Energetikos ministras Rokas Masiulis teigia, kad „Gazprom“ nerengiant aukciono, problemų Lietuvai tai nesukeltų, mat dujų galima įsigyti SGD rinkoje. Anot jo, beveik visi dujų tiekėjai pasaulinėje rinkoje laivais gali atgabenti didelius dujų kiekius.
„Bet kokiu atveju rinksimės, kur geresnė kaina. (...) Mes nematome problemų, visi tiekėjai veža didžiaisiais laivais, tu perki rinkoje, pamatai, kad kaina gera, ir tau atkeliauja dideliu laivu dujos“, - BNS sakė R.Masiulis.
„Gazprom“ antrinės įmonės „Gazprom Export“ atstovas BNS patvirtino, kad šiemet koncernas neberengs dujų aukciono Baltijos šalims. „Gazprom Export“ vadovė Jelena Burmistrova dar gegužę teigė, kad šiemet aukcionų rengti neketinama.
Lietuvos dujų rinkos dalyviai taip pat teigia, kad ir be aukciono dujų bus galima įsigyti tiek iš Rusijos, tiek iš kitų rinkų
„Yra dujų rinka, kitas dalykas tai, kad pas mus nebus aukciono, nereiškia, kad „Gazprom“ atsisakys tiekimo į Baltijos šalis“, - BNS sakė dujų prekybos bendroves valdančios „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas.
Jis neatmetė, kad „Gazprom“ dujas galėtų toliau pardavinėti dvišalėmis sutartimis, tačiau nekomentavo, ar „Lietuvos energijos“ grupė derasi dėl tokios sutarties.
Dujų prekybos bendrovės „Haupas“ direktoriaus pavaduotojas Donatas Motiejūnas teigė, kad dar yra daug laiko iki metų pabaigos, be to, lieka galimybė dujų įsigyti dvišaliais sandoriais.
„Kaip suprantu, dar anksti. Iki metų galo kaip ir aišku, kaip kas prekiauja, o tikėtina, kad iki metų pabaigos bus sprendimas, ar bus tie patys konkursai, arba ilgalaikiai kontraktai“, - BNS sakė D.Motiejūnas.
Energetikos eksperto Vidmanto Jankausko nuomone, prekyba su „Gazprom Export“ aukcione yra naudinga Lietuvos bendrovėms. Tačiau, pasak jo, jeigu aukcionai nevyktų, tai didelių problemų nesukeltų.
„Dabar jau yra apsidraudimas, galima įsigyti spotinėje rinkoje, nes jei būtų vienintelis tiekėjas „Gazprom“, visi stengtųsi apsidrausti ir turėti ilgalaikes sutartis“, - teigė jis.
Anot jo, viena priežasčių, kodėl „Gazprom“ neskuba parduoti dujų aukcione, gali būti sumažėjusi dujų gavyba Rusijoje ir išaugęs jų vartojimas Europoje.
„Aš paspekuliuočiau, kad Europa daugiau nupirko iš Rusijos ir galbūt jiems nėra reikalo parduoti. Dažnai kalbama, kad sunku pasakyti, kiek Rusijoje apskritai įmanoma padidinti gavybą, kad sąlygos nėra labai lengvos. Įtarčiau, kad dujų vartojimas padidėjo ir nelabai jie nori papildomų kiekių išmesti“, - sakė V.Jankauskas.
Tačiau jis neatmetė galimybės, kad bendrovė tiesiog susiduria su sunkumais organizuoti aukcionus, mat iki šiol visi 3 aukcionai Europai vėlavo.
„Gazprom“ rugsėjo pradžioje surengė trečiąjį dujų aukcioną ir pardavė 2 mlrd. kubų dujų pirkėjams Vakarų ir Šiaurės Europoje.
Pirmas „Gazprom“ dujų pardavimo aukcionas įvyko 2015 metų rugsėjį – dujos buvo skirtos šiaurės vakarų Europos klientams 2015-2016 metų žiemos sezonui ir tiektos per Baltijos jūrą kertantį dujotiekį „Nord Stream“. Buvo sudaryta daugiau kaip 40 tiekimo sutarčių ir parduota 1,2 mlrd. kubų dujų.
Šiemet kovą „Gazprom“ surengtame dujų tiekimo Baltijos šalims aukcione parduota daugiau kaip 420 mln. kubų dujų, kurias įsigijo 6 pirkėjai.
Lietuva šiemet daugiau nei pusę jai reikalingų dujų pirks iš „Statoil “ - apie 1,35 mlrd. kubų, o likusią dalį - apie 0,7 mlrd. kubų - ji turėtų įsigyti iš „Gazprom“, „Statoil“ ar kitų tiekėjų. „Lietuvos dujų tiekimas“ ir „Achema “ iš „Statoil“ dujas perka pagal trumpalaikes sutartis, dalį jų perka ir iš „Gazprom“.
„Lietuvos dujų tiekimo“ vadovas mantas Mikalajūnas BNS anksčiau teigė, kad iki metų pabaigos įmonė turi maždaug 1,9 TWh dujų likutį iš „Gazprom“ ir „Statoil“. Šių dujų turi pakakti iki Naujųjų metų, o dėl naujų kiekių deramasi su potencialiais pardavėjais.
