Šį pavasarį Lietuvoje rinksime naują šalies prezidentą, kiek vėliau išrinksime ir naujuosius mūsų šalies atstovus Europos Parlamente. Tačiau šįkart, remdamiesi žurnalu „Foreign Policy“, pažvelkime į pačius svarbiausius rinkimus 2009 metais visame pasaulyje.
Bolivija
Data: 2009 metų sausio 25 diena ir 2009 metų gruodžio 6 diena
Kas vyks? Konstitucinis referendumas, kurį remia prezidentas Evo Moralesas ir kuriam priešinasi rytinių Bolivijos valstijų gubernatoriai.
Dėl ko kovojama? Sausio 25 dieną Bolivijos piliečiai dalyvaus referendume dėl naujos šalies konstitucijos. Šį dokumentą labai remia prezidentas E. Moralesas. Naujoji konstitucija suteiktų daugiau galios čiabuviams ir leistų valstybei tvirčiau į savo rankas paimti ekonomikos kontrolę. Konstitucijoje bus numatyti apribojimai didelėms žemvaldžių bendrovėms ir bus įtvirtintas pajamų, gautų už parduodamas dujas, paskirstymas. Referendumui itin priešinasi labiau pasiturintys, dujų turtingi rytiniai šalies regionai, kuriuose daugiausia gyvena išeivių iš Europos palikuonys arba mišrios kilmės asmenys. Įtampa šalyje dažnai virsdavo smurto protrūkiais. Prezidento oponentai rugpjūtį okupavo kelias vyriausybės įstaigas ir surengė keletą streikų.
Tačiau stebėtojai prognozuoja, kad naujoji konstitucija referendume gaus pritarimą. Jei taip ir įvyks, tai jau gruodžio 6 dieną bus rengiami pirmalaikiai prezidento, viceprezidento ir Kongreso rinkimai. Jei E. Moralesas laimės abu balsavimus, jis sutvirtins savo padėtį Bolivijos politikoje. Manoma, kad prieš E. Moralesą rinkimuose itin aktyviai kovos keturių rytinių Bolivijos valstijų gubernatoriai.
Izraelis
Data: 2009 metų vasario 10 diena
Kas kovos? Benjaminas Netanyahu („Likud“ partija), Tzipi Livni („Kadimos“ partija) ir Ehudas Barakas (Darbo partija).
Dėl ko kovojama? Izraelio karinės operacijos Gazos ruože baigtis tikriausiai paveiks pirmalaikių Kneseto rinkimų rezultatus. Pirmalaikiai rinkimai surengti po to, kai atsistatydino šalies premjeras Ehudas Olmertas. „Kadimos“ partijos kandidatė į šalies vyriausybės vadoves T. Livni šiuo metu eina Izraelio užsienio reikalų ministrės pareigas, o Darbo partijos kandidatas E. Barakas vadovauja Gynybos ministerijai. Pagrindinis T. Livni konkurentas yra „Likud“ partiją po triuškinamo pralaimėjimo 2006 metais prikėlęs B. Netanyahu, kuris laikomas favoritu po rinkimų užimti premjero postą. „Kadima“ savo ruožtu stengiasi pervilioti Darbo partijos rinkėjų simpatijas, nes ši partija rizikuoja prarasti savo svarbą.
B. Netanyahu yra pagarsėjęs savo kieta pozicija saugumo klausimais. Savo laiku jis tokią reputaciją užsitarnavo eidamas premjero pareigas, o vėliau ir priešindamasis kito premjero Arielio Sharono planams pasitraukti iš Gazos ruožo. Jo išrinkimas būtų iššūkis Izraelio ir Sirijos deryboms, kurios dabar vyksta tarpininkaujant Turkijai. Be to, greičiausiai būtų nustota griauti žydų naujakurių nelegalius statinius Vakarų krante. Jei „Hamas“ ir toliau valdytų Gazos ruožą, tai dviejų priešų konfrontacija veikiausiai sukeltų dar daugiau smurto ir prievartos.
Pietų Afrika
Data: 2009 metų kovo-gegužės mėnesiai
Kas kovos? Afrikos nacionalinis kongresas, Liaudies kongresas ir Demokratinis aljansas.
Dėl ko kovojama? Afrikos nacionalinis kongresas šalį valdė nuo pat apartheido pabaigos 1994 metais, tačiau jau šiemet galima laukti pokyčių. Jacobas Zumas, kuris praėjusiais metais Afrikos nacionalinio kongreso lyderio rinkimuose nugalėjo iš posto besitraukiantį prezidentą Thabo Mbekį, yra prieštaringai vertinama figūra, skaldanti šalį. 2005 metais jam buvo pateikti kaltinimai išprievartavus vieno žymaus Afrikos nacionalinio kongreso nario dukterį, tačiau vėliau politikas buvo išteisintas. Galiausiai praėjusį rugsėjį J. Zuma buvo išteisintas ir dėl kaltinimų korupcija prekiaujant ginklais.
Kontroversiška J. Zumos asmenybė ir menka jo pergalė prieš T. Mbekį suskaldė patį Afrikos nacionalinį kongresą. T. Mbekiui lojalūs politikai, kuriems vadovauja buvęs gynybos ministras Mosiuoa Lekota, atsiskyrė ir suformavo Liaudies kongresą. Partija sėkmingai vykdo savo kampaniją ir, kaip teigia patys šio judėjimo lyderiai, jau turi 500 tūkst. rėmėjų.
Palestinos savivalda
Data: „labai greitai“, veikiausiai balandį
Kas kovos? „Fatah“ atstovas Mahmoudas Abbasas ir „Hamas“ atstovas Ismailas Haniyah.
Dėl ko kovojama? Turint omenyje Izraelio karinę operaciją Gazos ruože, „Hamas“ pergalė Palestinos savivaldos prezidento ir įstatymo leidžiamosios valdžios rinkimuose, jei tokie iš viso bus rengiami, reikštų palestiniečių paskatinimą „Hamas“ kovotojams ir jų vykdomam pasipriešinimui prieš Izraelį.
Nesant sutarimo tarp „Fatah“ ir „Hamas“ grupuočių, dabartinis Palestinos savivaldos prezidentas M. Abbasas greičiausiai kovos prieš „Hamas“ lyderį ir buvusį Palestinos savivaldos premjerą I. Haniyah. 2006 metais triumfavo „Hamas“, kuri laimėjo 74 vietas įstatymų leidžiamojoje valdžioje. „Fatah“ tuomet laimėjo 45 vietas.
2007 metais „Hamas“ jėga užvaldė Gazos ruožą ir sukėlė iki šiol tebesitęsiantį konfliktą su „Fatah“. Šie rinkimai gali padėti „Hamas“ ir „Fatah“ suformuoti bendrą frontą prieš Izraelį arba tik dar labiau pagilinti šių grupuočių nesutarimus. Prieš Izraelio karinę operaciją atliktos apklausos rodė, kad M. Abbaso „Fatah“ judėjimas tvirtai pirmauja tiek Vakarų krante, tiek Gazos ruože. M. Abbasas vylėsi, kad grasinimai naujais rinkimais privers „Hamas“ priimti nuosaikesnes pažiūras dėl abiejų grupuočių susitaikymo. Tačiau Izraelio karinė invazija į Gazos ruožą gali viską apversti aukštyn kojomis.
Indija
Data: 2009 metų balandis arba gegužė
Kas kovos? Manhomanas Singhas (Indijos nacionalinis kongresas), L. K. Advani (partija „Bharatia Janata“).
Dėl ko kovojama? Po lapkričio mėnesį įvykdytų teroristinių išpuolių Mumbajuje, per kuriuos žuvo daugiau nei 200 ir buvo sužeisti 300 žmonių, valdančiosios Indijos nacionalinio kongreso partijos atstovai baiminosi, kad rinkėjai artėjančiuose parlamento rinkimuose juos nubaus už nesugebėjimą užtikrinti saugumo. Tačiau nieko panašaus, atrodo, neįvyks. Indijos nacionalinio kongreso partija gruodį prieš induistų nacionalistus partiją „Bharatia Janata“ laimėjo trijose valstijose vykusius rinkimus.
Nors partija „Bharatia Janata“ artėjančius rinkimus bandė paversti referendumu dėl šalies saugumo, tačiau panašu, kad indams labiau rūpi tokie klausimai kaip elektros tiekimas ar galimybė turėti švaraus vandens. Indiją smarkiai paveikė globalinė ekonominė krizė, per kurią pirmą kartą per pastaruosius 15 metų smuko pramoninė gamyba.
Iranas
Data: 2009 birželio 12 diena
Kas kovos? Prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas, buvęs parlamento pirmininkas Mehdi Karroubi ir veikiausiai Teherano meras Mohammadas Qalibafas bei buvęs prezidentas Mohammedas Khatamis.
Dėl ko kovojama? Kritikai peikė M. Ahmadinejadą dėl prastėjančios Irano ekonomikos padėties. Šią padėtį tik dar labiau apsunkino smunkančios naftos kainos. Lapkričio mėnesį 60 Irano ekonomistų pasirašė laišką, kuriame kaltina M. Ahmadinejadą dėl milžiniškos infliacijos ir didelio nedarbo. Dar daugiau, šiame laiške M. Ahmadinejadas buvo kaltinamas kurstantis įtampą su išoriniu pasauliu, o tai esą atbaido užsienio investicijas.
Buvęs prezidentas M. Khatamis dar turi paskelbti, ar dalyvaus prezidento rinkimuose. Jei Irano visuomenė palaikytų būtent jį, tai gali reikšti Irano suartėjimą su JAV. Tačiau tai dar nereiškia, kad M. Ahmadinejadas yra nugalėtas. Jis savo rankose turi pagrindinį kozirį: aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei paramą.
Meksika
Data: 2009 metų liepos 5 diena
Kas kovos? Nacionalinio veiksmo partija, Demokratinės revoliucijos partija ir Institucinė revoliucinė partija.
Dėl ko kovojama? Prezidento Felipes Calderono, atstovaujančio Nacionalinio veiksmo partijai, valdymo metai pasižymėjo agresyvia, kruvinesne ir vis prieštaringiau vertinama kova su galingais šalyje veikiančiais narkotikų karteliais. Vien 2008 metais smurtas nusinešė beveik 5 tūkst. žmonių gyvybes.
Parlamento rinkimai lems, ar prezidentas ir toliau turės įstatymų leidžiamosios valdžios paramą kovose su narkotikų karteliais. 2006 metais jo vadovaujama partija laimėjo 206 iš 500 vietų Deputatų rūmuose, o kairioji Demokratinės revoliucijos partija gavo 127 vietas. Ši partija kritiškai žvelgia į konfrontacinę prezidento politiką ir ragina sudaryti „Nacionalinį susitarimą kovoje su organizuotu nusikalstamumu“, kuriame būtų diskutuojama ir apie narkotikų legalizavimą. Jei Nacionalinio veiksmo partija vis dėlto laimės, tai F. Calderonas turės laisvas rankas tęsti savo narkotikų karus, o jei laimės oponentai, prezidento veiksmų laisvė bus suvaržyta.
Sudanas
Data: planuojami 2009 metų liepą, tačiau Jungtinės Tautos rekomendavo juos atidėti, kad būtų išvengta lietingo sezono pietiniame Sudane.
Kas kovos? Prezidentas Omaras al-Bashiras, atstovaujantis Nacionalinio kongreso partijai, ir Salva Kiiras, atstovaujantis Sudano liaudies išsivadavimo judėjimui.
Dėl ko kovojama? Šie prezidento ir įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai yra itin svarbus žingsnis „Visapusės taikos susitarimui“, pasirašytam 2005 metais tarp daugiausia arabams atstovaujančios vyriausybės Chartume ir pietuose įsikūrusių buvusių sukilėlių. Šis susitarimas žymėjo antrojo Sudano pilietinio karo pabaigą. Konkuruojančios grupuotės prieš rinkimus kaupia ginkluotę siekdamos išplėsti savo galią nedemokratinėmis priemonėmis. Tokia veikla lemia, kad kyla vis daugiau susirėmimų, ypač ginčytiname Pietų Kordofano regione.
Be to, prezidentas O. al-Bashiras jaučiasi vis labiau izoliuotas tiek užsienyje, tiek namuose. Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroras pareikalavo išduoti prezidento arešto orderį. O. al-Bashiras kaltinamas genocidu ir karo nusikaltimais Darfuro regione. S. Kiiras, pietuose veikiančio Sudano liaudies išsivadavimo judėjimo vadas ir buvęs O. al-Bashiro partneris vyriausybėje nuo 2005 metų, dabar kovos prieš prezidentą. Net jei dabartinis prezidentas ir išsilaikytų valdžioje, stipri opozicija gali lemti pietinio Sudano atsiskyrimą per balsavimą, kuris remiantis tuo pačiu „Visapusės taikos susitarimu“ vyks 2011 metais.
Vokietija
Data: 2009 metų rugsėjo 27 diena
Kas kovos? Angela Merkel (Krikščionių demokratų sąjunga), Frankas-Walteris Steinmeieris (Socialdemokratų partija).
Dėl ko kovojama? Jei JAV ir dauguma Europos valstybių skiria vis daugiau valstybės pinigų ekonomikai remti, tai Vokietijos kanclerė A. Merkel jaučiasi vieniša šioje kompanijoje. Ji teigia, kad Vokietija neturi įsitraukti į „varžybas, kuriose šalys stengiasi pralenkti viena kitą vis naujais pasiūlymų sąrašais“. Jos nuomone, tai yra beprasmiška, o dėl tokios pozicijos A. Merkel Europoje jau užsitarnavo „Madam Ne“ pravardę. Artėjantys Bundestago rinkimai parodys, ar vokiečiai remia tokią kanclerės politiką.
A. Merkel Krikščionių demokratų sąjunga kol kas sudaro didžiąją koaliciją su pagrindine savo varžove, centro-kairiąja Socialdemokratų partija, kuri savo lyderiu paskyrė dabartinį šalies užsienio reikalų ministrą F-W. Steinmeieirį. Apklausos kol kas rodo, kad A. Merkel nugalėtų savo varžovą, tačiau nė viena partija nebūtų pajėgi formuoti valdančiosios koalicijos su viena iš mažųjų partijų. Todėl manoma, kad ir vėl bus sudaryta didžioji koalicija, kurią žurnalas „Der Spiegel“ jau praminė „vestuvėmis be meilės“. Vokietijos politinis paralyžius veikiausiai tęsis ir toliau.
Afganistanas
Data: 2009 metų pabaiga
Kas kovos? Hamidas Karzai, buvęs finansų ministras Ashrafas Ghani ir dabartinis finansų ministras Angaras ul-Haq Ahady.
Dėl ko kovojama? Šie prezidento rinkimai ne tik parodys, ar prezidentas H. Karzai gali sėkmingai atremti kaltinimus korupcija bei valdžios neefektyvumu, tačiau ir atskleis JAV kariuomenės sėkmę kovojant su atsinaujinusiu Talibano sukilimu. Manoma, kad H. Karzai brolis vadovauja narkotikų kontrabandininkų grupei, prekiaujančiai opiumu ir heroinu. Dar daugiau žalos dabartinei valdžiai daro suvokimas, kad H. Karzai vyriausybė yra visiškai neveiksni už sostinės Kabulo ribų ir nesugeba įgyvendinti pamatinių saugumo ir socialinių programų.
Užuosdamas kraują, Talibano lyderis mula Omaras atmetė H. Karzai siūlymus taikytis ir paragino boikotuoti artėjančius rinkimus. Jei JAV kariuomenė nesugebės kooptuoti arba nugalėti didelės dalies Talibano sukilėlių iki rinkimų, tai nemaža dalis šalies provincijų tiesiog negalės balsuoti arba balsavimo apylinkės bus puldinėjamos Talibano sukilėlių. Toks fiasko gali sugriauti H. Karzai valdžios legitimumą ir iškelti klausimą dėl JAV ir kitų sąjungininkų įsipareigojimų Afganistanui.
