Jei klausytume Briuselio, tai galėtų pasirodyti, jog Kosovo klausimu Europos sąjunga yra vieninga ir puikiai tarpusavyje sutarianti šeima. Tačiau, kaip rašo „Spiegel“, tokios kalbos yra labai toli nuo realybės.
Europos užsienio reikalų ministrai buvo patenkinti savo darbu pirmadienį, kuomet ES narės Briuselyje bandė pasiekti bendrą poziciją Kosovo atžvilgiu. Prabėgus ilgoms diskusijų valandoms, užsienio reikalų ministrai negailėjo pagyros žodžių patys sau. „Europos sėkmė“ – taip ES pasiektą susitarimą dėl Kosovo pavadino Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris. Jo kolega iš Slovėnijos, kuri dabar pirmininkauja visai sąjungai, Dimitrijus Rupeljis pridūrė, kad Europos sąjunga dar kartą išlaikė vieningumo testą. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris užtikrintai teigė, kad Kosovo nepriklausomybė užbaigia labai ilgai užsitęsusią krizę ir periodą, pasižymėjusį milžiniška įtampa šiame pasaulio regione.
Labai skambūs žodžiai. Tačiau praktika bei ES priimtos deklaracijos tekstas atskleidžia visai kitokią realybę. „Taryba pažymi, kad šalys narės dėl savo santykių su Kosovu nuspręs pasiremdamos nacionaline praktika bei tarptautine teise“ – rašoma deklaracijoje. O tai reiškia, kad ES narės yra beviltiškai pasidalinusios Kosovo klausimus ir jokio realaus bendro sutarimo nepasiekta, o ilgos derybų valandos buvo bevaisė. Juk iš esmės tokį tekstą buvo galima paskelbti ir be jokių ilgų derybų.
Dauguma ES narių turėtų pripažinti Kosovą, tačiau ši dauguma nėra jau tokia milžiniška. Kaip rašo „Spiegel“, Kosovą tikrai pripažins 17 iš 27 ES valstybių, tarp jų ir Vokietija, Prancūzija, Italija bei Didžioji Britanija. Tačiau lieka gana nemaža dalis ES narių, kurios arba yra neapsisprendusios, arba Kosovo nepripažins. Graikija, Kipras bei Slovakija Kosovo nepriklausomybę vertina kaip tarptautinės teisės pažeidimą. Rumunija taipogi yra nusiteikusi skeptiškai. Ispanija Kosovo taipogi pareiškė nepripažinsianti. Tuo tarpu Olandija prieš apsispręsdama pasirinko „palauk ir pažiūrėk“ taktiką.
Pasidalijimai ES viduje atsispindi ir visame pasaulyje, kuris iš esmės pasidalino į tris stovyklas – pritariančiuosius, neapsisprendusiuosius bei besipriešinančius Kosovo nepriklausomybei. JAV prezidentas George‘as W.Bushas nedelsdamas pripažino Kosovo nepriklausomybę teigdamas, kad istorija įrodys, jog toks žingsnis buvo teisingas. Australija taipogi palaiko tokį sprendimą. Tačiau priešingoje barikadų pusėje atsidūrė provincijos nepriklausomybei besipriešinančios Rusija bei Kinija. Taipogi netrūksta ir valstybių, pasirinkusių Olandijos taktiką. Kanada pareiškė norinti įvertinti situaciją turėdama omenyje, kad šalies viduje kirba vilties atsiskirti neprarandanti Kvebeko provincija. Indija taipogi kol kas atsisako pripažinti Kosovo nepriklausomybę, o Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Helen Clark teigia, kad jos valstybė nei pripažins, nei nepripažins Kosovo.
Dar prieš kelis mėnesius Briuselis teigė, kad ES narės yra daugmaž vieningos Kosovo klausimu. Neskaitant kelių išimčių, ES eilinį kartą buvo piešiama kaip laiminga šeima, nuolat randanti sutarimą svarbiausiais klausimais už sąjungos ribų. Tačiau sprendimas ir vėl buvo toks, kokio ir buvo galima tikėtis: „Mes sutariame, kad kiekviena ES narė gali daryti ką panorėjusi“. Kyla klausimas, kam reikia tartis apskritai.
Savaime suprantama, kad kiekviena ES narė susiduria vis su kitokia realybe. Ispanijai nerimą kelia, kad Kosovo pavyzdys gali tapti akstinu vietiniam baskų separatistų judėjimui. Juk jeigu konfliktas bus pakankamai kruvinas (kaip tarkime atsitiko ir Kosovo atveju), tai yra galimybė, kad tarptautinė bendruomenė, siekdama jį užbaigti, sutiks su nepriklausomos baskų valstybės sukūrimu. Baskų separatistai jau paskelbė deklaraciją, kurioje pasveikino Kosovo nepriklausomybę kaip naują teisės į apsisprendimą įgyvendinimą.
Be to, Ispanija nėra vienintelė ES narė, susidurianti su panašiomis problemomis ir vargu ar galima tikėtis, kad ES pareiškime įrašytas tekstas, jog Kosovas yra išimtinis atvejis, sumažins kitose šalyse veikiančių separatistų entuziazmą.
Kas laukia netolimoje ateityje, nuspėti ganėtinai sunku. ES pareigūnai teigia, kad netrukus bus surengta Kosovo donorų konferencija. Šią idėją remia JAV, kuri teigia, jog reikia milžiniškų pinigų injekcijų, kad skurdo, nedarbo bei įsišaknijusios korupcijos kankinama šalis atsistotų ant kojų. Europos komisija jau pažadėjo Kosovui 1 mlrd. eurų bei, kaip manoma, specialius prekybos susitarimus. Iki šiol Kosovo ekonomika daugiausia buvo palaikoma iš JT gaunamomis injekcijomis – 2007 metais JT skyrė 150 mln. eurų – bei išeivijoje gyvenančių Kosovo albanų parama (2007 metais ji siekė 370 mln. eurų).
