helsingin sanomat

Suomijos televizija YLE pirmadienio vakarą žada paskelbti naują informaciją apie įtariamą didžiausio Šiaurės šalių regiono banko „Nordea“, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kartu su Norvegijos grupe DNB valdančio banką „Luminor“, dalyvavimą pinigų plovime. YLE tvirtina mačiusi dokumentus, kurie atskleidžia, jog per „Nordea“ buvo pervesta šimtai milijonų eurų iš įtartinų šaltinių. Būsimoje televizijos laidoje nagrinėjama, kaip Europos bankai susiję su rusiškų pinigų plovimo veikla.

Praėjusį mėnesį įvykęs Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas Helsinkyje iš naujo iškėlė klausimą dėl Rusijos kišimosi į Suomijos politiką, kitaip vadinamo „finliandizacija“ – fenomeno, kuris buvo pradėtas dar Šaltojo karo laikais.   Šis susitikimas priminė ir tai, kad daugelis suomių – kartu su visomis baimėmis – dar turi ir silpnybę viskam, kas rusiška, rašo Anna Nemcova leidiniui „Foreign Policy“. Abiejų pusių atstovai JAV ir Rusijos lyderių derybų metu išėjo į gatves.

Darydama spaudimą NATO karo laivams Rusija stengiasi priversti Aljansą pasitraukti iš Baltijos jūros, ketvirtadienį pareiškė Estijos gynybos ministras Juri Luikas. „Rusų karo laivai aiškiai stengiasi priversti NATO pasitraukti iš Baltijos jūros“, – sakė ministras suomių laikraščiui „Helsingin Sanomat“. Pasak J. Luiko, rusų karo laivai daro spaudimą NATO karo laivams, pavyzdžiui, juos persekiodami arba plaukdami šalia jų.

Neseniai NATO priimtas sprendimas integruoti į savo struktūrą Kibernetinių operacijų centro vadavietę numato didžiausią aljanso politikos postūmį per paskutinį dešimtmetį ir yra rimtas perspėjimas visiems NATO priešininkams, ypač Rusijai, rašoma „Newsweek“. JAV karinių oro pajėgų atsargos pulkininkas Rizwanas Ali, kuris prisidėjo prie atitinkamo sprendimo formuluotės kūrimo ir įgyvendinimo proceso, leidiniui „Foreign Policy“ aiškino: „Kalbant trumpai, NATO palaikė kibernetinių kovos metodų naudo...

Policija atliko kratą straipsnio autorės, apie suomių žvalgybos tarnybos veiklą Rusijos atžvilgiu, namuose. Informaciją atskleidusi žurnalistė iki teisėsaugininkų patekimo į jos namus suspėjo sudaužyti kompiuterio standųjį diską plaktuku. Anot leidinio „Helsingin Sanomat“, Suomijos policija apieškojo leidinio žurnalistės Lauros Helminen, parašiusios straipsnį apie tai, kaip Suomijos karinė žvalgyba seka Rusijos karinių dalinių judėjimą Sankt Peterburgo apylinkėse, namus.

Dauguma Suomijos gyventojų nenori, kad jų šalis taptų NATO nare, rodo sekmadienį paskelbti apklausos rezultatai. Laikraščio „Helsingin Sanomat“ užsakymu bendrovės „Kantar TNS“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 59 proc. apklausos dalyvių yra nusiteikę prieš Suomijos narystę NATO. Už narystę pasisakė 22 proc. respondentų, o dar 19 proc. nuomonės šiuo klausimu neturėjo.

Du vyrai, rugsėjo 22 dieną peiliais tyčia susižaloję ant Suomijos parlamento rūmų laiptų Helsinkyje, tvirtina esantys gėjų pora iš Rusijos. Kaip trečiadienį pranešė nacionalinio transliuotojo „Yle“ naujienų svetainė, Aleksandras ir Nikita papasakojo, kad gimtinėje jie buvo persekiojami dėl savo lytinės orientacijos, todėl pasiprašė prieglobsčio Suomijoje, bet jų prašymas buvo atmestas.

Suomija rengiasi ženkliai padidinti karių šalies ir Rusijos pasienyje skaičių, o kaimyninė Švedija po 7 metų pertraukos atnaujins privalomą karo tarnybą.  Šalies vadovybė pristatė taip vadinamoje „Baltojoje gynybos reikalų knygoje“ išdėstytą planą, anot kurio gynybai karo atveju šauktinių skaičius yra didinamas nuo 230 iki 280 tūkst.

Estija ir Suomija skelbs bendrą konkursą mažiausiai 12 savaeigių haubicų „K9 Thunder“ įsigyti, o šios kovos mašinos į gynybos pajėgas turėtų būti įtrauktos 2021 metais, penktadienį pranešė kariškiais. Estijos gynybos investicijų centro direktorius pulkininkas Rauno Sirkas praeitą mėnesį sakė BNS, kad perkant šias Pietų Korėjos gamybos savaeiges haubicas labai svarbu užtikrinti, kad į konkurso sąlygas būtų įtrauktas mašinų techninės priežiūros, personalo mokymų ir aprūpinimo paslaugų pirkimas.

Suomija per daug pasitiki Rusija ir laikosi pernelyg atsargios bei neutralios pozicijos Ukrainos klausimu, mano Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas (Urmas Pajetas). Antradienį paskelbtame interviu suomių laikraščiui „Helsingin Sanomat“ jis sakė, kad tolesnius Rusijos veiksmus Ukrainos atžvilgiu gali sustabdyti tik dar griežtesnės sankcijos. Pasak U.Paeto, griežtesnes sankcijas, be Estijos, dar palaiko Latvija, Lietuva, Lenkija, Švedija ir Danija.

Pirmoji Suomijos rašytojos Salla Simukka trilogijos knyga „Raudona kaip kraujas“ vos per dvi savaites nuo pasirodymo buvo pradėta versti į 18 kalbų. Šiuo metu teises į šią knygą yra įsigijusios net 42 pasaulio šalys, tarp kurių – Japonija, Malaizija ir Tailandas.

Suomijos mobiliųjų telefonų gamintojos „Nokia“ finansinė padėtis optimizmo neįkvepia. Tą rodo kompanijos vadovybės sprendimas iki metų pabaigos atsisakyti 10 tūkst. darbo vietų, sekmadienį skelbia Suomijos internetinis dienraštis „Helsingin Sanomat“. Suomijos mobiliųjų telefonų gamintoja tikėjosi geresnio laikotarpio balandžio-birželio mėnesiais, tačiau spėjama, kad finansinių nuostolių nebus išvengta ir trečiąjį metų ketvirtį.

Suomijos politikos mokslų profesorių Timą Kivimakį (Timo Kivimaki) Danijos teismas nuteisė penkiems mėnesiams kalėti už šnipinėjimą, sekmadienį praneša interneto dienraštis „Helsingin Sanomat“. T. Kivimakis dirbo Kopenhagos universitete. Jis buvo nuteistas dėl neteisėto informacijos perdavimo šnipinėjančiai organizacijai iš užsienio. Įtariama, kad jis bendrininkavo su Rusijos diplomatais. Politologas neigia savo kaltę. „Jaučiuosi siaubingai.

Dviejų Suomijos parlamento narių pabrėžtinai pagarbūs žodžiai apie gruodį mirusį Šiaurės Korėjos diktatorių neliko nepastebėti, ir politikai sulaukė kvietimo apsilankyti toje tolimoje šalyje. Tiek parlamente, tiek ir visuomenėje nuostabą sukėlė deputato Kajo Turuneno pasiūlymas parlamentui tylos minute pagerbti „brangų vadovą“ Kim Jong Ilą. Graudulingą nuotaiką stengėsi palaikyti ir Juho Eerola, Viešpaties prašęs laiminti naująjį lyderį Kim Jong Uną.

Helsinkio policija paskelbė, kad išaiškino keturių iš Lietuvos atvykusių vaikinų įvykdytą juvelyrinės parduotuvės apiplėšimą. Policija pranešė, kad dar praėjusį penktadienį sulaikė asmenį su 400 tūkstančių eurų vertės juvelyriniais dirbiniais, kurie prieš dieną buvo pagrobti per ginkluotą parduotuvės Helsinkio centre apiplėšimą. Patį apiplėšimą įvykdė kiti trys asmenys, kurie paspruko iš šalies.

Suomių noras įstoti į NATO per pastaruosius pusantrų metų smarkai sumažėjo, rodo reguliariai atliekama apklausa. 68 procentai suomių yra prieš narystę NATO, o po 16 proc. yra už narystę arba neapsisprendę. Bendrovė „TNS Gallup“ tyrimą atliko dienraščio „Helsingin Sanomat“ užsakymu. Toks kritiškas suomių nusiteikimas NATO atžvilgiu buvo tik 2003 m. , kai JAV pradėjo karą su Iraku. Per pastarąjį dešimtmetį nusiteikusiųjų prieš narystę NATO niekada nebuvo mažiau nei 53 proc.

Švedijai priklausančios Gotlando salos administracija atsisakė pritarti tam, kad Baltijos jūros dugnu būtų tiesiamas dujotiekis "Nord Stream". Šios Švedijos salos politikai ir gyventojai susirūpinę dėl to, kad rusų tiesiamas dujotiekis gali labai pakenkti aplinkai. Jie taip pat teigia, jog toks sumanymas pristabdytų atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą.

Suomijos krikščionių ortodoksų dvasininkas Mitro Repo gali būti ekskomunikuotas, nes Suomijos Socialdemokratų partijos ąraše kandidatuoja į Europos Parlamentą. Ortodoksų bažnyčios vyskupų taryba teigia, kad dvasininkas pažeidžia dar antrame ir penktame amžiuose įsitvirtinusias kanoninės teisės normas, kurios draudžia dvasininkui prisiimti pasauleitines pareigas.

NATO aljansui nepriklausanti Suomija nusprendė atsisakyti iki šiol naudotų rusiškų raketinių sistemų ir pakeisti jas tokiomis, kokias naudoja dauguma NATO valstybių, dienraštį „Helsingin Sanomat“ cituoja „EU Observer“. Tiesa, formalus sprendimas vis dar nėra priimtas, tačiau biudžete jau yra numatyti 500 mln. eurų, kurie veikiausiai bus skirti Norvegijoje ar Prancūzijoje pagamintoms raketinėms sistemoms pirkti. Šios raketinės sistemos Suomijoje turėtų būti įkurdintos iki 2012 metų.

Rusija yra pasirengusi pereiti prie bevizio režimo su Europos Sąjungos šalimis iš karto po to, kai tik tam bus pasirengusios pačios ES narės, rašo „Helsingin Sanomat“. „Nors ir rytoj“ - taip į klausimą, kad gali įsigalioti bevizis režimas tarp Rusijos ir ES atsakė S. Lavrovas. Jis taip išreiškė apgailestavimą, kad dėl bevizio režimo negalima derėtis su kiekviena ES valstybe atskirai.

Laikraštis „Helsingin Sanomat“ skelbia, kad Suomijos narystę NATO aljanse paremtų vos penktadalis šalies piliečių. Tiesa, po Rusijos įvykdytos agresijos prieš Gruzijos valstybę neapsisprendusių dėl narystės suomių skaičius išaugo iki 20 proc. Prieš pusmetį tokių neapsisprendusiųjų buvo 11 proc. Vis dėlto dauguma Suomijos piliečių vis dar išlieka narystės aljanse priešininkais. Tokių yra 60 proc.

Tiesiamas dujotiekis „Nord Stream“ bus svarbus užtikrinant Europos energetikos saugumą, pareiškė Europos Komisijos prekybos komisaras Peteris Mandelsonas. Su vizitu į Maskva atvykęs P.Mandelsonas penktadienį dienraščio „Helsingin Sanomat“ interneto portalui sakė, jog niekas nenori būti priklausomas nuo vieno šaltinio ir vieno dujotiekio. „Mums reikalingi įvairūs šaltiniai, trasos ir dujotiekiai. Jie mums užtikrins didesnį saugumą“, - sakė komisaras.

Lapkričio pradžioje Helsinkio švediškame „Viirus“ teatre įvyko Albert‘o Camus „Kaligulos“ premjera. Spektaklio režisierius ir scenografijos autorius – Cezaris Graužinis. Jis taip pat ir dabartinis šio neseniai veiklos dvidešimtmetį paminėjusio teatro meno vadovas. Prieš porą metų Cezaris Graužinis (kuris, dirbdamas už Lietuvos ribų, yra tiesiog Cezaris) „Viirus“ teatre režisavo itin palankiai sutiktą spektaklį „No return“ pagal Kafkos kūrinius.

Suomijos spaudos įtarimai, kad estai ar kitų Baltijos šalių atstovai yra susiję su praėjusių metų gruodį įvykdytu juvelyrinių dirbinių parduotuvės Helsinkyje apiplėšimu, buvo nepagrįsti. Kaip pranešė Suomijos laikraštis "Helsingin Sanomat", Helsinkio kriminalinė policija išaiškino nusikaltimą ir nustatė, kad parduotuvę apiplėšė trys Švedijos gyventojai, iš kurių vienas jau sulaikytas. Sulaikytojo pavardė suomiška, ir jis Suomijoje turi giminaičių.

Rusija išbandė Suomijos įlankoje didžiausią pasaulyje atominį ledlaužį, bet niekam apie tai nepranešė, pažeisdama atitinkamus susitarimus su Helsinkiu, antradienį pranešė suomių laikraštis "Helsingin Sanomat".Laikraščio turimais duomenimis, šį vasarį dvi savaites Suomijos įlankoje ir Baltijos jūroje vyko Sankt Peterburgo laivų statykloje pastatyto ledlaužio "50 let Pobedy" bandymai.

Nedidelė po karo gimusių vadinamajai "baby boomers" kartai priklausančių suomių grupė po savęs paliks nemažą palikimą, rašo Suomijos dienraštis "Helsingin Sanomat". Penktąjį dešimtmetį gimę suomiai turėjo pakankamai laiko spartaus Suomijos ekonomikos augimo metais sukaupti nemažus turtus. Kadangi "baby boomers" kartos atstovai turėjo mažiau palikuonių, surinktas turtas gali pasiskirstyti tarp nedidelio skaičiaus žmonių. Manoma, kad atskirų palikimų vertė gali šoktelti net 10 proc.

Pasak dienraščio "Helsingin Sanomat", Suomijos mobiliųjų telefonų gamintoja "Nokia Mobile Phones" Kanuose vykstančioje muzikos sektoriaus parodoje MIDEM pristatys naują modelį 7700. Šis visiškai naujo pavidalo modelis yra vadinamas pirmuoju tikru "Nokia" daugialypės terpės telefonu. "Nokia" dar pernai skelbė, kad naują DVB-H standartą naudojantis 7700 yra pirmasis mobilusis telefonas, galėsiantis priimti skaitmeninės televizijos signalus.

Dabar didelė dalis viršutinių drabužių, kurie parduodami su suomiškais prekių ženklais, iš tikrųjų yra pagaminti Kinijoje, rašo dienraštis "Helsingin Sanomat". Pastaruosius penkerius metus Suomija daugiausiai drabužių importuoja iš Kinijos. Kita vertus, suomiai iš Kinijos įsiveža gana nedaug tekstilės gaminių. Suomiai iš Kinijos įsiveža 17 proc. visų importuojamų drabužių, tuo tarpu bendroje importo struktūroje kinų dalis tesudaro 3 proc.

Suomijos policija ir pasienio apsaugos pareigūnai sučiupo maždaug 70 nusikaltėlių, kurie į Suomiją iš Estijos gabeno narkotikus bei vykdė ekonominius nusikaltimus, pranešė Estijos spauda, cituodama suomių laikraštį "Helsingin Sanomat". Grupuotė taip pat turėjo šaunamųjų ginklų, sprogmenų bei buvo susijusi su smurtiniais nusikaltimas ir pinigų plovimu. Policija teigia, kad grupuotės nariai 2001-2003-iaisiais į Suomiją atgabeno maždaug 60 kilogramų hašišo, 14 kilogramų amfetamino, 5 tūkst.

Rugsėjį Suomijoje užregistruotas rekordinis - daugiau nei 5 tūkst. - importuotų panaudotų automobilių skaičius, rašo Suomijos dienraštis "Helsingin Sanomat". Suomiai pradėjo intensyviai iš Europos Sąjungos (ES) importuoti panaudotas mašinas po to, kai pernai buvo sumažintas šių automobilių įvežimo mokestis. Rugsėjį Suomijos keliais riedėjo 5 tūkst. 179 importuoti panaudoti automobiliai. Nenauji automobiliai sudarė apie pusę 11 tūkst. rugsėjį užregistruotų automobilių.

Kaip praneša Suomijos dienraštis "Helsingin Sanomat", tarp Suomijos ir Estijos kursuojantys keltai sausio-rugsėjo mėnesiais per Suomijos įlanką pergabeno 284 tūkst. keleivių mažiau nei tą patį laikotarpį praėjusiai metais. Neoficialiais duomenimis, per devynis šių metų mėnesius iš Helsinkio į Taliną ir atvirkščiai keliavo 4,38 mln. žmonių, o tai yra mažiau už 4,66 mln. praėjusiais metais. Akivaizdžiausias keleivių srauto sumažėjimas buvo pastebimas rugsėjį: Tuomet keliavo 70 tūkst.

Suomijos moterų polinkis gerti alkoholinius gėrimus per pastaruosius 35 metus smarkiai padidėjo, trečiadienį (09.24) rašo laikraštis "Helsingin Sanomat" ir pabrėžia, kad tai yra didžiausias suomių alkoholio vartojimo kultūros pokytis. 1968 metais 39 proc. Suomijos moterų buvo visiškos blaivininkės, o prieš trejus metus tarp 15-24 metų jaunuolių ir vidutinio amžiaus (35-44 metų) piliečių visiškai susilaikančių nuo alkoholio vyrų buvo daugiau negu moterų.

Estija po nepriklausomybės atkūrimo pasirinko Amerikos raidos kelią, nors dauguma šalies žmonių norėtų Šiaurės šalių kelio. Laikraštis "Helsingin Sanomat" rašo, jog patyrusios politikės ir Tartu universiteto dėstytojos Marju Lauristin nuomone, Estijoje įvyko plataus masto privatizacija, joje maži mokesčiai ir minimalios socialinės išlaidos, tai yra ji pasuko JAV keliu.

Dienraščio "Helsingin Sanomat", kuriuo remiasi ELTA, teigimu, Suomijos pramonės ir darbdavių konfederacijos (TT) surinkti duomenys parodė, jog 2002 metais šalies darbuotojų darbo kaina buvo šešta pagal dydį pasaulyje. Skaičiuojant darbo kainą atsižvelgiama ir į atlyginimą, ir į netiesiogines išlaidas, tokias kaip privalomosios socialinio draudimo įmokos.

Suomijos dienraščio "Helsingin Sanomat" teigimu, suomiai 2002-aisiais išgėrė rekordinį alkoholio kiekį. Praėjusiais metais suomiai suvartojo 39,5 milijono litrų gryno alkoholio, arba po 9,3 litro vienam gyventojui. Palyginti su 2001-aisiais, alkoholio suvartojimas išaugo 3,5 procento. Alkoholio vartojimas Suomijoje auga jau nuo 1995 metų. Šį prieaugį lėmė bendros ekonomikos tendencijos bei ilgesnis restoranų darbo laikas.

Suomijos jūrų tyrimų specialistai spėja, kad šią žiemą ledas gali užkloti visą Baltijos jūrą. Paskutinįjį kartą taip yra nutikę 1948 metais, o didelė jūros dalis buvo užšalusi ir 1979-aisiais. Interviu Suomijos laikraščiui "Helsingin Sanomat" jūros tyrinėtojas Ari Seina (Aris Seinė) sakė, kad paprastai ledo dangos plotas Baltijos jūroje žiemą siekia 200 tūkst. kvadratinių kilometrų.