Šalies vadovybė pristatė taip vadinamoje „Baltojoje gynybos reikalų knygoje“ išdėstytą planą, anot kurio gynybai karo atveju šauktinių skaičius yra didinamas nuo 230 iki 280 tūkst. „Krizė Kryme ir karas Ukrainoje parodė, kad Rusija yra pasirengusi panaudoti karines priemonės savo tikslams pasiekti,“ – pareiškė Suomijos televizijai vieno iš dalinių, dislokuotų pasienyje su Rusija, karininkas Timo Maki Rautila, rašoma „Frankfurter Rundschau“.
Suomijos valdžia turi didelį visuomenės palaikymą išlaidų gynybai didinimo klausimais. Pasak šalies gynybos ministro Jussi Niinisto, „suomių ginkluotųjų pajėgų mažinimas nuo 350 tūkst. karių buvo klaida, tačiau Suomija bent jau neatsisakė šauktinių politikos, kaip tai padarė Švediją“. Politikas žada, išleisti daugiau biudžeto lėšų perkant šiuolaikiškus karo lėktuvus, laivus ir didinant kareivių skaičių. Manoma, kad dėl to nukentės aplinkosaugos ir besivystančių šalių finansavimas. Suomijos gynybos ministras taip pat neatmeta galimybės, kad augs mokesčiai gynybos reikmėms.
Šių metų gruodį Suomija švęs 100-ąsias nepriklausomybės metines – prieš tai ji kelis šimtmečius buvo Rusijos imperijos sudėtyje. Po dviejų karų su Sovietų Sąjunga 1939 ir 1944 metais Helsinkis laikėsi taktiško ir nuosaikaus kurso. Tačiau po įvykių Ukrainoje, dėl Rusijos veiksmų taip pat nerimstant Baltijos valstybėms ir Lenkijai, suomių požiūris į Rusiją staigiai pasikeitė.
Dar prieš porą metų vargu ar būtų buvę įmanomą įsivaizduoti įstatymo projektą, kurį, anot suomių leidinio „Helsingin Sanomat“, ruošia valdininkai: planuojama uždrausti piliečiams, turintiems dvigubą Rusijos ir Suomijos pilietybę (o tokių net 25 tūkst.), dirbti kariuomenės padaliniuose, susijusiuose su saugumo informacija.
Švedija grąžina privalomą šaukimą
Švedijos valdžia nusprendė sugrąžinti privalomą šaukimą. „Rusijos karinis aktyvumas – viena iš priežasčių“, – paaiškino šalies gynybos ministrė Marinett Radebo.
Nuo 2018-ųjų sausio 1 dienos į karinę tarnybą bus pašaukta apie 4 tūkst. jaunuolių ir merginų. Juos atrinks iš 13 tūkst. 1999-aisiais gimusiųjų kartos, jiems teks įvykdyti psichologinius ir fizinius normatyvus.
Šautiniai tarnaus 9-12 mėnesių. Šaukimų tikslas – motyvuoti jaunimą tapti karo profesionalais ir papildyti mobilizacinį rezervą.
Švedijoje privalomas šaukimas galiojo iki 2010-ųjų. Tuomet šaukiami buvo tik vyrai. Švedija, kaip ir Suomija, nėra NATO narė. Tačiau abi valstybės glaudžiai bendradarbiauja su aljansu. Kaimyninės Norvegija ir Danija priklauso NATO.
Švedijos gynybos ministerijos atstovė taip pat pažymėjo, kad 70 proc. parlamentarų palaiko valdžios planus sustiprinti ginkluotąsias pajėgas ir glaudinti ryšius su kaimyninėmis šalimis gynybos sferoje.
2014-ųjų balandį Švedija, Norvegija, Suomija, Danija ir Islandija pasirašė karinio bendradarbiavimo stiprinimo dokumentą. Šis žingsnis daugelio ekspertų buvo pavadintas Švedijos ir Suomijos suartėjimu su NATO aljansu.
Dar stipresnis bendradarbiavimas neutralių Švedijos ir Suomijos su Šiaurės Atlanto aljansu dažniausiai neigiamai priimamas Rusijoje. 2016-ųjų birželį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, lankydamasis Helsinkyje, užsiminė, kad Suomijai pasirinkus stoti į NATO, Rusija patrauks savo kariuomenę dar arčiau sienos.
Švedija ir Suomija, kuriose daugelis gyventojų laiko Rusijos galimą elgesį Baltijos regione neprognozuojamu, imamasi įvairių gynybos stiprinimo veiksmų. 2016-ųjų pradžioje tapo žinoma, kad Švedija sugrąžins į Gotlando salą Baltijos jūroje karinę įgulą. Šaltojo karo metais ten buvo laikomas 20 tūkst. karių kontingentas.
Suomija 2015-aisiais taip pat ėmėsi jai priklausančių Alandų salų galimos okupacijos prevencijos.
