Artėjant naujųjų kandidatų į Europos Komisijos komisarus tvirtinimui Europos Parlamente, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Audronius Ažubalis kreipėsi į Lietuvoje išrinktus europarlamentarus, ragindamas juos vyksiančiose diskusijose aktyviai kelti Šiaurės srovės dujotiekio keliamų grėsmių klausimus.
Jo nuomone, visų pirma, reikalinga imtis realių veiksmų užtikrinant, kad jokia veikla, susijusi su dujotiekio tiesimo darbais, nepakenktų su Baltijos jūra besiribojančių šalių gyventojams, jų sveikatai ir saugumui, nepablogintų ir taip sudėtingos ekologinės Baltijos jūros būklės.
A. Ažubalio nuomone, taip pat būtina aiškiai numatyti veiksmų planus, kuriais vadovaujantis būtų šalinami galimi dujotiekio gedimai, reaguojama avarijų atveju, kurios gali būti pražūtingos jūros aplinkai. Pasak parlamentaro, tokiais atvejais bendrovė "Nord Stream" privalo prisiimti visišką atsakomybę už kompensacijų nukentėjusioms šalims mokėjimą.
A. Ažubalis tikisi, kad aplinkos ir žmonių saugumas nebus paaukoti tam, kad būtų pasiekta grynai ekonominių ir politinių tikslų.
Todėl, jo nuomone, iš kandidatų į naująją Komisiją reikalinga reikalauti aiškių ir nedviprasmiškų atsakymų į šiuos jautrius klausimus. "Žmonių gyvenimo kokybės ir teisės gyventi saugioje ir sveikoje aplinkoje užtikrinimas, Baltijos jūros likimas neabejotinai nusipelno prioritetinio dėmesio, o šių klausimų sprendimas negali būti ir toliau nuolat atidėliojamas", - kreipimesi į europarlamentarus teigia komiteto pirmininkas.
Jis taip pat apgailestauja, kad ankstesnės kadencijos Europos Komisija nesiėmė aktyvių veiksmų atstovaujant bendram visos Europos Sąjungos ir jos piliečių interesui šiuo atžvilgiu.
Dar praėjusių metų pradžioje buvo kreiptasi į ES aplinkos apsaugos ir energetikos komisarus, primenant, kad Lietuva yra ne kartą išsakiusi nuogąstavimus dėl galimų Šiaurės srovės dujotiekio tiesimo darbų sukeliamų neigiamų pasekmių Baltijos jūros ekologinei būklei, žmonių sveikatai ir saugumui, žuvininkystės pramonei ir turizmo sektoriui.
Komiteto pirmininko laiškuose komisarams buvo primintos ir Lietuvos bei Lenkijos gyventojų peticijos, kuriose reiškiamas susirūpinimas dėl dujotiekio poveikio aplinkai, ir šių peticijų pagrindu 2008 m. liepos 8 d. priimta Europos Parlamento rezoliucija, kurioje aiškiai pritariama piliečių reiškiamam susirūpinimui.
Taip pat rezoliucijoje patvirtinama, kad prieš tiesiant dujotiekį Baltijos jūros dugnu būtina nepriklausomai įvertinti jo poveikį aplinkai, apsvarstyti alternatyvius maršrutus bei aiškiai numatyti atsakomybę už galimą žalą įvairių nelaimių tiesiant dujotiekį ar netgi galimos ekologinės katastrofos pasekmes. Europos Parlamentas rezoliucijoje išreiškė apgailestavimą, kad ES, ypač Komisija, šiame procese atlieka tik antraeilį vaidmenį, ir paragino ją imtis konkrečių veiksmų siekiant užtikrinti ES piliečių interesų apsaugą.
A. Ažubalis apgailestauja, kad šie aktualūs klausimai iki šiol išlieka neatsakyti ir netgi nebėra svarstomi, o reikalingi dujotiekio tiesimui sprendimai priimami, taip ir neišgirdus visuomenės reiškiamo nerimo, mokslininkų pateikiamų tyrimų rezultatų, ekspertų komentarų, kurie akivaizdžiai įvardija egzistuojančius pavojus.
