paplitęs ir Lietuvoje baltasis garnys pas mus atkeliavo iš pietų, tai Kaspijos regiono paukštis. 2009 metais mūsų šalyje aptikta perinti pietinės rūšyis – bitininkas ir kitos rūšys. Stebimas šiaurinių rūšių nykimas, traukimasis iš Lietuvos. Didelis pavojus gresia rūšims, kurių pietinio paplitimo riba eina per Lietuvą, tai dirvinis sėjikas (aukštapelkių tundros paukštis), kurtinys (šiaurės taigos paukštis), šiaurinė gaga ir kitos.
„Lietuvos ornitologų, dirbančių Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijoje, darbai rodo, kad iš 207 Lietuvoje perinčių paukščių rūšių, jų arealams traukiantis šiaurės rytų kryptimi, 33 rūšių populiacijoms, perinčioms rūšies arealo vakarinėje, pietvakarinėje ir pietinėje periferijose, gresia išnykimas“, - skaičiuoja M. Žalakevičius.
Nors klimato kaitos pasekmes sunku prognozuoti, nes niekas nežino kas mūsų laukia ateityje, tačiau jau dabar stebimi pokyčiai gamtoje leidžia daryti prielaidą, kad kai kurių rūšių išnykimas neišvengiamas. Parengta pagal: https://www.ipcc.ch/
