frankas-walteris steinmeieris

 Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris pasakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino perrinkimo proga nesveikins, Berlyno dienraščiui „Tagesspiegel“ pranešė jo atstovė spaudai. „Jokio laiško V. Putinui nebus“, – straipsnyje cituojami atstovės spaudai Cerstin Gammelin žodžiai. „Šiandien galvoju apie žmones Rusijoje, kurie kovoja už laisvę ir demokratiją ir kurie gyvena nuolatinės V. Putino režimo grėsmės šešėlyje.

Vokietijos prezidentas, penktadienį Berlyne susitikęs derybų su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu, kuris iškėlė klausimų dėl Izraelio teisėtumo, pabrėžė žydų valstybės teisę egzistuoti ir teisę į savigyną. „Dėl naujausių Turkijos pareiškimų apie Artimųjų Rytų konfliktą prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris aiškiai išdėstė Vokietijos poziciją“, – socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“) parašė jo atstovė spaudai.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas tikisi, kad pasaulis pamirš Ukrainą, tačiau tai neįvyks, pabrėžia Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris, rašo UNIAN. „Ukrainai mūsų paramos reikia tuo labiau, kad dabar vyksta karas Artimuosiuose Rytuose ir ji nebesulaukia dėmesio, kurio jai taip reikia. Putinas skaičiuoja, kad pasaulis turėtų pamiršti Ukrainą“, – pastebi jis.

Prancūzijos ir Vokietijos prezidentai antradienį dalyvavo buvusio Italijos prezidento Giorgio Napolitano laidotuvėse, nepaisant tarp šių dviejų šalių ir Romos tvyrančios įtampos dėl migracijos klausimų.  Emmanuelis Macronas ir Frankas-Walteris Steinmeieris kartu su Italijos ir kitų Europos šalių aukščiausio rango pareigūnais pagerbė buvusio prezidento, kuris mirė penktadienį būdamas 98 metų, atminimą.

Vokietijos prezidentas, pirmadienį priėmęs Kinijos ministrą pirmininką Li Qiangą deryboms Berlyne, pabrėžė ypatingą Jungtinių Valstijų ir Kinijos santykių svarbą ir paragino gerinti abiejų šalių bendravimą. Frankas-Walteris Steinmeieris pabrėžė dviejų ekonomikos milžinių ryšių svarbą pasauliniam saugumui ir bendradarbiavimui, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė jo atstovė Cerstin Gammelin. „Jis paragino stiprinti abiejų šalių ryšių kanalus“, – pridūrė ji.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gegužės 13 dieną atvyks su vizitu į Vokietiją, trečiadienį pranešė vokiečių leidinys „Bild“. Kitą dieną, gegužės 14-ąją, jį priims Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, o po to Ukrainos lyderis susitiks su Vokietijos prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu, rašo leidinys. Tai bus pirmasis V. Zelenskio vizitas į Vokietiją nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Antradienį Ukrainoje viešėjęs Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris buvo priverstas bėgti į slėptuvę, rašo „Sky news“. Pranešama, kad Vokietijos prezidentui kalbant su žiniasklaida Černihivo srityje buvo paskelbtas oro pavojus. Dėl to tiek prezidentui, tiek kitiems pareigūnams bei žurnalistams teko slėptis. Antradienį jis atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito. Tai pirmoji jo kelionė į šią šalį nuo vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito, patvirtino jo atstovė. Tai pirmoji jo kelionė į šią šalį nuo vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Prezidento nuotrauką Ukrainos sostinės geležinkelio stotyje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė jo atstovė spaudai Cerstin Gammelin. „Mūsų solidarumas yra nesunaikinamas ir toks išliks. Federalinis prezidentas Steinmeieris atvyko į Ukrainą“, – rašė ji.

Karas, kurį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kariauja su Ukraina, taip pat yra „karas su Europos vienybe“, sekmadienį sakė Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris. „Negalime leisti, kad mus suskaldytų, negalime leisti sunaikinti didžio vieningos Europos darbo“, – pareiškė jis, sakydamas kalbą Vokietijos vakaruose esančiame Paderborno mieste. „Šis karas susijęs ne vien su Ukrainos teritorija; jis susijęs su... bendru mūsų vertybių ir taikios tvarkos pamatu“, – sakė jis.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris ketvirtadienį po susitikimo su žydų lyderiais kruvino antisemitinio išpuolio vietoje pareiškė, kad šalies pareiga yra ginti žydus savo žemėje. „Turi būti aišku, kad valstybė prisiima atsakomybę už žydų gyvenimą, už žydų gyvenimo saugumą Vokietijoje, – sakė jis.

Lenkija siekia, kad Europos Sąjungos (ES) diplomatinis korpusas būtų nauja ir unikali institucija. Pagal šios šalies viziją, net pusę kuriamos institucijos pareigūnų galėtų sudaryti specialistai, dirbantys Bendrijai priklausančių valstybių institucijose. Diplomatinio korpuso sudėtyje, lenkų manymu, turėtų būti ir dalis dabartinio Europos Komisijos (EK) plėtros departamento atstovų. EUobserver paskelbė, kad Lenkija ES diplomatinio korpuso viziją išdėstė spalio pradžioje.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Štainmajeris) mano, kad Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus teiginys, jog dujotiekio „Nord Stream“ projektas padalijo aplink Baltijos jūrą esančias šalis nėra teisingai įvardinta politinė pasekmė. Aš to (pasidalinimo - BNS) nematau. Ir aš nemanau, kad yra įvardinta teisinga politinė pasekmė. Išlieka bendra mūsų pozicija, kad įvairovė yra tai, ko ji reikalauja šiandien.

Rusenantį žaizdrą nesunku pakurstyti mažiausiu šapeliu. Šis palyginimas tinka ir padėčiai Gruzijoje apibūdinti. Tarsi būtų negana pernai rugpjūtį kilusio Rusijos ir Gruzijos konflikto, gegužės 6 d. NATO pradėjo karines pratybas, kuriose dalyvauja apie 500 karių. Tai sukėlė ne tik Rusijos pasipriešinimą, bet ir kai kurių Aljanso šalių politikų kritiką Briuselio adresu.

Stabili NATO plėtra į Rytus, vykstanti nuo šaltojo karo pabaigos, sustos kuriam laikui, ir Aljansas dėmesį skirs pastangoms gerinti ryšius su Rusija, mano diplomatai. Karinė sąjunga, į kurią įeina 28 tautos, atmeta net mintį, kad Maskva daro įtaką toms šalims, kurios tampa jo narėmis. Tačiau NATO seniai pripažino, jog svarbus veiksnys yra Rusijos įsitikinimas, kad Aljanso plėtra esanti nedraugiškas jos erdvės užgrobimas.

Jau šį penktadienį Miunchene prasideda Miuncheno saugumo konferencija, kuri tapo plataus masto pasaulio lyderių susitikimo vieta. Šiemet JAV į Vokietiją atsiunčia aukšto lygio delegaciją, kuriai vadovaus viceprezidentas Joe Bidenas, kuris, kaip manoma, gali siekti užmegzti neformalų dialogą su Iranu. Prezidento Baracko Obamos patarėjai ilgai svarstė klausimą, kas turėtų atstovauti JAV 3 dienas truksiančioje Miuncheno konferencijoje apie saugumo politiką.

Šį pavasarį Lietuvoje rinksime naują šalies prezidentą, kiek vėliau išrinksime ir naujuosius mūsų šalies atstovus Europos Parlamente. Tačiau šįkart, remdamiesi žurnalu „Foreign Policy“, pažvelkime į pačius svarbiausius rinkimus 2009 metais visame pasaulyje. Bolivija Data: 2009 metų sausio 25 diena ir 2009 metų gruodžio 6 diena Kas vyks? Konstitucinis referendumas, kurį remia prezidentas Evo Moralesas ir kuriam priešinasi rytinių Bolivijos valstijų gubernatoriai.

Prabėgo daugiau nei 4 mėnesiai nuo to laiko, kai Gruzija ir Rusija įsitraukė į karą dėl Pietų Osetijos. Kaip rašo BBC apžvalgininkė Jenny Norton, šio konflikto prisiminimai kitoje separatistinėje Gruzijos respublikoje Abchazijoje vis dar yra gyvi. Gruzijos išpuolį prieš Pietų Osetiją abchazai per televiziją stebėjo su dideliu nerimu, o galingą ir viską niokojančią Rusijos kontrataką – su dideliu palengvėjimu. Šis karas galutinai pagraužė Gruzijos kontrolę abiejuose regionuose.

Vokietija antradienį pareiškė, kad nėra jokios priežasties, dėl kurios NATO turėtų gilinti savo ryšius su Gruzija ir Ukraina. Taip Berlynas užkirto kelią JAV siekiams sustiprinti šių dviejų posovietinių valstybių perspektyvas prisijungti prie aljanso. Per aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimą Europos šalys ragino NATO svarstyti galimybę visiškai atnaujinti santykius su Rusija, kurie buvo apriboti po Maskvos agresijos Gruzijoje.

Kol kas nėra galutinio aiškumo, koks bus misijos mandatas. Neformalų susitikimą Pietų Prancūzijos Avinjono mieste baigiantys Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai aptarė ne tik galimą skubią pagalbą Gruzijai ir santykius su Rusija. Daug dėmesio skirta bendradarbiavimo stiprinimui su ES Rytų kaimynėmis – ypač su Baltarusija, praneša LTV naujienų tarnyba.

Rusijos dienraštis „Izvestija“ po rugsėjo 1 dieną Briuselyje vykusio neeilinio Europos Sąjungos viršūnių susitikimo nusprendė sudaryti „Rusofobijos reitingą“, kuriame yra įvertinamos visos 27 ES valstybės. Visos ES valstybės yra suskirstytos į 4 grupes. Į pirmąją grupę įtrauktos aršiausios Rusijos kritikės, pritariančios tam, kad Kremliui būtų įvestos tarptautinės sankcijos. Į šią grupę, kaip ir buvo galima tikėtis, pateko visos 3 Baltijos šalys bei Lenkija.

Dabartinė Rusijos politika Gruzijos atžvilgiu atspindi Rusijos pastangas bet kokia kaina išlaikyti Abchazijos ir Pietų Osetijos „įšaldytų“ konfliktų status quo. Rugpjūčio 1-2 d. naktį Gruzija apšaudė separatistinio Pietų Osetijos regiono sostinę Cchinvalį. Nors Tbilisio tvirtinimu, susišaudymą pradėjo ne Gruzija, o Pietų Osetija, Rusija apkaltino Gruziją didinant karinius dalinius Gruzijos ir Pietų Osetijos konflikto zonoje ir plataus masto ginkluotų veiksmų regione eskalavimu.

Europos parlamento prezidentas Hansas-Gertas Poetteringas paragino Pekino olimpiadoje dalyvausiančius atletus protestuoti prieš itin prastą žmogaus teisių padėtį Tibete, skelbia „EU Observer“. Vokietijos laikraščiui „Bild“ centro dešiniųjų politikas pareiškė, kad meilė sportui neturi būti priežastis, dėl kurios neturi būti kreipiamas dėmesys į žmogaus teisių padėtį. „Aš norėčiau paskatinti atletus, vyrus bei moteris, žvelgti į daiktus tokius, kokie jie yra, ir nenusigręžti.

Vokietijos užsienio reikalų ministras apsilankys Gruzijoje, kur bandys išspręsti konfliktą tarp Tbilisio ir nuo Gruzijos siekiančių atskirti separatistinių Pietų Osetijos bei Abchazijos respublikų. Frankas-Walteris Steinmeieris susitiks su Gruzijos prezidentu Mikhailu Saakašviliu bei Gruzijos vyriausybės pareigūnais.

Naujienų portalo „Balsas.lt“ ir tarptautino Thomo Manno festivalio organizatorių rengtas konkursas, skirtas laimėti tris pakvietimus dviems asmenims į dvyliktąjį Tomo Mano festivalį, vyksiantį liepos 12-18 dienomis, baigėsi.

Didžiosioms Europos Sąjungos valstybėms nereikėtų gąsdinti ir izoliuoti Airijos dėl to, kad jos piliečiai atmetė Lisabonos sutartį, mano Liuksemburgo ministras pirmininkas. „Mane sutrikdė jautrumo stoka Airijos atžvilgiu, ypač iš didžiųjų ES šalių pusės“, - sakė antradienį duodamas interviu laikraščiui „Financial Times Deutschland“ Jeanas-Claudeas Junckeris.

Dmitrijus Medvedevas, kaip Rusijos prezidentas, pirmojo vizito Europoje vyksta į Vokietiją, tad Berlynas turės progą išsiaiškinti jo ketinimus dėl demokratinių reformų ir įstatymo valdžios. Per ketvirtadienio vizitą D.Medvedevas turi susitikti su kanclere Angela Merkel, prezidentu Horstu Koehleriu ir verslo lyderiais, taip pat - pasakyti kalbą dėl užsienio politikos.

Išeivijoje gyvenantis Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama, viešėdamas Vokietijoje, susitiko su šios šalies ekonomikos bei vystymosi ministre Heidemarie Wieczorek-Zeul, skelbia BBC. Pirmadienio vakare planuojama, kad į masinę sueigą, kuriai prie Brandenburgo vartų vadovaus pats Tibeto dvasinis lyderis, susirinks tūkstančiai žmonių. Dalai Lamos vizitas atskleidė aiškius nesutarimus Vokietijos Vyriausybėje.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris pareiškė pritariąs idjai sukurti atskirą Europos Sąjungos armiją, skelbia „EU Observer“. Tokias mintis jis išreiškė kalbėdamas Socialdemokratų partijos saugumo politikos konferencijoje Berlyne. Vokietijos užsienio reikalų ministras taipogi pareiškė, kad europinės armijos kūrimas turi būti pagreitintas.

Vakarai turėtų vengti provokuoti tolesnį Rusijos priešiškumą, trečiadienį, ministrams susirinkus Rumunijoje aptarti NATO plėtros į rytus, sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas-Valteris Šteinmejeris). Dėl įtampos po Kosovo nepriklausomybės paskelbimo aišku, kad „užsienio politikoje pasiekėme ribą santykių su Rusija srityje“, Vokietijos regioniniam dienraščiui „Leipziger Volkszeitung“ sakė F.-W.Steinmeieris.

Jei klausytume Briuselio, tai galėtų pasirodyti, jog Kosovo klausimu Europos sąjunga yra vieninga ir puikiai tarpusavyje sutarianti šeima. Tačiau, kaip rašo „Spiegel“, tokios kalbos yra labai toli nuo realybės. Europos užsienio reikalų ministrai buvo patenkinti savo darbu pirmadienį, kuomet ES narės Briuselyje bandė pasiekti bendrą poziciją Kosovo atžvilgiu. Prabėgus ilgoms diskusijų valandoms, užsienio reikalų ministrai negailėjo pagyros žodžių patys sau.

Prezidentas Valdas Adamkus antradienį Briuselyje pripažintas Metų europiečiu. Šis titulas pirmą kartą atiteko naujosios ES narės atstovui. Lietuvos prezidentas nurungė tokius varžovus kaip Nicolas Sarkozy, Angelą Merkel ar Arnoldą Schwarzeneggerį.Lietuvos vadovas, nugalėjęs 49 kitus kandidatus, įvertintas už pagalbą ieškant kompromiso dėl naujos ES sutarties, bet neizoliuojant jai besipriešinusios Lenkijos.„Esu įsitikinęs, kad jauna ir maža Europos Sąjungos šalis gali labai daug padaryti.

Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai propaguodami tarpkultūrinį supratimą uždainavo duetu ir įrašė ritmenbliuzo dainą.Bernard'as Kouchneras ir Frankas-Walteris Steinmeieris apsilankė vokiečių ir turkų įrašų studijoje "P.L.A.K. Music" Berlyno rajone, kur gyvena daug turkų, ir drauge su vietos jaunuoliais įrašė dainą.Laiko tokiai išvykai jie rado per Prancūzijos ir Vokietijos viršūnių susitikimą dėl Europos integracijos.

Vokietis inžinierius, kuris Talibano kovotojų nelaisvėje Afganistane išbuvo beveik 3 mėnesius, pagaliau paleistas į laisvę, pranešė BBC.Rudolfas Blechschmidtas buvo pagrobtas liepos 18 dieną Afganistano pietuose kartu su dar vienu savo tautiečiu, kuris vėliau mirė nelaisvėje nuo širdies smūgio. Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris pareiškė, kad vokietis yra saugus ir šiuo metu yra globojamas Afganistano pareigūnų.

Ar mes vis dar bijomės vokiečių? Vien uždavus tokį klausimą Europos Sąjungos kuluaruose kiltų susierzinimas ir nepasitenkinimas. Į jį priimta atsakyti šitaip: žinoma, ne! - rašo dienraštis „Financial Times“. Esą vokiečių baimė – tai atsilikimas, praeities atgyvena. Karas juk pasibaigė seniau nei prieš 60 metų. Lenkija ES išsišokėle dabar tapo daugiausia dėl to, kad beatodairiškai pažeidinėja šį mandagumo susitarimą, pastebi dienraštis.

Pirmadienį Vokietija perspėjo, kad visos ES šalys daug praras, jei nebus sutarimo dėl naujos, bloką reformuojančios sutarties, kai Lenkijos ir Didžiosios Britanijos būgštavimai dėl Berlyno planų lieka neišspręsti. „Jei nebus kompromiso, šią savaitę nebus pasiekta susitarimo ir praras visi – ir Europos Sąjunga, ir kiekviena šalis narė“, - pasakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris, turėdamas omenyje ES viršūnių susitikimą Briuselyje ketvirtadienį-penktadienį.

Lenkija ir Čekija didina statomas sumas derybose su amerikiečiais, mainais už priešraketinės gynybos sistemos elementų dislokavimą reikalaudamos nuo Rusijos ginančių raketų bei teisinių ir saugumo garantijų, pranešė britų dienraštis „The Guardian“ (www.guardian.co.

Naujausi su Irano branduoline programa susiję įvykiai paremia argumentus dėl derybų JAV priešraketinio skydo Europoje klausimu, sakė Vokietijos gynybos ministras Franzas Josefas Jungas (Francas Jozefas Jungas). "Būtent šie naujausi įvykiai taip pat patvirtina, kad tokia apsauga turi prasmę", - anksčiau šią savaitę interviu "Reuters" sakė F.J.Jungas.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai šeštadienį aptarė, kaip reikėtų bendradarbiauti su naująja palestiniečių vyriausybe ir paremti Izraelio atsargiai pasveikintą arabų taikos iniciatyvą. Diplomatai teigia veikiausiai sutarsiantys dėl neformalios politikos - bendrauti su tais nacionalinės vienybės vyriausybės ministrais, kurie nepriklauso islamistiniam judėjimui "Hamas", atsisakančiam pripažinti Izraelį ar atsisakyti smurto.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai penktadienį išreiškė solidarumą su Didžiąja Britanija dėl savaitę Irane laikomų 15 britų karinio jūrų laivyno narių, bet nenorėjo dėl šio ginčo įšaldyti ryšių su Teheranu.

Vokietijos gynybos ministras, konservatorius Franzas Josefas Jungas (Francas Jozefas Jungas), gynė JAV planą statyti Rytų Europoje priešraketinio skydo elementus, kurį kritikavo Rusija ir pačių konservatorių koalicijos partneriai.Interviu vienam Vokietijos laikraščiui, kuris spausdinamas pirmadienį, F.J.Jungas sakė, kad JAV priešraketinio skydo Čekijoje ir Lenkijoje tikslas yra saugoti NATO teritoriją ir kad jis nėra nukreiptas prieš Rusiją, kaip teigia Maskva.

Europos Sąjungai pirmininkaujanti Vokietija šeštadienį pareikalavo, kad Iranas nedelsiant paleistų sulaikytuosius jūreivius. "Mes reikalaujame neatidėliojamo britų kariškių paleidimo", - sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) prieš prasidedant Europos socialistų susitikimui, rengiamam Berlyne ES 50-mečio minėjimo proga. Jis pridūrė, kad dar bus paskelbtas bendras pareiškimas Irano pajėgų veiksmų atžvilgiu.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai šį savaitgalį susirinks Berlyne paminėti 50-ąjį Bendrijos gimtadienį, tačiau džiaugsmingas iškilmes gali gerokai aptemdyti užsitęsę nesutarimai dėl bloko ateities. 1957 metų kovo 25 dieną pasirašytos Romos sutarties, kuria buvo įsteigta dabartinės ES pirmtakė - Europos ekonominė bendrija, 50-ųjų metiniu proga Berlyne numatyta virtinė šventinių renginių, kurie prasidės šeštadienį.

JAV pasiūlymas pagal naują priešraketinės gynybos planą statyti radiolokatorius ir raketų-perėmėjų leidimo įrenginius atitinkamai Čekijoje ir Lenkijoje gali nulemti naują partnerystę saugumo srityje su regiono valstybėmis arba išprovokuoti nesibaigiančius nesusipratimus, trečiadienį įtakingame JAV dienraštyje teigia buvęs lenkų gynybos ministras.

NATO turėtų aptarti, ar Iranas kelia pakankamai rimtą grėsmę, kad ji pateisintų JAV priešraketinės gynybos (PRG) skydo dislokavimą rytų Europoje, pirmadienį pareiškė Vokietijos vyriausybės atstovas. JAV nori dislokuoti radarų sistemą Čekijoje, o raketų gaudytuvus - Lenkijoje. Šis planas smarkiai pykdo Maskvą ir grasina Europos susiskaldymu. Vašingtonas teigia, kad ši sistema reikalinga norint apsisaugoti nuo Irano keliamos grėsmės.

Europos Sąjunga (ES) turi skirti daugiau dėmesio socialinės gerovės valstybės garantijoms ir laisvosios rinkos ekonomikai, jeigu nori susigrąžinti visuomenės paramą, trečiadienį pareiškė ES pirmininkaujanti Vokietija.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris), kuris retai reiškia viešus priekaištus, sekmadienį kritikavo Jungtines Valstijas už tai, kad Vašingtonas neinformavo Rusijos apie pasiūlymą Lenkijos teritorijoje statyti priešraketinę bazę. Interviu, kurį pirmadienį spausdina dienraštis "Handelsblatt", F.-W.Steinmeieris sako, kad dėl šio projekto delikatumo gyvybiškai svarbu nuolat visapusiškai informuoti visus partnerius.

Irake dingo du vokiečiai, kurie galėjo būti pagrobti, pirmadienį pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris). Ministras nenurodė dingusių vokiečių pavardžių. "Negalime atmesti, kad jie buvo pagrobti", - sakė F.-W.Steinmeieris žurnalistams atvykęs į Briuselį dalyvauti Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime.

Europos Sąjunga (ES) pašalino techninę kliūtį, kuri galėjo sutrukdyti Bendrijai įgyvendinti Jungtinių Tautų (JT) įvestas sankcijas Iranui, pirmadienį pranešė blokui pirmininkaujanti Vokietija. Ši kliūtis buvo atsiradusi dėl Ispanijos ir Didžiosios Britanijos pozicijos.

Pietų Vokietijos Miuncheno mieste šį savaitgalį vyksiančioje aukšto lygio konferencijoje saugumo politikos klausimais pranešimus skaitys Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.