Šis susitikimas priminė ir tai, kad daugelis suomių – kartu su visomis baimėmis – dar turi ir silpnybę viskam, kas rusiška, rašo Anna Nemcova leidiniui „Foreign Policy“.
Abiejų pusių atstovai JAV ir Rusijos lyderių derybų metu išėjo į gatves. „Mes prieš jūsų kruviną karą“, – skandavo keli šimtai Kremliaus kritikų Helsinkio gatvėse, tačiau čia jie turėjo omenyje tiek rusų, tiek ir amerikiečių kišimąsi visame pasaulyje. Ant vieno iš plakatų užrašas bylojo: „Putiną – į kalėjimą iki gyvenimo galo“.
Prokremliškoji pusė ragino pavadinti vieną iš gatvių Putino, o kitą – Trumpo vardu. Panašu, kad ši grupė džiaugiasi D. Trumpo populizmu ne mažiau, negu V. Putino autoritarizmu.
Dešimtmečiais Suomijai pavyksta žengti plonyte linija tarp Europos ir Rusijos, su kuria turi bendrą 1340 kilometrų sieną. Suomija bendradarbiauja su NATO, tačiau ji akcentuoja savo neutralumą, o stojimą į NATO palaikytų vos apie 22 proc. šalies gyventojų. Suomija išsaugojo gerus santykius su Maskva, nors ir palaiko Vakarų ekonomines sankcijas Rusijai dėl Krymo aneksijos. Tačiau pastaruoju metu šis balansavimas tapo vis nestabilesnis. Krymo situacija priminė suomiams tai, kad Maskva kartais jų šalį – ne tik Ukrainą – vertina kaip dalį didžiosios rusų valstybės. Tūkstančiai suomių turi Rusijos pilietybę, ir tai iššaukia nerimą dėl to, kad konflikto atveju kai kurie žmonės gali parodyti didesnį lojalumą Maskvai, o ne Helsinkiui. Keletas politinių provokatorių nuolat kursto tokias baimes savo ugninga retorika.
J. Backmano meilė Kremliui
Veikėjas Johanas Backmanas, vienas iš ryškiausių rusų aktyvistų, vadovaujantis visai šiai kampanijai. Savo politiniais triukais praeityje jam pavyko sutraukti didelį dėmesį. Laikotarpiu iki karo Ukrainoje jis aktyviai „kovojo“ prieš „rusų vaikų atiminėjimą Suomijoje“, o jau prasidėjus pasaulį sukrėtusiems įvykiams, jis Suomijoje atidarė tai, ką pats vadina „Donecko liaudies respublikos atstovybe“.
Atidarymo ceremonijoje dalyvavo suomių aktyvistai, dirbę apsišaukėliškoje Donecko Liaudies Respublikoje pačiu karščiausius jos veiklos laikotarpiu. Ukraina šiuos veikėjus atvirai vadina teroristais, o Europos Sąjunga – įskaitant ir Suomiją – paskelbė jų lyderiams sankcijas.
Norvegų dokumentiniame filme pavadinimu „Atstovas“ („The Spokesman“) J. Backmanas kaltina JAV „Rusijos puolimu per Ukrainą 2004-aisiais Oranžinės revoliucijos pagalba“. Jis Ukrainos proeuropietiškos revoliucijos lyderius vadina „fašistine klika“, kas iš esmės sutampa su Kremliaus retorika, o Baltijos šalis Estiją (kur jam draudžiama atvykti, – red. past.) ir Latviją jis laiko „ekstremistinėmis, nacionalinės ir šovinistinėmis“.
J. Beckmanas taip pat pasirodė scenoje kartu su rusų nacionalistinių pažiūrų ideologu Aleksandru Duginu, kuris labai mėgsta priminti rusų kaimynams apie tai, kad senoji imperija savo apimtimis gerokai lenkė dabartinę Rusiją. 2014-ųjų gegužę jiedu Helsinkyje kalbėjo apie tai, kad Rusija ir Suomija tampa artimesnės viena kitai.
„Tiek Rusijai, tiek ir Suomijai būtų įdomiau suartėti – būtent todėl visos iniciatyvos, ypač iš suomių pusės – kad mūsų neįtartų imperializmu, – bus įdėmiai nagrinėjamos Maskvoje. Aš būsiu pirmas, kuris jas palaikys“, – pareiškė A. Duginas.
Patogūs suomiai
Daugelis suomių šaltai vertina panašius jausmų proveržius, ir jie skeptiškai vertina V. Putiną. Neseniai atlikta apklausa parodė, kad vos 2 proc. tiki tuo, kad V. Putinas daro pasaulį saugesne vieta.
Kalbant apie Rusijos šalininkus, tai vis daugiau suomių įžvelgia juose grėsmę.
„Mums žinomi kai kurie artimi Putino draugai, gyvenantys Suomijoje; kai kurie jų turi tiek Rusijos, tiek ir Suomijos pilietybes. Jeigu mūsų pasienyje kiltų į ukrainiečių panašus konfliktas, tai aš nesu 100 proc. tikra dėl to, kad mes galėtume tokiais piliečiais pasitikėti“, – pareiškė Eilina Gusatinsky, vadovaujanti Kultūros fondui ir vadinama viena iš geriausių ekspertų Rusijos-Suomijos santykių klausimais šalyje.
Paskutiniu metu reguliariai išsakomas nerimas dėl Maskvos agentų įtakos žmonėms su dviguba pilietybe, kurie gali patekti į Suomijos politines institucijas ir saugumo tarnybas. Suomijos gynybos ministras Jussi Niinisto pareiškė, kad suomiai, turintys Rusijos pilietybę, neturėtų gauti tokio darbo, kuris suteikia jiems priėjimą prie klausimų, susijusių su valstybės saugumu.
„Suomijai svarbu identifikuoti Kremliaus agentus, tačiau tai nėra lengva užduotis, nes yra daug „švarių“ suomių, kurie dėl kažkokių priežasčių palankūs Rusijai <...> ir mes, aišku, nežinome, elgiasi jie taip laisva valia, ar jiems moka Rusija“, – paskelbė kita Rusijos ekspertė Arja Paananen leidiniui „Ilta-Sanomat“.
Sudėtingu išlieka atsakymas į klausimą apie tai, kiek šios baimės susijusios su realiai egzistuojančia grėsme. Prieš kelerius metus laikraštis „Helsingin Sanomat“ pabandė išsiaiškinti kai kurių dvigubą pilietybę turinčių asmenų ryšius su Kremliumi, tačiau taip ir nesugebėjo prieiti vieningų išvadų.
„Todėl net bandymas pavadinti juos „Kremliaus agentais“ yra problematiškas. Galimai, jie neturi jokių oficialių kontaktų su rusų valdžia, tačiau dėl kažkokių priežasčių elgiasi būtent taip, kaip to norėtų Kremlius“, – pareiškė A. Paananen.
