nord stream

Pastaruoju metu Rusijos ir Ukrainos santykiai išgyvena sunkią fazę. Svarbiausios nesutarimų priežastys – Ukrainai tiekiamų rusiškų dujų kainų ir šalies stojimo į Muitų sąjungą klausimai.Ukrainos premjeras Nikolajus Azarovas pareiškė, kad Kijevas ir Maskva peržiūrėjo šiuo metu galiojančią 2009 metais pasirašytą sutartį dėl dujų eksporto į Ukrainą apimties ir kainų, už kurią neseniai nuteista buvusi premjerė Julija Tymošenko.

Rusijos premjeras šiandien „įjungė“ Nord Stream dujotekį. Nuo šio dujotekio linijos pajungimo momento tranzitas per Ukrainą praras savo reikšmę. Taip pareiškė Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas, vienu pelės paspaudimu, atėmęs ekskliuzyvinę Ukrainos padėtį tarp Rusijos ir Europos. Nuo šiol rusiškos dujos į Vokietiją bus tiekiamos tiesiogiai, Baltijos jūros dugnu, o derybos su Ukraina turės įgautą naują toną.

Liepos 19 d. Vokietijos mieste Hanoveryje įvykęs Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimas, surengtas vykstant abiejų šalių tarpvalstybinių konsultacijų 13-ajam raundui, yra simbolinis tolesnei projekto „Nord Stream“ plėtrai. Pirmiausia dėl Rusijos pasiūlymo, kaip toliau plėtoti projektą. Kita vertus – ir dėl Vokietijos įgaliotinės pozicijos šiuo klausimu.

Rytų ir Vidurio Europoje “Nord Stream" dujotiekio projektas vadinamas antruoju Rusijos ir Vokietijos Molotovo-Ribentropo paktu. Tik ar viskas buvo padaryta, kad žydrasis auksas tekėtų ne jūros dugnu, o žeme? Tranzito tarpininkų nebus Lenkija, Baltijos šalys ir Ukraina bei Baltarusija - šias valstybes Vyborgą Rusijoje ir Lubminą prie Greifsvaldo Vokietijoje sujungsiantis dujotiekis “Nord Stream" aplenks.

Iškilminga ceremonija Rusijos Vyborgo mieste bus pradėtas dujotiekio „Nord Stream“ tiesimas Baltijos jūros dugnu. Šiuo dujotiekiu rusiškos dujos iš Rusijos bus tiekiamos į Vokietiją. Skelbiama, kad penktadienį vyksiančiose iškilmėse dalyvaus Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir Europos Sąjungos energetikos komisaras Guntheris Oettingeris. Pirmoji dujotiekio linija, kuria per metus bus galima transportuoti 27,5 mlrd.

Prasidedant Šiaurės Europos dujotiekio vamzdyno "Nord Stream" tiesimui, Premjeras Andrius Kubilius ragina pamąstyti apie šio projekto ekonominę logiką po to, kai buvo atrasti skalūno dujų klodai. "Nord Stream" tiesėjai turėtų pagalvoti, vardan ko jie tiesia ir kokia yra ekonominė logika.

Vėluoja dujotiekio tiesimo darbai Baltijos jūroje. Nors visa dokumentacija jau paruošta, o galinga technika jau atplukdyta, dujotiekio tiesėjams trukdo gamta. Šiaurės Europos dujotiekio povandeninės dalies tiesimo darbai bus pradėti balandžio 9 d. Tiesimo darbai buvo atidėti dėl "palyginti vėlyvo ledo tirpimo" Baltijos jūroje.

Prieš kelias dienas iš Roterdamo Baltijos jūros link pajudėjęs „Nord Stream“ dujotiekio tiesimo laivas „Castoro 6“ („Castoro Sei“) šiandien sėkmingai praplaukė vartus į Baltijos jūrą - Didžiojo Belto tiltą, jungiantį Danijos salas Zelandiją (rytuose) ir Fiūną (vakaruose).   Tokio dydžio laivas pirmą kartą įplaukė į Baltijos jūrą, kurioje plaukios apie 2 metus ir nuties didžiąją dalį „Nord Stream“ gamtinių dujų vamzdyno, kuriuo bus transportuojamos dujos iš Rusijos į Europą.

Dujotiekio tiesimo laivas „Castoro 6“ išplaukė Baltijos jūros link, kur netrukus bus pradėtos „Nord Stream“ dujotiekio statybos. 1,2 metro skersmens „Nord Stream“ vamzdynu dujos į Europą turėtų būti pradėtos transportuoti nuo 2011 metų.

Vokietija ir Rusija bei jų kompanijos „BASF/Wintershall“, „E.ON Ruhrgas“ ir „Gazprom“ yra suinteresuotos „Nord Stream“ dujotiekio tiesimu. Baltijos šalių interesai siejami su „Nord Stream“ alternatyvomis, kurios garantuotų šioms valstybėms pajamas iš tranzito. Svarbus aspektas yra tai, kad interesai yra tiek politiniai, tiek ekonominiai: Vokietijos interesai yra labiau pragmatiniai ir ekonominiai, o Rusijos – labiau politiniai ir geopolitiniai.

Inžinieriai, tiriantys Baltijos jūros dugną, kuriuo bus tiesiamas dujotiekis „Nord Stream“, surado kelių istorinių laivų nuolaužas. „Spiegel Online“ skelbia, kad rastas vienas vikingų laivas ir keli laivai, statyti  XVI-XVIII amžiuose. Laivų nuolaužos Baltijos jūros dugne rastos netoli Švedijai priklausančios Gotlando salos. Vikingų laivui, kuris rastas nugrimzdęs į dugną, yra maždaug 1 tūkst. metų. Inžinieriai tiria Baltijos jūros dugną rengdamiesi tiesti 1,2 tūkst.

– Esate viena iš aktyviai prieš „Nord Stream“ projektą pasisakančių politikių. Kiek realiai įmanoma pristabdyti pirmyn važiuojantį traukinį? Daug kam atrodo, jog dujotiekis vis tiek bus, ir neverta „plėšytis“. – Projektas iš tiesų jau yra beveik pradėtas įgyvendinti – pradėtos antžeminės dalies statybos, ruošiami vamzdžiai požeminei daliai.

Projektas „Nord Stream“ pagrįstas adekvačiomis 2005 m. ir ankstesnių metų situacijai prielaidomis, tačiau paskutinių metų įvykiai ypač dujų prekyboje yra visiškai kitokie. Kai 2005 m. spalį tuometiniai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis pasirašė „Nord Stream“ susitarimą, Vokietijos verslas ir politiniai lyderiai nepervertino Rusijos eksporto galimybių ateityje.

Itin prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream“ tiesimas Baltijos jūros dugnu bus pradėtas balandžio mėnesį. Tai paaiškėjo, kai Suomija tapo paskutiniąja valstybe, suteikusia reikalingą aplinkosauginį leidimą šio vamzdyno tiesimui. Planuojama, kad dujotiekio, sujungsiančio Rusiją su Vokietija ir aplenksiančio kitas Baltijos valstybes, tiesimas bus baigtas jau 2011 metų pabaigoje.

Artėjant naujųjų kandidatų į Europos Komisijos komisarus tvirtinimui Europos Parlamente, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Audronius Ažubalis kreipėsi į Lietuvoje išrinktus europarlamentarus, ragindamas juos vyksiančiose diskusijose aktyviai kelti Šiaurės srovės dujotiekio keliamų grėsmių klausimus.

Vokietija šiandien suteikė leidimą tiesti daug diskusijų keliantį „Nord Stream“ dujotiekį per šalies teritorinius vandenis ir žemyninėje dalyje iki Lubmino (prie Greifsvaldo). Per šalies teritorinius vandenis bus nutiesta 50 km dujotiekio. Antrąjį leidimą, reikalingą tiesti vamzdyną per Vokietijos Išskirtinę ekonominę zoną, tikimasi gauti per artimiausias savaites.

Šiandien kompanija „Nord Stream AG” gavo leidimą tiesti dujotiekį Baltijos jūroje per 123 km ilgio Rusijos vandenų sektorių. Nors „Nord Stream“ sulaukia daug kritikos Lietuvoje iš politikų ir aplinkosaugininkų, kitos šalys palankiau žiūri į dujotiekį. Projektą įgyvendinanti kompanija jau anksčiau gavo leidimus iš kitų šalių, per kurių vandenis eis bendro 1223 km ilgio dujotiekis – Danijos ir Švedijos. Leidimą tiesti dujotiekį šalies Išskirtinėje ekonominėje zonoje taip pat suteikė Suomija.

Ekspertai tvirtina, kad per dvejus metus ne tik nepriartėjome prie plačiai ištrimituotos naujos Visagino atominės elektrinės (AE) statybos, bet netgi gerokai nuo to nutolome. Lietuva pagal energetinį priklausomumą neatrodo prasčiausiai iš Europos Sąjungos šalių. Tai skelbia Bendrijos nepriklausomų energetikos organizacijų portalas „Energy.eu“. Tačiau neskaidriai privatizavusios VST ir sukūrusios „Leo LT“ Vyriausybės suvaržė savo pačios piliečių laisvę.

Dujų terminalas yra būtinas Lietuvai, norint nepriklausyti nuo vieno „Gazprom“  vamzdžio ir nelabai prognozuojamo jo šeimininko Kremliuje. Taip mano šalies valdžia. Oponentai čia įžvelgia politikavimą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, lankydamasi Briuselyje, pasisakė už suskystintų dujų terminalo statybą pajūryje. Tai esą padidintų valstybės energetinį saugumą ir numuštų šios žaliavos kainą rinkoje.

Skandinavijos šalys davė sutikimą dėl dujotiekio „Nord Stream“ tiesimo per jų teritorinius vandenis dėl Rusijos premjero Vladimiro Putino spaudimo. Tokią nuomonę Seime šiandien dėstė Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė. Europarlamentarė spaudos konferencijoje teigė, kad „liūdnos žinios“ iš Danijos, Švedijos ir Suomijos atėjo po ekonominio ir politinio spaudimo iš Rusijos.

Lenkijos laukia sunkūs laikai, nes Suomija ir Švedija po ilgų svarstymų pagaliau pritarė prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream“ tiesimui Baltijos jūros dugnu, teigia Lenkijos prezidento kanceliarijos vadovas Wladyslawas Stasiakas. Lenkija, Ukraina ir Baltijos šalys itin priešinasi šio dujotiekio, sujungsiančio Rusiją ir Vokietiją, tiesimui.

Zug (Šveicarija), 2009 m. lapkričio 5 diena. Suomijos ir Švedijos valdžios institucijos išdavė bendrovei „Nord Stream“ leidimą naudoti šių šalių Išskirtines ekonomines zonas (IEZ) dujotiekiui. Per Švedijos IEZ bus nutiesta 506 km vamzdyno, per Suomijos IEZ – 374 kilometrai.

Įvairiose žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusi informacija leidžia teigti, kad Europa grėsmingai priartėjo prie naujo dujų konflikto su Rusija. Tik šiemet jo turinys gali būti kiek kitoks negu ankstesniais metais. Remiantis naujienų portalo http://www.rosbalt.ru/ šių metų spalio 10 d. pranešimu, dėl pasaulinės ekonominės krizės Europos valstybės nėra pajėgios išnaudoti dujų kvotų, numatytų šiems metams su pagrindiniu dujų tiekėju koncernu „Gazprom“ pasirašytose sutartyse.

Sutikus Danijai, Šiaurės Europos dujotiekio „Nord Stream“ projektas bus pradėtas įgyvendinti kitąmet. „Nord Stream“ atstovai skelbia, kad po 4 metus užtrukusių aplinkosauginių studijų 1 tūkst. 200 km ilgio dujotiekis Baltijos jūros dugnu bus statomas kitais metais. „Spalio 21 dieną gavome pirmąjį [Danijos] aplinkosauginį sutikimą, tad statybas planuojame pradėti jau kitąmet“, – „EUObserver“ teigė Sebastianas Sassas, „Nord Stream“ atstovas Europos Sąjungoje.

Nepaisant Baltijos šalių protestų, dujotiekio Baltijos jūros dugnu projektas „Nord Stream“ („Šiaurės srautas“) pamažu įgauna pagreitį. Keletas valstybių jau davė aiškų sutikimą, kad dujos būtų tiekiamos per jų teritorinius vandenis nutiestu vamzdynu. Jų neatbaidė kai kurių politikų ir ekspertų perspėjimai, kad taip Rusija gali primesti savo diktatą Vakarų Europai ir kad vamzdynas kelia ekologinį pavojų Baltijos jūros regionui.

Šiandien Danijos valdžios institucijos bendrovei „Nord Stream“ suteikė leidimą tiesti gamtinių dujų vamzdyną Danijai priklausančioje Baltijos jūros dalyje. 87,7 km vamzdyno bus nutiesta per šalies teritorinius vandenis ir 49,9 km – Išskirtinėje ekonominėje zonoje. Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti 1220 km ilgio „Nord Stream“ dujotiekis bus skirtas gamtinių dujų iš Rusijos į Vokietiją transportavimui ir bus prijungtas prie Europos dujotiekių tinklo.

Po ištisus mėnesius besitęsusio politinio spaudimo Danija pagaliau nusprendė pritarti prieštaringai vertinamam dujotiekiui „Nord Stream“, kurį planuojama tiesti Baltijos jūros dugnu. Ekspertai priėjo išvadą, kad projektas nėra kenksmingas aplinkai. Tačiau analitikai teigia, kad tokiam Danijos sprendimui nemažą įtaką turėjo Rusijos diplomatinis spaudimas. Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pats asmeniškai skambino Danijos vyriausybės vadovui, kad įtikintų šį pritarti dujotiekio tiesimui.

Paskutinį rugsėjo sekmadienį Vokietijoje vykę parlamento rinkimai buvo sėkmingi dviem partijoms – krikščionims demokratams su kanclere Angela Merkel priešakyje ir Laisvųjų demokratų partijai. Krikščionių demokratų sąjunga bei šios partijos atitikmuo Bavarijos žemėse – Krikščionių socialinė sąjunga surinko mažiau balsų nei prieš ketverius metus, o laisvųjų demokratų pasirodymas rinkimuose buvo toks sėkmingas, kad abi centro dešiniosios jėgos galės formuoti valdančiąją koaliciją.

Suomija, kuri anksčiau baiminosi dėl Baltijos jūros dugnu planuojamo tiesti dujotiekio „Nord Stream“ poveikio aplinkai, netrukus turėtų pritarti šio projekto vykdymui, skelbia Belgijos sotinėje Briuselyje įsikūrusi radijo stotis „Contract“. Pranešama, kad Suomijos Europos reikalų ir migracijos ministrė Astrid Thors skelbia, jog Suomija netrukus turėtų atsiimti visus savo prieštaravimus dėl „Nord Stream“ pavojaus aplinkai.

Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto posėdyje pristatė Europos liaudies partijos frakcijos Europos Parlamente poziciją dėl OSPAR konvencijos pakeitimų, kuriais aplinkai saugiu būdu būtų leidžiama geologiškai saugoti anglies dioksido srautus po jūros dugnu.

Lenkija užblokavo buvusio Suomijos lyderio Paavo Lipponeno kandidatūrą į Europos Sąjungos užsienio reikalų ministro postą, skelbia „EU Observer“. Suomis lenkams užkliuvo todėl, kad darbavosi Baltijos jūros dugnu planuojamo tiesti dujotiekio „Nord Stream“ konsultantu. P. Lipponenas buvo nusamdytas 2008 metų rugpjūtį, kad pamėgintų įtikinti Suomijos vyriausybę kaip įmanoma greičiau pritarti šiam bendram Rusijos ir Vokietijos projektui.

Rusijos ir Ukrainos „dujų karas“ apnuogino Europos Sąjungos (ES) energetinį pažeidžiamumą ir priklausomybę nuo dujų importo: 2009 m. pradžioje 17 iš 27 ES valstybių smogusi dujų krizė be šildymo paliko daugelį namų, mokyklų ir ligoninių. Šią savaitę EP Pramonės ir energetikos komitetas aptarė siūlymus, turinčius padėti užtikrinti apsirūpinimo dujomis saugumą.

Švedijai priklausančios Gotlando salos administracija atsisakė pritarti tam, kad Baltijos jūros dugnu būtų tiesiamas dujotiekis "Nord Stream". Šios Švedijos salos politikai ir gyventojai susirūpinę dėl to, kad rusų tiesiamas dujotiekis gali labai pakenkti aplinkai. Jie taip pat teigia, jog toks sumanymas pristabdytų atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą.

Aš noriu, kad jis būtų Rusijos prezidentas iki gyvos galvos. Putinas – mano kumyras! Aš jį myliu, aš jį gerbiu. Aš paaukosiu už jį savo gyvybę. Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas Nepastebimai prabėgo visas dešimtmetis, kai į didžiąją politiką atėjo Vladimiras Putinas – premjeras, prezidentas ir vėl premjeras (ir vėl prezidentas?)... Kalbant apie jo valdymą, tikrai yra ką prisiminti.

Kaip man į rankas pakliuvo šis tekstas –  dalykas antraeilis trečiaeilis. Galų gale niekas neklausia, nuo kokios šakos nušoko tas Niutono obuolys – svarbu, ar jis pataikė į tą galvą. Kažkada vartydamas Trečiojo reicho žvalgybos vadovo Waltherio Schellenbergo memuarus užtikau vieną iš pažiūros keistą dalyką. Pasak W. Schellenbergo, Lenkijoje, prieš pat Antrąjį pasaulinį karą, vokiečių žvalgyba nuolatos susidurdavo su gerai organizuotu ir efektyviai veikiančiu žvalgų tinklu.

Ekonominė politika, krizė ir antikrizinės priemonės, parama vietos pramonei Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja ekonomiką pradėsiant atsigauti 2010 metų pirmą pusmetį, tačiau, pasak jo vadovo Dominiko Stross-Kano, blogiausias krizės laikotarpis dar gali būti nepraėjęs. Vyriausybės prezidiumo posėdžio metu finansų ministras Aleksejus Kudrinas pareiškė, kad kalbėti apie krizės pabaigą dar ankstoka, ir nors yra pozityvių signalų, antikrizinių priemonių atšaukti dar negalima.

Šiandien Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas priėmė bendrovės „Nord Stream“ patarėją Baltijos šalių klausimais Romaną Baumanį. Svečias informavo Seimo vadovą apie Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Šiaurės srovė” (Nord Stream) projekto įgyvendinimo planus. Bendrovė „Nord Stream“, realizuodama šį projektą, planuoja nutiesti 1200 km ilgio ir maždaug 2 km pločio povandeninę juostą, kuri taps didžiausia povandenine statyba pasaulyje.

Aplinkos ministerija pateikė galutinę Lietuvos poziciją dėl „Nord Stream“ dujotiekio projekto. Politikų nuomone, projekto vykdytojai išsisukinėja ir neatsižvelgia į galimą žalą aplinkai. Pozicija pateikta visoms devynioms šio projekto tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procese dalyvaujančioms šalims – bei “Nord Stream AG“ bendrovei.

Prezidentas Valdas Adamkus padrąsino dujotiekio „Nord Stream“ poveikiu Baltijos jūrai aktyviai besidominčius jaunuolius. Šalies vadovo nuomone, reikia kartu su kitų šalių panašaus judėjimo dalyviais garsiai kalbėtis apie keliamus dujotiekio tiesybos pavojus ir kelti klausimą, kas ir kaip atlygins galimą žalą. Valstybės vadovas taip pat pažymėjo, kad iki šiol lieka neaišku, kodėl neįvertintos alternatyvaus dujotiekio tiesimo sausuma galimybės.

Kai Rusijos koncernas GAZPROM pasirašė su Vokietija sutartį dėl Nord Stream dujotiekio, kadenciją pabaigęs vokiečių federalinis kancleris Gerhardas Schroderis truputį pakeitė karjeros kryptį – išėjo dirbti į savo paties palaimintą projektą su milijoniniu atlyginimu. Lietuvoje gali įvykti ir atvirškščiai. Gerą sandorį valstybinei įmonei įpiršusios bendrovės geras vadybininkas ateina į tą valstybinę įmonę.

Dujotiekis „Nord Stream“ leis Europai gauti ketvirtadalį jai reikalingų gamtinių dujų. „Nord Stream“ patarėjas Baltijos šalių klausimais Romanas Baumanis tvirtina, kad dujotiekio poveikis Lietuvai bus minimalus. „Vamzdynas bus toli nuo Lietuvos krantų“, - trečiadienį Seimo Europos informacijos biure vykstančioje diskusijoje apie „Nord Stream“ projektą sakė R.Baumanis. „Europos Sąjungoje gamtinių dujų pagaminama vis mažiau, o jų poreikis didėja“, - aiškino R.Baumanis.

Vienas iš Europos energetinės politikos sopulių – „Nabucco“ dujotiekis, regis, dar turi vilčių tapti sėkmingu projektu. Penkių šalių – Austrijos, Bulgarijos, Rumunijos, Turkijos ir Vengrijos vyriausybės dar pirmąjį šių metų pusmetį pasižadėjo pasirašyti susitarimą, kuris turėtų padėti pamatus dujotiekio statybos pasiruošimui. Tiesa, pati statyba, jei viskas vyks pagal planą, prasidės tik 2011-aisiais, o dujų tiekimo pradžia numatoma 2014 metais.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Štainmajeris) mano, kad Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus teiginys, jog dujotiekio „Nord Stream“ projektas padalijo aplink Baltijos jūrą esančias šalis nėra teisingai įvardinta politinė pasekmė. Aš to (pasidalinimo - BNS) nematau. Ir aš nemanau, kad yra įvardinta teisinga politinė pasekmė. Išlieka bendra mūsų pozicija, kad įvairovė yra tai, ko ji reikalauja šiandien.

Lietuvos žvejai prašys kompensacijos iš bendrovės „Nord Stream“, kuri planuoja tiesti to paties pavadinimo dujotiekį Baltijos jūros dugnu. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Alfonsas Bargaila ketvirtadienį per susitikimą su Vilniuje viešinčiais „Nord Stream“ atstovais sakė, kad įgyvendinus projektą smarkiai sumažės tradiciniai žvejybos plotai. „Sumažės tradiciniai žvejybos plotai, vamzdžio tiesimo metu žuvis bus baidoma.

Lietuvos energetinio saugumo siekio pavertimas realybe atsieitų 27,5 mlrd. eurų, tai sudaro maždaug keturis metinius šalies biudžetus. Tačiau kol kas siekiant jos įgyvendinimo esą yra kuriama tik daug popierių, užuot vykdant konkrečius veiksmus - teigia Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento atstovas Vytautas Naudužas.

Prezidentas Valdas Adamkus apgailestauja, kad dujotiekio „Nord Stream“ projektas faktiškai padalijo aplink Baltijos jūrą esančias šalis ir tvirtina, kad dideli pramonės projektai ekologiškai itin jautriai Baltijai gali padaryti nepataisomos žalos.

Suomijos prezidentė Tarja Halonen pirmadienį susitikusi su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu patikino pastarąjį, kad Suomija neketina trukdyti dujotiekio „Nord Stream“ tiesimui Baltijos jūros dugnu. Per spaudos konferenciją ji pareiškė, kad Suomijai svarbi ekologinė šio projekto sudedamoji, pranešama Suomijos tinklalapyje iltasanomat.fi. Jeigu dujotiekis bus tiesiamas atsižvelgiant į aplinkosaugą, Suomija netrukdys projekto įgyvendinimui, pabrėžė T. Halonen.

Lietuvos žvejai įsitikinę, kad Baltijos jūros dugnu ketinamas tiesti dujotiekis „Nord Stream“ pakenks jų verslui bei sumažins ir taip nedidelius žvejybos plotus. Tarptautinės kompanijos „Nord Stream AG“ pasiuntiniams per susitikimą su Lietuvos žvejų asociacijų nariais teko išklausyti daug karčių pastabų ir kandžių klausimų. „Nord Stream AG“ atstovas Tapio Pekkola tikino, kad dujotiekio projektas yra visiškai saugus.

Latvija pasirengusi kalbėtis su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ apie dujotiekio „Nord Stream“ alternatyvą, kai vamzdynas būtų tiesiamas per Latvijos teritoriją, sakė prezidentas Valdis Zatleris interviu radijo stočiai „Echo Moskvy“. Pasak jo, dabartiniame „Nord Stream“ projekte numatyta, kad dujotiekis eis Baltijos jūros dugnu – „tai bendras Rusijos ir Vokietijos projektas“, kuris nei duoda kokią nors komercinę naudą Latvijai, nei suteikia galimybę kaip nors bendradarbiauti.