Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Štainmajeris) mano, kad Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus teiginys, jog dujotiekio „Nord Stream“ projektas padalijo aplink Baltijos jūrą esančias šalis nėra teisingai įvardinta politinė pasekmė.
Aš to (pasidalinimo - BNS) nematau. Ir aš nemanau, kad yra įvardinta teisinga politinė pasekmė. Išlieka bendra mūsų pozicija, kad įvairovė yra tai, ko ji reikalauja šiandien. Ką tai reiškia? Tai reiškia diversifikavimą, turint omenyje įvairius energetinius šaltinius. Tai taip pat reiškia, kad diversifikavimo reikia šalių tiekėjų prasme. Diversifikavimas, ypač turint omenyje pastaruosius tiekimo sutrikimus, reiškia ir tai, kad reikia diversifikuoti vamzdynus, kuriuos naudojame“, - penktadienį Palangoje įvykusio susitikimo su Baltijos kolegomis sakė Vokietijos URM vadovas.
Jo teigimu, vamzdynas Baltijos jūroje yra tokios diversifikavimo strategijos dalis, tačiau nėra vienintelis projektas, kurį remia Vokietija.
„Mes manome, kad Nabucco (dujotiekio projektas - BNS) yra svarbus. Į jį yra įsitraukusios Vokietijos kompanijos.
„Nord Stream“ nėra prieš ką nors nukreiptas. Jis yra dalis bendros energetikos strategijos, kuria siekiama užtikrinti energijos tiekimą ir saugumą euro zonai“, - aiškino F.W.Steinmeieris.
Lietuvoje šiuo metu vyksta viešieji „Nord Stream“ vykdytojų pateiktos Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos svarstymai.
Kai kurie mokslininkai iki šiol skeptiškai vertino parengtą projekto tyrimo ataskaitą, kurioje tvirtinama, esą tiesiant dujotiekį poveikis aplinkai bus nežymus ir trumpalaikis.
Lietuva ar kitos Baltijos šalys neturi teisės vetuoti dujotiekio tiesimo, tačiau Vokietijos ir Rusijos projektą turi palaiminti Suomija, Švedija ir Danija. Šių šalių leidimus tikimasi gauti šiais metais. Realius darbus žadama pradėti 2010 metais, o dujotiekio projekto galutinio įgyvendinimo data numatyta 2012-2013 metai.
Lietuva iki šiol taip pat kėlė klausimus dėl politinio projekto atspalvio, nes dujotiekio maršrutas aplenkia Baltijos šalis.
„Nord Stream“ atstovai savo ruožtu tvirtina, kad dujotiekis gali tiekti apie ketvirtadalį Europai reikalingo papildomo dujų kiekio, todėl jis kaip tik įneš žymų indėlį į Europos energetinio saugumo stiprinimą.
Kontraversiškai vertinamas 7,4 milijardų eurų vertės „Nord Stream“ dujotiekis turėtų sujungti Rusijos Baltijos pakrantę netoli Vyborgo su Vokietijos Baltijos pakrante netoli Greifsvaldo. Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse itin nerimaujama, kad dujotiekis gali pakenkti ekologinei situacijai Baltijos jūroje, atsižvelgiant į tai, kad po Antrojo pasaulinio karo jūros dugne liko nemažai ginkluotės, įskaitant cheminius ginklus ir per 100 tūkst. minų.