Rusijos ir Ukrainos „dujų karas“ apnuogino Europos Sąjungos (ES) energetinį pažeidžiamumą ir priklausomybę nuo dujų importo: 2009 m. pradžioje 17 iš 27 ES valstybių smogusi dujų krizė be šildymo paliko daugelį namų, mokyklų ir ligoninių. Šią savaitę EP Pramonės ir energetikos komitetas aptarė siūlymus, turinčius padėti užtikrinti apsirūpinimo dujomis saugumą.
Gamtinės dujos – už naftą ir anglį ekologiškesnis kuras, naudojamas elektros gamybai, šildymui, trąšų gamybai, o kai kuriose šalyse – ir kaip automobilių kuras.
Tikrąją „mėlynojo kuro“ svarbą suvokiame tik jo pristigę: nuo dujų importo priklausomos Europos ryžtą stiprinti energetinį saugumą sustiprino Ukrainos ir Rusijos konfliktai dėl dujų tiekimo.
Tačiau šią žiemą ES nekils problemų dėl dujų tiekimo, o be rusiškų dujų Europa gali išsiversti tris mėnesius, nes ES šalys turi pakankamų atsargų, trečiadienį Europos Parlamente pareiškė ES energetikos komisaras Andris Piebalgas.
Prevencija ir solidarumas
Liepos pradžioje Europos Komisija rekomendavo ES šalims sukaupti dujų atsargas tam atvejui, jei susidarytų nauja kritinė situacija dėl rusiškų dujų tiekimo Europai per Ukrainos teritoriją.
Dabar Europos Komisija siūlo priimti reglamentą, leisiantį išvengti galimų dujų tiekimo sutrikimų ar bent sušvelninti jų padarinius, sustiprinus ES valstybių bendradarbiavimą sprendžiant galimas tiekimo problemas.
Komisija siūlo priimti bendrus standartus dėl dujų tiekimo sutrikimo rizikos vertinimo ir tiekimo saugumo užtikrinimo. Energetikos komisaras A. Piebalgas europarlamentarams sakė, kad naujasis reglamentas įpareigotų visas ES šalis tiek imtis prevencinių priemonių, tiek ir parengti ekstremaliųjų situacijų valdymo planus.
Naujasis teisės aktas įpareigotų ES valstybes ne tik glaudžiai bendradarbiauti krizių atvejais, bet ir dalintis nacionaliniais dujų ištekliais su pažeidžiamoje padėtyje atsidūrusiomis šalimis. Taikant reglamentą būtų investuojama į naujas tarpvalstybines jungtis, dujų importo koridorius, atgalinio dujų perdavimo pajėgumus ir saugyklas.
Dujų srautai
Ar ateityje sutrikus dujų tiekimui dalies europiečių neužklups dar viena šalta žiema, klausia europarlamentarai.
„Latvija yra 100 proc. priklausoma nuo rusiškų dujų. Ar mes pasirengę žiemai?“– Komisijos klausė Arturs Krišjānis Kariņš (Europos liaudies partija, Latvija). A. Piebalgs patikino apie pasirengimą galimai krizei, tačiau pabrėžė, kad geriausia būtų jos visiškai išvengti.
Patrizia Toia (Socialistai ir demokratai, Italija) pabrėžė bendros europinės energetikos politikos, priversiančios kai kurias ES valstybes nustoti žvelgti į energetinį saugumą iš neeuropinių pozicijų, būtinybę.
Liberalų ir demokratų aljanso narė Lena Ek (Švedija) išreiškė susirūpinimą dėl neigiamų Baltijos jūros dugnu eisiančio „Nord Stream“ įtakos aplinkai ir saugumui.
Apie „Nabucco“ ir „Desertec“ projektus europarlamentarai diskutuos rugsėjo 17 d. plenariniame posėdyje.
Priklausomybė nuo importo
Atvežtinės ir savos gamtinės dujos tenkina daugiau nei 25 proc. ES energetinių reikmių, ES importuoja virš 60 proc. jai būtinų gamtinių dujų.
Iki 2020 m. priklausomybė nuo išorės šaltinių gali išaugti iki 80 proc.. ES šalys iš Rusijos importuoja 42 proc., Norvegijos – 24 proc., Alžyro – 18 proc. įsivežamų dujų
Rytų Europos šalių priklausomybės nuo iš Rusijos tiekiamų dujų vidurkis – 70 proc., o 15 ES valstybių yra visiškai priklausomos nuo atvežtinių dujų.
