„Prieš dešimt metų Rusijos bendrovė „Gazprom“ reikalai ėjosi puikiai. Jie turėjo didžiausias pasaulyje gamtinių dujų atsargas, o Maskva jau tuoj turėjo pusmečiui perimti „didžiosios aštuoniukės“ vairą. Savo pirmininkavimo šūkiu ji pasirinko „energetinį saugumą“. Atrodytų, „Gazprom“ atsidūrė idealioje pozicijoje tam, kad pateiktų save kaip patikimą alternatyvą Artimųjų Rytų tiekėjams. O po to ėmė ir atjungė dujas Ukrainai,“ – rašoma straipsnyje.
„Praėjus dešimčiai metų tie įvykiai atrodo kaip neįtikėtina diversija prieš pačius save, – tęsia N. Buckley. – Ypač po to, kai 2009-ais „Gazprom“ vėl pasirinko tą pačią taktiką, kuri baigėsi tuo, kad buvo sutrikdytas dujų tiekimas ES. Koncernas stipriai pakenkė savo patikimo partnerio reputacijai, kurią puoselė dar nuo sovietų laikų, ir privertė Europą pripažinti, kad Rusija energijos resursus naudoja kaip „ginklą“.
Anot Maskvos konsultacijų įmonės „Macro-Advisory“ atstovo Chriso Weaferio, „žmonės pamatė, kad „Gazprom“ elgiasi kaip užsienio politikos tąsa, o ne kaip nepriklausoma bendrovė. Jie į tai įsivėlė ir iki yra įsivėlę iki šiol.“
Matyt, Maskvoje buvo įsitikinę, kad Vakarai pradės kaltinti dėl to, kas nutiko, Kijevą, kuris atsisakė pasirašyti sutartį daug didesnėmis kainomis. O Europa ir JAV tai įvertino kaip kerštą už demokratinę „oranžinę revoliuciją“, kuri vyko Ukrainoje 2004 metais. Pirmą sykį nuo Šaltojo karo laikų Rusija iškėlė geopolitiką aukščiau ekonominių interesų.
Dujų tiekimo Ukrainai sustabdymas nulėmė tai, kad ES valdžia nusprendė kurti vieningą energetikos rinką, diversifikuosiančią tiekimą ir sumažinsiančią priklausomybę nuo Rusijos. Neseniai tiesiogiai iš Rusijos pirkimus vykdyti atsisakė Ukraina, ir tai tik iš dalies aiškinama 2014-ųjų pramonės lygio kritimu. ES alternatyvių tiekėjų paieškas vykdo daug uoliau, negu tuo atveju, jeigu „Gazprom“ būtų pasielgęs kitaip, cituojamas Ch. Weaferis.
Oksfordo energetinių tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Jonathanas Sternas mano, kad 2006 metai buvo lemtingi ir dėl kitų priežasčių: „Tuomet „Gazprom“ atšaukė sunkiai pagrindžiamas nuolaidas buvusioms SSRS kaimynėms ir pradėjo naują erą, labiau orientuotą į rinką. Dėl konkurencijos, Europos užsakovų arbitražinių ieškinių ir pradėto ES antimonopolinio tyrimo jiems pasidarė sunkiau kelti kainas. Bendrovę, „kaip ji besispardytų, įstūmė“ į tokią situaciją, kai „visiškai aišku, ką jai daryti – tą patį, ką ir visoms likusioms: konkuruoti“. Modelis, pagal kurį šiandien veikia „Gazprom“, yra labiau realistinis komercine prasme, mano ekspertas.
„Tačiau kartu su tuo „Gazprom“ susidūrė ir su labiau realistiniais reikalavimais apriboti savo monopoliją iš Rusijos konkurentų pusės, – pažymėjo N. Buckley. – Kai kurie ministrai ir valdininkai jau prakalbo apie kompanijos skaldymą. Praėjus dešimčiai metų dujų gigantas atrodo daug labiau pažeidžiamas tokiems reikalavimams, negu ankstesniais laikais“.
