Jau šį penktadienį Miunchene prasideda Miuncheno saugumo konferencija, kuri tapo plataus masto pasaulio lyderių susitikimo vieta. Šiemet JAV į Vokietiją atsiunčia aukšto lygio delegaciją, kuriai vadovaus viceprezidentas Joe Bidenas, kuris, kaip manoma, gali siekti užmegzti neformalų dialogą su Iranu.
Prezidento Baracko Obamos patarėjai ilgai svarstė klausimą, kas turėtų atstovauti JAV 3 dienas truksiančioje Miuncheno konferencijoje apie saugumo politiką. Šiemet prestižinėje konferencijoje dalyvaus 73 delegatai, tarp kurių yra ir valstybių premjerų, prezidentų, užsienio reikalų ir gynybos ministrų, ambasadorių ir parlamentarų. Šis susitikimas, kuriame svarstomi globaliniai iššūkiai saugumui, labiau primena G-20 bei G-8 susitikimą. Savo svarba šis susitikimas gali nustelbti net Davose vykstantį ekonomikos forumą, kuriame svarstytos su globaline ekonomine krize susijusios problemos.
Miuncheno konferencijoje kol kas nėra dalyvavęs nė vienas JAV prezidentas, o B. Obama šįkart netapo išimtimi. Buvo laukiama, kad į Miuncheną gali atvykti gynybos sekretorius Robertas Gatesas, kuris tas pačias pareigas ėjo ir George'o W. Busho administracijoje. Tačiau manoma, kad B. Obama į Miuncheną panorėjo nusiųsti žmogų, kuris nebūtų siejamas su ankstesne administracija ir atstovautų B. Obamos siūlomiems pokyčiams. Būtent dėl to pasirinktas viceprezidentas J. Bidenas, kuriam tai bus pirmasis užsienio vizitas.
Kartu su juo į Vokietiją vyksta generolas Davidas Petraeusas, kuris savo laiku sugebėjo pagerinti saugumo padėtį Irake, o dabar siekia padaryti tą patį Afganistane. Sekmadienį jis dalyvaus apskritojo stalo diskusijoje su Afganistano prezidentu Hamidu Karzai, kuris pastaruoju metu praranda Amerikos paramą. Taip pat su J. Bidenu atvyksta ir naujasis B. Obamos pasiuntinys Afganistane ir Pakistane Richardas Holbrooke'as.
Amerikos delegacijoje bus ir seni Miuncheno konferencijos svečiai – senatoriai Johnas McCainas, Johnas Kerry bei Josephas Liebermanas. Visi jie savo laiku siekė užimti JAV prezidento postą. J. Kerry, norėjęs užimti valstybės sekretoriaus pareigas, kurias dabar eina Hillary Clinton, šiuo metu vadovauja įtakingam Senato Užsienio reikalų komitetui ir spręs, ar B. Obamos idėjos dėl nusiginklavimo susitarimų su Rusija bus palaimintos Senate. Į Miuncheną atvyksta ir B. Obamos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jamesas Jonesas.
Simboliniai pasirinkimai
Kai Baltieji rūmai antradienį paskelbė, kad į Miuncheną vyks viceprezidentas J. Bidenas, tokios naujienos sujaukė Maskvos planus. Iki tol buvo planuojama, kad į Vokietiją vyks buvęs gynybos ministras, o dabar vicepremjeras Sergejus Ivanovas, kuris puikiai kalba angliškai. Tačiau dabar šis pasirinkimas nebeatrodo esąs tinkamas. Tad šiuo metu Maskva iš naujo svarsto, kas turėtų vadovauti Rusijos delegacijai. Viena kandidatūrų yra premjeras Vladimiras Putinas, kuris dalyvavo Miuncheno konferencijoje praėjusiais metais, o šiemet atidarė Davoso forumą. Alternatyva būtų prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Kad ir ką nuspręstų Kremlius, pasirinkimas bus itin simbolinis.
Kaip ir dera šeimininkams, konferencijoje gausiausiai bus atstovaujama Vokietijai. Miuncheno konferencijoje dalyvaus kanclerė Angela Merkel, užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris, gynybos ministras Franzas Josefas Jungas ir vidaus reikalų ministras Wolfgangas Schauble.
Šaltojo karo pėdsakai
Pavadinimas „saugumo konferencija“ iš tikro nebeatspindi šiandieninių Miuncheno susitikimo realijų. Šis pavadinimas yra kilęs dar iš Šaltojo karo laikų, kai ekspertai entuziastingai rinkosi į Miuncheną diskutuoti apie tarpžemyninių ar sparnuotųjų raketų privalumus, branduolinio smūgio perspektyvas ir pan. Tuo metu Miunchene dominuodavo uždaras gynybos ekspertų ratelis. Šiuo metu Miunchenas jau veikiau siejasi su plačiu politiniu, o ne tik gynybiniu forumu.
Tiesa, forume vis dar diskutuojama apie nusiginklavimą. Šiemetiniame susitikime bus klausiama: „Ar įmanomas nulis?“ Kitais žodžiais tariant, klausiama, ar yra įmanomas pasaulis be branduolinių ginklų. Tačiau šiandieniniame pasaulyje nusiginklavimo reikalai nebėra vien tik gynybos ekspertų reikalas. Štai B. Obama netrukus turės nuspręsti, ar vėl pasirašyti Antibalistinių raketų susitarimą, iš kurio pasitraukė G. W. Bushas. B. Obama taip pat turi atskleisti savo poziciją dėl Vidurio Europoje planuojamo priešraketinio gynybos skydo.
Stebėtojai Miuncheno konferencijoje vykstančias diskusijas yra linkę skirstyti į dvi grupes - „operatyvines“ ir „žvalgomąsias“. Pastarosios dažniausiai būna neformalios, neįtrauktos į jokią darbotvarkę ir vyksta konferencijos paribiuose. Šiemet laukiama tokių neformalių susitikimų tarp JAV ir Irano atstovų. Iranas į konferenciją siunčia buvusį vyriausiąjį branduolinį derybininką Alį Larijanį, kuris šiuo metu yra Irano parlamento pirmininkas.
„Operatyvinėmis“ diskusijomis yra laikomi oficialiai suplanuoti renginiai – tokie kaip jau minėtas D. Petraeuso susitikimas su H. Karzai. Šis susitikimas pavadintas „Afganistanas ir aljanso ateitis“.
Įdomūs laikai
Po Miuncheno konferencijos bus galima susidaryti įspūdį, kaip artimiausiu metu atrodys tarptautinių santykių sistema ekonominės krizės akivaizdoje. Bus galima geriau atsakyti į klausimą, ar įmanoma laukti Rusijos ir JAV santykių pagerėjimo, ar galima padaryti pažangą Afganistane, kokios perspektyvos laukia Vidurio Rytų.
Be to, iš šiemetinės konferencijos bus galima susidaryti aiškesnę nuomonę apie B. Obamos užsienio politikos tikslus pirmaisiais jo prezidentavimo metais.
