Rusijos dienraštis „Izvestija“ po rugsėjo 1 dieną Briuselyje vykusio neeilinio Europos Sąjungos viršūnių susitikimo nusprendė sudaryti „Rusofobijos reitingą“, kuriame yra įvertinamos visos 27 ES valstybės.
Visos ES valstybės yra suskirstytos į 4 grupes. Į pirmąją grupę įtrauktos aršiausios Rusijos kritikės, pritariančios tam, kad Kremliui būtų įvestos tarptautinės sankcijos. Į šią grupę, kaip ir buvo galima tikėtis, pateko visos 3 Baltijos šalys bei Lenkija. „Izvestija“ teigia, kad būtent Talinas, Ryga, Vilnius ir Varšuva veikė įnirtingiausiai remdami Gruzijos vyriausybę bei reikalaudami sankcijų Rusijai.
Tiesa, pabrėžiama, kad Lenkijos politika šiuo metu keičiasi, nes ministro pirmininko postą užėmė nuosaikiau Rusijos atžvilgiu nusiteikęs Donaldas Tuskas, kuris pakeitė Jaroslawą Kaczynskį.
Teigiama, kad prie šių keturių rusofobėmis įvardytų valstybių šiuo metu prisijungė ir Didžioji Britanija bei Švedija. Didžiosios Britanijos santykiai su Maskva ypač pablogėjo po Aleksandro Litvinenkos nužudymo ir Kremliaus atsisakymo išduoti pagrindinį įtariamąjį Andrejų Lugovojų. Tuo tarpu Švedijos poziciją radikalesnę esą padarė užsienio reikalų ministras Karlas Bildtas, kuris, kaip teigiama, yra Gruzijos prezidento Mikhailo Saakašvilio draugas. Būtent K. Bildtas pareiškė, kad Rusijos veiksmai Gruzijoje primena 1938 metais Adolfo Hitlerio vykdytą politiką Čekoslovakijoje.
Antrąją grupę sudaro šalys, kurios yra įvardijamos kaip nuosaikios Rusijos kritikės. Jos, kaip teigiama, nenori griežti pirmuoju smuiku kalbant apie sankcijas Rusijai, tačiau, pasikeitus politinėms aplinkybėms, esą galėtų paremti Baltijos valstybes bei Lenkiją. Į šią grupę visų pirma patenka Čekija, Vengrija bei Rumunija. Kiekviena iš šių valstybių turi savų istorinių santykių su Rusija. Iš šios grupės Vengrija yra nusiteikusi bene draugiškiausiai Rusijos atžvilgiu ir bendradarbiauja su Maskva energetinių išteklių eksporte. Tuo tarpu Rumunija, kaip rašo „Izvestija“, savo pozicija artėja prie pirmosios grupės valstybių. Bukareštas mano, kad Rusija, įvykdžiusi intervenciją Gruzijoje, taip pat gali pasielgti ir su Moldova, kuriai pavojų kelia separatistinė Padniestrė.
Tarp nuosaikių Rusijos kritikių įrašyta ir Danija.
Pati gausiausia pasirodė grupė, kuri įvardijama kaip neutralai, pragmatikai, centristai bei pan. Šios šalys esą labiausiai susirūpinusios branduolinio ginklo neplatinimu, užtikrintu energetinių išteklių tiekimu. Ši grupė visus sprendimus dažniausiai bando patikėti JT Saugumo Tarybai, kurioje Rusija turi veto teisę.
Į šią grupę patenka tokios valstybės kaip Slovakija, Slovėnija, Bulgarija, Ispanija, Suomija. Neutralioms Rusijos atžvilgiu valstybėms priskiriamos ir Austrija, Portugalija, Airija bei Malta.
Galiausiai paskutiniąją grupę sudaro valstybės, kurios yra atviros Rusijos interesų ES viduje lobistės bei rėmėjos. Į šią grupę patenka šiuo metu ES pirmininkaujanti Prancūzija. „Izvestija“ atvirai reiškia džiaugsmą, kad Gruzijos konflikto metu ES pirmininkauja būtent Kremliui draugiška šalis, nes priešingu atveju esą Sąjungos reakcija į Rusijos agresiją galėjo būti visiškai kitokia. Laikraštis teigia, kad tokiu atveju, jei Sąjungai šiuo metu pirmininkautų Estija ar kita Baltijos valstybė, tai ES viršūnių susitikimas būtų tapęs aršaus emocinio bei ideologinio mūšio vieta.
Tradiciškai artima Kremliaus bendražyge yra laikoma Vokietija, kuri jokiu būdu nepritaria nei Rusijos izoliavimui, nei sankcijoms, nukreiptoms prieš Maskvą. Jei kanclerė Angela Merkel dar išdrįsta kritikuoti Rusiją dėl agresijos Gruzijoje, tai užsienio reikalų ministras socialdemokratas Frankas-Walteris Steinmeieris daro viską, kad Vokietija būtų kuo draugiškesnė Rusijos atžvilgiu.
Italija yra dar viena ištikima Rusijos sąjungininkė. Kremlius itin džiaugiasi, kad į ministro pirmininko postą grįžo Silvio Berlusconis, kuris į Rusijos premjerą kreipiasi tiesiog kaip „draugą Vladimirą“.
Tarp lojalių Rusijai valstybių pateko ir Belgija bei Liuksemburgas. Belgija pasisakė prieš tai, kad Gruzija būtų priimta į NATO, o Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude‘as Junckeris aktyviai pasisakė prieš ES sankcijas Rusijai.
Rusijos lobistėmis ES viduje taip pat laikomas ir Kipras bei Graikija.
