JAV atstovai nedalyvavo Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikime, kuris vyko šeštadienį, rugpjūčio 18-ąją, Berlyne ir kurios metu rusų lyderis pabandė pasiekti „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimo garantijų, tačiau Vašingtonas turi svertų ir gali paveikti susitarimo eigą, rašoma „The Wall Street Journal“.
Šiuo metu JAV jau parengė sankcijų paketą, kurį gali panaudoti, kad sutrukdytų dujotekio projekto eigą, įvedus sankcijas su jo statybomis susijusioms bendrovėms, ir, galimai, finansų sektoriui, kurio atstovai prisideda prie projekto įgyvendinimo. Pasak dabartinių JAV valdininkų ir ekspertų, šios sankcijos jau yra parengtos, ir jas galima bus pradėti taikyti jau artimiausiomis savaitėmis. Tačiau kol kas apie neišvengiamą jų įvedimą kalbos nėra.
Vienintelis klausimas: ar į sankcijas įtraukti ir investuotojus
Rusijos prezidentas savaitgalį žiniasklaidoje labiau pasižymėjo savo šokiais Austrijos užsienio reikalų ministrės vestuvėse, tačiau jo kelionė į Europą turėjo gerokai pragmatiškesnę užduotį – užsitikrinti aršiai JAV spaudžiamos Vokietijos dalyvavimą „Nord Stream 2“ projekte.
Šiuo dujotekiu gamtinės dujos iš Rusijos į Vokietiją keliaus Baltijos jūra. Projektą realizuoja valstybinė rusų bendrovė „Gazprom“, tačiau jame dalyvauja ir kelios didelės Europos šalių bendrovės, tokios kaip „Royal Dutch Shell“, „Wintershall“, „Uniper“, OMV ir „Engie“.
V. Putino teigimu, šis projektas leis Europai „užsitikrinti ekonomikos augimui būtinus energetinius resursus“.
Tačiau JAV valdininkai, kartu su kai kuriomis kitomis Europos šalimis (Lenkija, Baltijos šalys), jau seniai perspėja dėl tokio dujotekio statybų keliamų grėsmių. Amerikiečiai pažymi, kad „Nord Stream 2“ dar labiau padidins Europos priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų, o tuo pačiu padidins Kremliaus įtaką ir pajamas.
JAV protestas prieš šį projektą sustiprėjo po to, kai Rusija sulaukė kaltinimų dėl kišimosi į 2016-ųjų prezidento rinkimus, o taip pat dėl to, kad D. Trumpo administracija skeptiškai vertina pačios Europos Sąjungos šalių galimybes užkirsti kelią tokiam projektui.
Pasak amerikiečių valdininkų, dabar vienintelis sprendimas, kurį reikės priimti prieš paskelbiant sankcijas, yra atsakyti į klausimą, ar reikia sankcijas skelbti tik toms įmonėms, kurios „kloja vamzdžius Baltijos jūros dugne“, ar jas taip pat pritaikyti ir bankams, kurie finansuoja projektą.
Vokiečių atstovai teisinasi, kad Vakarų šalys Rusijos gamtines dujas pirko net ir pačiame Šaltojo karo įkarštyje. Pasak vieno iš A. Merkel patarėjų, JAV noras įvesti sankcijas reiktų sieti su D. Trumpo ketinimais tiekti daugiau suskystintųjų dujų Europai.
JAV atstovų teigimu, apie galimas sankcijas partneriai Europoje bus perspėti iš anksto. Šiuo metu nei A. Merkel vyriausybės, nei „Nord Stream 2“ atstovai komentuoti galimą sankcijų paskelbimą nenorėjo, nes JAV prezidento administracija kol kas nepranešė apie savo galutinį sprendimą.
Neramina Ukrainos situacija ir Europos energetinė priklausomybė
D. Trumpas ne sykį viešai kritikavo šį Rusijos-Vokietijos projektą. Pasak amerikiečių ir vokiečių diplomatų, jis kėlė šį klausimą ir dvišaliuose susitikimuose su A. Merkel. Dėl energetinės priklausomybės „kliuvo“ ir NATO vadovui Jensui Stoltenbergui, kuriam aljanso šalių vadovų susitikimo metu teko išklausyti JAV prezidento pretenzijų dėl augančios Kremliaus įtakos Europoje grėsmės.
Viena iš nerimo, susijusio su šio dujotekio statybomis, priežasčių, yra Ukrainos situacija. Rusija pradėjus eksploatuoti naująjį dujotekį, bus galima nutraukti dujų tiekimą Ukrainos teritorija jau nuo 2019-ųjų, kuomet baigsis dabar galiojanti sutartis. Ukraina, kuri šiuo metu kariauja nepaskelbtą karą su Maskva, kuomet ši aneksavo Krymą 2014-aisiais, yra tranzitinė Rusijos dujų eksporto į Europą šalis, ir iš to užsidirba.
A. Merkel tikisi, kad V. Putino pažadai tęsti dujų tiekimą per Ukrainos teritoriją net ir pastačius „Nord Stream 2“, nuramins JAV. „Mano manymu, Ukraina turėtų išsaugoti savo vaidmenį dujų tranzito klausimu“, – pareiškė ji žurnalistams rugpjūčio 18-ąją.
V. Putinas pakartojo savo pažadus, tačiau pažymėjo, kad tranzito apimtys turės atspindėti ekonominę paklausą. Ukrainos atstovai tikina, kad pasitikėti Rusija šiuo klausimu nėra pagrindo. Nuolatiniai, daugelį metų besitęsiantys, teismų procesai dėl dujų tiekimo kainos, anot jų, yra vienas iš pagrindinių argumentų.
Amerikiečių valdininko teigimu, Vašingtoną labiau neramina jautrus Europos priklausomybės nuo Rusijos gamtinių dujų klausimas. Anksčiau Kremlius ne sykį energetinį klausimą naudojo kaip politinio spaudimo priemonę ne vienai Europos valstybei, įskaitant ir Lietuvą. „Nord Stream“ buvo pradėtas eksploatuoti 2011 metais, ir jo maksimalus galingumas siekia 55 milijardus kubinių metrų gamtinių dujų per metus. Praėjusiais metais buvo pasiektas faktiškai maksimalus 51 milijardo kubinių metrų dujų eksporto rodiklis. „Nord Stream 2“, kuris turėtų būti pradėtas eksploatuoti 2019 metais, leistų padvigubinti šį skaičių.
Pasak leidinio „The Wall Street Journal“ šaltinio ES, projekto atstovai amerikiečiams pareiškė, kad penkios Europos bendrovės kartu su rusų „Gazprom“ į „Nord Stream 2“ jau investavo 5,5 mlrd. eurų, todėl jo realizavimas negali būti sustabdytas, net jeigu JAV ir įves sankcijas.
