Maža to, Europoje vyksta arši kova dėl „Gazprom“ bandymų nutiesti „Nord Stream 2“ dujotekį, kurio tiesimui priešinasi Baltijos šalys, Lenkija ir Ukraina. Kol kas naujo dujotekio tiekimas yra pristabdytas, iš projekto traukiasi didžiausia Vokietijos naftos ir dujų bendrovė „Wintershell“.
2016-ieji niekuo neišsiskiria
Praėjusią savaitę Kijevas apkaltino Rusiją tuo, kad ši nevykdo savo įsipareigojimų naudojantis tranzitiniu dujotekiu. Tuo pat metu „Gazprom“ atstovas Viktoras Valovas išsakė „abejones“ dėl to, kad Ukraina nepakankami užpildo savo požemines talpyklas, o dėl to „šaltą žiemą Kijevas, tikėtina, nesugebės užtikrinti Vakarų Europos šalių aprūpinimo dujomis“.
Ar gali taip nutikti, kad žiemą Europa šals? „Die Presse“ skaičiavimai rodo, kad „panikai priežasčių nėra“. Nepaisant Ukrainos įtakos svorio tranzitui mažėjimo, ji „išlieka šalimi, per kurią į Europą patenka didžioji dalis rusų dujų – jeigu dar tiksliau, dvi penktosios Rusijos dujų eksporto į šalis, kurios nėra buvusios SSRS dalimi, arba 65 mlrd. kubinių metrų per metus. Tačiau šiais metais pati Ukraina, anksčiau buvusi svarbi „Gazprom“ klientė, pirmą sykį per visą istoriją neužsipirko iš Rusijos dujų savo reikmėms“.
Kritinis koeficientas dar nebuvo pasiektas
Anot buvusio vienos iš Ukrainos naftos ir dujų transportavimo bendrovių vadovų ir dabartinio centro „Strategija XX?“ prezidento Michailo Gončaro, už saugų dujų tranzitą į Europą atsakingi du faktoriai: „Čia būtina sulyginti dujų, kurių reikia Ukrainos vidaus reikmėms, ir tranzito apimčių su tomis apimtimis, kurios buvo sukauptos į dujų saugyklas vasarą sumas“. Dėl sumažėjusio šalies poreikio ir tranzito, kiek mažiau pradėta kaupti ir dujų saugyklose.
Pavyzdžiui, 2005-aisiais, kai Ukrainai savo pačios reikmėms reikėjo 76,4 mlrd. kubinių metrų dujų, Rusija tranzitu į Europą tiekė dar 121,5 mlrd. Dujų, kurias Ukraina sukaupė saugyklose, apimtys sudarė 15,3 mlrd. kubinių metrų, koeficientas – 7,73. Pats mažiausias koeficientas – 6,8, buvo užfiksuotas 2011 metais, tačiau ir tada nebuvo jokių problemų su tiekimu Europai. Praėjusiais metais tas koeficientas viršijo 9. Leidinio teigimu, kritinis koeficientas yra laikomas 5,8. Jeigu užkluptu šaltas vasaris, anot M. Gončaro, dujų saugyklos neužtikrintų pakankamo slėgio.
Šiais metais, anot „Die Presse“, prognozuojamos apimtys Ukrainos vidaus vartojimui yra 32,1 mlrd. kubinių metrų dujų ir tranzitu planuojama perpumpuoti dar 68 mlrd., ukrainiečiai saugyklose planuoja laikyti 8 mlrd. kubinių metrų dujų. Dar reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad užpildoma bus tik dalis šio kiekio, nes ten jau yra atsargų, likusių nuo 2015-ųjų metų. „Šie duomenys rodo koeficientą 8. O tai reiškia, kad viskas vyksta normos ribose. Be to, mes dar turime du mėnesius užpildyti saugyklas,“ – pridūrė M. Gončaras.
Ukraina neatmeta dujų importo iš Rusijos atnaujinimo galimybės
Ukraina tikisi grįžti prie trišalių derybų stalo dėl dujų importo iš Rusijos atnaujinimo, pareiškė nacionalinio energetikos holdingo „Naftogaz“ vadovas. „Šia tema buvo kalbėta per pastarąsias Ukrainos premjero Volodymyro Hroismano derybas su Europos Komisijos viceprezidentu Marošu Šefčovičiumi. Mes tikimės grįžti prie trišalio formato derybų du Rusija, kurios, galbūt, bus rezultatyvios“, – interviu vienai Ukrainos televizijų sakė Andrejus Kobolevas.
Jo žodžiais, Ukraina nuo praėjusių metų lapkričio neimportuoja dujų iš Rusijos, nes nepavyksta susitarta su „Gazprom“ dėl naujo susitarimo, kuris papildytų ilgalaikę Rusijos dujų tiekimo Ukrainai sutartį.
„Ukraina pajėgi ir neimportuodama dujų iš Rusijos iki šildymo sezono į savo požemines saugyklas pripumpuoti apie 14,5 mlrd. kubų dujų. Tačiau dujų importas abiem kryptimis – tiek iš Europos, tiek ir iš Rusijos – būtų naudingas“, – pridūrė „Naftogaz“ vadovas.
A.Kobolevas „banaliu šantažu“ pavadino rusiškų dujų tranzito per Ukrainą rekordinį sumažinimą šią savaitę. „Tranzito apimtys buvo sumažintos staigiai, jos dabar rekordiškai mažos. Tai mes suprantame kaip Rusijos spaudimą Ukrainai, „Naftogaz“, siekiant minimizuoti šios veiklos pajamas, taip pat kaip siekį sureikšminti dujotiekio „Nord Stream“ plėtros projektą“, – pareiškė A.Kobolevas.
„Gazprom“: naujas būdas „Nord Steam 2“ įgyvendinti bus rastas iki metų pabaigos
Lenkijos antimonopolinei žinybai UOKiK užblokavus bendros įmonės per Baltijos jūrą nutiesto Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projektui „Nord Stream 2“ įgyvendinti, koncernas „Gazprom“ tvirtina iki šių metų pabaigos rasiantis kitą būdą šiam tikslui pasiekti.
„Dabar „Gazprom“ yra vienintelis šio projekto dalininkas, tačiau tęsiame dialogą su partneriais Europoje, su kiekvienu iš jų, kaip rasti naujų finansavimo modelių „Nord Stream 2“ įgyvendinti“, – pareiškė „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris, kurį cituoja agentūra „Tass“.
Rusijos dujų monopolininko partneriai šiame projekte – „Engie“, OMV, „Shell“, „Uniper“, „Wintershall“. A.Milerio žodžiais, visos šios bendrovės patvirtino, jog planų dėl „Nord Stream 2“ nekeičia.
UOKiK praėjusį mėnesį nusprendė nepritarti bendros įmonės „Nord Stream 2“ steigimui, pareikšdama, kad šio projekto įgyvendinimas gali pakenkti konkurencijai dujų rinkoje. Vokietijos agentūros DPA žiniomis, didžiausia šios šalies naftos ir dujų bendrovė „Wintershall“, kuri yra „Basf“ koncerno antrinė įmonė, nusprendė iš „Nord Stream 2“ trauktis, tačiau pridūrė, kad „tebėra suinteresuota projekto įgyvendinimu ir lieka jo partnere“.
Šeši „Nord Stream 2“ projekto partneriai šio mėnesio viduryje atsiėmė Lenkijos antimonopolinei žinybai UOKiK pateiktą paraišką leisti steigti projektą įgyvendinsiančią bendrą įmonę. Anot jų bendro pranešime spaudai, kurį citavo Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, dabar „kiekviena iš pareiškėjų savarankiškai ieškos galimybių investuoti į projektą“.
10 mlrd. eurų preliminariai vertinimą „Nord Stream 2“ projektą tikimasi pradėti įgyvendinti 2018 metų balandį. Numatoma iki 2019 metų pabaigos nutiesti dvi papildomas dujotiekio gijas, kurios jo metinį pralaidumą padidintų dukart iki 110 mlrd. kubų.