bernardas kouchneris

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris šeštadienį pareiškė, kad sausio mėnesį Dubajuje įvykdyta „Hamas“ lyderio Mahmoudo al Mabhouho žmogžudystė reiškia tai, kad būtina nedelsiant pripažinti Palestinos valstybę. „Šis atvejis rodo, kad mums nedelsiant reikia taikos ir Palestinos valstybės“ - žurnalui „Journal du Dimanche“ teigė ministras.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris pareiškė, kad Izraelis smogs Iranui prevencinį karinį smūgį, jei Vakarai nesugebės sudaryti susitarimo su Teheranu dėl jo vykdomos branduolinės programos. „Jie netoleruos branduoline bomba ginkluoto Irano“ – apie Izraelio poziciją, duodamas interviu laikraščiui „The Daily Telegraph“, teigė B. Kouchneris. „Mes visi tai žinome. Todėl kyla papildoma rizika ir todėl mes turime mažinti įtampą ir spręsti problemą.

Europos Sąjungos (ES) atstovai antradienį pareiškė, kad atideda priemones, kuriomis būtų siekiama pagerinti prekybos santykius su Izraeliu. Ši pozicija buvo paviešinta po to, kai Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu, kalbėdamas apie paramą kuriant Palestinos valstybę, neužsiminė apie planus sustabdyti žydų gyvenviečių statybas Vakarų krante.

Žinia, kad Šiaurės Korėja išbandė branduolinį ginklą, apstulbino tarptautinę bendriją. JAV prezidentas BarackasObama pavadino tai „grėsme tarptautinei taikai“. Vašingtone paskelbtame pareiškime jis pabrėžė, kad Pchenjanas sulauks tarptautinės bendrijos atsako. Nors šis Šiaurės Korėjos žingsnis nėra netikėtas, tačiau „kelia didelį nerimą visoms šalims“, sakoma pareiškime.

Ženevoje vykstanti Jungtinių Tautų antirasizmo konferencija vėl grįžo į normalias vėžes po to, kai pirmąją dieną ją sutrikdė dalies valstybių paskelbtas boikotas bei Irano prezidento Mahmoudo Ahmadinejado kalba, kuri privertė dalį delegatų palikti konferencijos salę. Savo kalboje Irano prezidentas pareiškė, kad Izraelis yra rasistinė valstybė. Protestuodami prieš tokius žodžius, salę paliko 23 Europos Sąjungos valstybių delegatai.

Graikijos valdžia patvirtino, kad Somalio piratai paleido užgrobtą Graikijos laivybos bendrovei priklausantį tanklaivį „Genius“. „Somalio piratai paleido tanklaivį „Genius“. Dabar jis plaukia link Jungtinių Arabų Emyratų. Įgulai, kurią sudaro 19 žmonių, pavojaus nėra“, - sakė Graikijos prekybinio laivyno ministerijos atstovė. Jos teigimu, ministerija neturi duomenų, ar už laivą buvo sumokėta išpirka.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas planavo nuversti Gruzijos prezidentą Mikhailą Saakašvilį ir pakarti jį už kiaušinių, teigia Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy vyriausiasis patarėjas, kurio žodžius cituoja „Times Online“. Savo tikslus, pasak Jeano-Davido Levitte'o, V. Putinas atskleidė rugpjūčio 12 dieną, kai N. Sarkozy į atvyko į Maskvą derėtis dėl ugnies Gruzijoje nutraukimo.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris pareiškė, kad Europos Sąjunga ėmėsi iniciatyvos, kad nutrauktų karinius veiksmus Gruzijoje, tuo tarpu JAV reakcija esą buvo per vėla, rašo „civil.ge“. „Per Gruzijos krizę mes ėmėmės iniciatyvos, kai Maerikos atsakas buvo per lėtas. Nors viskas toli gražu nebuvo idealu, mes pasiekėme paliaubas, kurias prižiūri europiečių pajėgos, užtikrinančios, kad įsipareigojimų būtų laikomasi.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris pareiškė, kad Rusija Ukrainai priklausančiame Krymo regione dalina rusiškus pasus vietos gyventojams. „Mes visi žinome, kad jie ten dalina rusiškus pasus“ – duodamas interviu dienraščiui „Kommersant“, teigė ministras. Priminsime, kad Kryme esančiame Sevastopolio uoste yra dislokuota Rusijos Juodosios jūros flotilė. Rusai bazę turi palikti iki 2017 metų, tačiau Kremlius ne kartą teigė norįs išlaikyti savo bazę Sevastopolyje.

Nepaisant kai kurių valstybių spaudimo, Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai kol kas nesiruošia atnaujinti derybų dėl naujos Sąjungos ir Rusijos partnerystės sutarties. „Labai sunku nurodyti kokią nors konkrečią datą“, kalbėjo Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris. Anot jo, dabartines dvejones lemia nesutarimas dėl Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris pareiškė, kad Rusijos pasitraukimas iš Gruzijos nėra baigtas, rašo BBC. Ministras pareiškė, kad Rusija įvykdė savo įsipareigojimą pasitraukti iš aplink Pietų Osetiją ir Abchaziją susikurtų buferinių zonų, tačiau vis dar yra ginčytinų teritorijų, kuriose yra Rusijos karių. Tiesa, BBC korespondentas praneša, kad B. Kouchneris nekritikavo Rusijos ir teigė esąs laimingas tuo, kaip vyksta taikos sureguliavimo procesas.

Spalio 15 dieną turėjusios prasidėti Europos Sąjungos, Rusijos ir Gruzijos derybos Ženevoje vyks tik techninio personalo lygmeniu, nes aukščiausi šalių pareigūnai dalyvaus tą pačią dieną Briuselyje prasidėsiančiame ES viršūnių susitikime. ES, Gruzijos ir Rusijos aukščiausio rango politikų derybas planuojama surengti vėliau.

„Le Monde Dyplomatique“ yra įtakingas Prancūzijos žurnalas, pateikiantis svarbiausių užsienio politikos įvykių analizę. Žurnalas leidžiamas 350 tūkst. egzempliorių tiražu ir dažniausiai atstovauja kairuoliškoms pažiūroms. Nuo šių metų kovo žurnalui vadovauja Serge‘as Halimi. Siūlome susipažinti su jo straipsniu, kuriame jis prancūzų auditorijai pristato Gruzijos bei Rusijos karinio konflikto analizę. Manome, kad ši analizė padės geriau suprasti Prancūzijos valdžios politiką konflikto metu.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pirmadienį vėl atvyko į Maskvą tam, kad su Rusijos valdžia aptartų padėtį Kaukaze. Anksčiau Avinjone vykusiame neformaliame Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikime buvo pareikšta, kad Rusija nevykdo 6 punktų taikos plane prisiimtų įsipareigojimų. Šiuos įsipareigojimus Maskva bei Tbilisis prisiėmė tarpininkaujami būtent ES šiuo metu pirmininkaujančios Prancūzijos.

Pirmadienio vakarą, pasibaigus Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiui, europarlamentarai aptarė padėtį Gruzijoje kartu su Prancūzijos užsienio reikalų ministru B. Kouchneriu. Dauguma kalbėjusių europarlamentarų reikalavo gerbti Gruzijos teritorinį vientisumą ir vadino Rusijos atsaką neproporcingu, tačiau dalis EP narių abejojo ir dėl Gruzijos veiksmų. Trečiadienį EP balsuos dėl rezoliucijos šiuo klausimu.

Šiandien Europos lyderiai neeiliniame viršūnių susitikime spręs, kokių veiksmų imtis dėl Rusijos agresijos Gruzijos atžvilgiu. Susiskaldžiusią Europą Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas toliau speičia į kampą – vakar jis pareiškė, kad sprendimas dėl separatistinių Gruzijos regionų pripažinimo yra neatšaukiamas, o Rusija yra pasirengusi keršyti už bet kokias Europos sankcijas. Rusijos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Jurijus Fedotovas buvo diplomatiškesnis.

Europos Sąjunga per artimiausią viršūnių suvažiavimą, prasidėsiantį rugsėjo 1 dieną, sankcijų Rusijai įvesti neplanuoja, teigia vienas aukšto rango Prancūzijos diplomatas. Jo teigimu, laikas įvesti sankcijas dar neatėjo. Apie galimą sankcijų įvedimą pirmasis prabilo Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris. Be to, teigiama, kad Lenkija paruošė rezoliucijos projektą, siūlantį ES įvesti Rusijai griežtas sankcijas. Tačiau šiai rezoliucijai vargiai bus pritarta.

Europos Sąjunga paruošė du rezoliucijos dėl santykių su agresiją Gruzijoje vykdančia Rusija variantus. Apie tai dienraščiui „Kommersant“ esą pranešė vienas Kremliui artimas šaltinis. Vėliau tokius teiginius patvirtino ir ES diplomatai. Pranešama, kad ES narės turės rinktis tarp nuosaikaus rezoliucijos teksto, kurį prastumti bando Italija, ir kategoriškos bei griežtos pozicijos, kuriai atstovauja Lenkija.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris pareiškė, kad Europos Sąjunga gali įvesti sankcijas Rusijai. ES šiuo metu pirmininkaujančios valstybės užsienio reikalų ministras taip pat teigia, kad sąjunga svarsto ir kitus atsako į Rusijos agresiją būdus. Kokie gali būti tie atsako būdai, B. Kouchneris kol kas nedetalizuoja. Kokių žingsnių santykiuose su Rusija griebsis ES, paaiškės jau pirmadienį, kai Briuselyje prasidės neeilinis ES viršūnių susitikimas.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris pareiškė, kad po to, kai Rusija nusprendė pripažinti separatistinių Gruzijos respublikų – Pietų Osetijos bei Abchazijos – nepriklausomybę, pavojus iškilo ir Ukrainai bei Moldovai. B. Kouchnerio teigimu, Kremlius veikiausiai skatins separatistinius konfliktus šiose valstybėse. Ukrainoje pagrindiniu Rusijos taikiniu taptų Krymas, o Moldovoje – Padnestrės respublika.

Rusijai nusprendus pripažinti separatistinių Gruzijos respublikų – Pietų Osetijos bei Abchazijos – nepriklausomybę, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris pareiškė, kad jo šalis baiminasi naujo karo galimybės, skelbia „EU Observer“. Po to B. Kouchneris parodė Pietų Osetijos žemėlapį ir bakstelėjo pirštu į Akhalgorio miestą. „Šįvakar Rusijos kariai šukuoja šį miestą ir iš jo veja gruzinus. Tai – etninis valymas“, – pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras.

22:00. Gruzijos prezidentas Mikhailas Saakašvilis tiesioginiame televizijos eteryje nuramino Tbilisio gyventojus ir pareiškė, kad bent jau šiandien sostinei pavojus negresia. Gruzijos prezidentas ragina gyventojus nepasiduoti panikai. „Jei Tbilisiui grės pavojus, jūs tai sužinosite prieš 12 valandų. Būtų geriausia, jei visi liktume namie“, - vėlų pirmadienio vakarą sakė Gruzijos prezidentas.

Gruzijos valdžia pirmadienį pareiškė, kad jos karinės pajėgos numušė 19 Rusijos karinių lėktuvų, vykdžiusių intervenciją į Gruzijos oro erdvę. Gruzijos vidaus reikalų ministerijos atstovas Šota Utiašvilis teigia, kad virš Gorio miesto, kuriame tuo metu viešėjo Gruzijos prezidentas Mikhailas Saakašvilis bei Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris, buvo pastebėti 2 Rusijos kariniai lėktuvai. Vienas iš jų esą buvo numuštas.

Prancūzija atmetė Ruandos kaltinimus, kad jos politikai bei kariai vaidino aktyvų vaidmenį vykdant genocidą šioje Afrikos valstybėje 1994 metais, skelbia BBC. Antradienį Ruandos komisija pareiškė, kad Prancūzija žinojo apie pasiruošimą genocidui bei padėjo apmokyti hutų kovotojus. Ataskaitoje teigiama, kad ir patys prancūzų kariai dalyvavo žudynėse. Paryžius visados neigė prisidėjęs prie genocido, per kurį buvo nužudyti maždaug 800 tūkst. žmonių.

Ruanda apkaltino Prancūziją, kad ši aktyviai prisidėjo prie 1994 metais šalyje vykdyto genocido, per kurį buvo nužudyti mažiausiai 800 tūkst. žmonių, skelbia BBC. Nepriklausoma Ruandos komisija pareiškė, kad Prancūzija žinojo apie pasiruošimą vykdyti genocidą ir prisidėjo prie jo apmokydama etninių hutų kovotojus. Be to, Prancūzijos kariai kaltinami tiesiogiai dalyvavę žudynėse.

Estija paragino Europos Sąjungą įvesti į Gruziją savus taikdarius. Kaip skelbia „EU Observer“, tokią poziciją Talinas išreiškė po to, kai separatistinėje Pietų Osetijos Respublikoje ėmė kilti įtampa ir iš regiono po susišaudymų buvo imtasi evakuoti moteris bei vaikus. „Aš kalbėjau su savo kolegomis iš Švedijos bei Suomijos.

Prancūzijos valdžia pirmadienį patvirtino, kad, nepaisant Vidurio Rytų taikos derybų ketverto įvesto boikoto, palaikė kontaktus su teroristine laikoma grupuote „Hamas“, skelbia „The Guardian“. Ryšiai buvo palaikomi per jau atsistatydinusį Prancūzijos diplomatą.

Prezidentas Valdas Adamkus rengiasi pasveikinti būsimą Rusijos prezidentą pasiekus pergalę prieštaringai įvertintuose rinkimuose. Tuo metu Lietuvos politikai svarsto, kodėl jis to nepadarė iki šiol. Šiuo metu Meksikos Ikstapos kurorte tradiciškai atostogas leidžiantis Lietuvos prezidentas V.Adamkus kol kas niekaip nereagavo į svarbiausią pastarojo meto įvykį Rusijoje - prezidento rinkimus ir juose iš anksto prognozuotą pergalę pasiekusį Dmitrijų Medvedevą.

Vakarų valstybių lyderiai pasveikino Dmitrijų Medvedevą tapus naujuoju Rusijos prezidentu, tačiau negausus rinkimų stebėtojų būrys atkakliai teigia, kad rinkimai, kaip ir buvo laukta, nė iš tolo neatitiko demokratinių standartų, skelbia BBC. Šaltas pasveikinimas Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso išreiškė savo įsitikinimą, kad strateginė Europos sąjungos bei Rusijos partnerystė vystysis ir toliau.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas susilaiko nuo komentarų apie Rusijos prezidento rinkimus, siūlydamas palaukti oficialių rezultatų. „Nėra oficialių rezultatų - nėra oficialių komentarų“, - BNS pirmadienį sakė P.Vaitiekūnas.Kartu jis pridūrė, kad „Rusija yra didelė ir svarbi Lietuvos partnerė“. „Mūsų interesas, kad ji būtų arčiau Europos, norime plėtoti bendradarbiavimą su Rusija“, - kalbėjo ministras.

Izraelio užsienio reikalų ministrė Tzipi Livni įspėjo tarptautinę bendruomenę nekeisti boikoto ir izoliacijos politikos Gazos ruožo atžvilgiu, rašo „RIA Novosti“.Situaciją „Hamas“ kontroliuojamoje Gazoje T. Livni aptarė su savo kolega iš Rumunijos Adrianu Mihai'umi Cioroianu.„Bet kokia netiesioginė parama „Hamas“ - net diskusijos su grupuote, peržengiančios humanitarinės situacijos klausimus – silpnina galimybes pasiekti susitarimą. Palestiniečiams su „Hamas“ nėra ateities.

Jei klausytume Briuselio, tai galėtų pasirodyti, jog Kosovo klausimu Europos sąjunga yra vieninga ir puikiai tarpusavyje sutarianti šeima. Tačiau, kaip rašo „Spiegel“, tokios kalbos yra labai toli nuo realybės. Europos užsienio reikalų ministrai buvo patenkinti savo darbu pirmadienį, kuomet ES narės Briuselyje bandė pasiekti bendrą poziciją Kosovo atžvilgiu. Prabėgus ilgoms diskusijų valandoms, užsienio reikalų ministrai negailėjo pagyros žodžių patys sau.

Sekmadienį Somalyje, Puntlando regione, buvo pagrobtas prancūzų žurnalistas. Pagrobėjai pareikalavo 70 tūkst. dolerių išpirkos, rašo „Aljazzeera“.Kaip pasakojo su žurnalistu buvęs jo vairuotojas, automobilį sustabdė ir prancūzą pagrobė trys automatais AK-47 ginkluoti vyrai. Anot vairuotojo, pagrobtasis žurnalistas buvo susisiekęs su ginkluota grupuote rašydamas straipsnį apie Somalio pabėgėlių srautus į Jemeną. Tačiau grupuotės nariai žodį sulaužė ir žurnalistą pagrobė.

Balsavimas parlamente, kuriame turėjo būti išrinktas naujasis Libano prezidentas, atidėtas mažiausiai iki penktadienio, praneša „Al Jazeera“.Šalies politinės grupuotės niekaip nesugeba susitarti, kas prezidento poste turėtų pakeisti kadenciją baigiantį dabartinį šalies vadovą Emile Lahoudą. Buvo tikimasi, kad sprendimas gali būti priimtas trečiadienį, tačiau šaltiniai Beirute pranešė, kad balsavimas nukeliamas į penktadienį – būtent šią dieną baigiasi dabartinio prezidento kadencija.

Baltieji rūmai į Didžiąją Britaniją nebežvelgia kaip į artimiausią savo sąjungininkę Europoje, Georgho W.Busho administracijos šaltinius cituoja „The Daily Telegraph“.Situacija pasikeitė po to, kai ministro pirmininko postą Didžioje Britanijoje užėmė Gordonas Brownas.

Irano žiniasklaida, reaguodama į Prancūzijos užsienio reikalų ministro Bernardo Kouchnerio pirmadienį išsakytus perspėjimus dėl galimų karinių operacijų Irane, prabilo apie 600 Šihab-3 raketų, kurios tariamai yra nukreiptos į Izraelį ir gali būti paleistos karo atveju, rašo „Jerusalem Post“. Raketų paleidimas, teigia Irano naujienų portalas „Assar Iran“, būtų tik „pirmoji reakcija“. Šihab-3 raketų skrydžio nuotolis yra 1300 kilometrų – jos be vargo pasiektų bet kuriuos taikinius Izraelio terito...

Pasaulis turėtų ruoštis karui su Irano branduoline programa, teigia Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris.„Mes turime pasiruošti blogiausiam, o tai yra karas“, - sakė B. Kouchneris interviu  Prancūzijos televizijai ir radijui.Šalies diplomatinis vadovas teigė, jog derybos su Iranu turi tęstis iki pabaigos, tačiau Irano branduolinis ginklas keltų tikrą pavojų visam pasauliui, rašo BBC.

Prancūzų užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris siūlosi atsiprašyti Irako, jei jis kišosi į šalies reikalus. Vakar Irako premjeras Nuri Malikis pareikalavo oficialaus atsiprašymo, nes Kouchneris pasiūlęs jam atsistatydinti, - rašoma „BBC“. Tuo tarpu prezidentas Nicolas Sarkozy ragina sudaryti aiškų tvarkaraštį, kada užsienio kariuomenė bus išvedama iš Irako. Jis pasakė pirmąją kalbą užsienio politikos klausimais.

Sekmadienį Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris atvyko į Irako sostinę Bagdadą, praneša BBC. Tai yra pirmas tokio aukšto šalies pareigūno vizitas šioje šalyje nuo to laiko, kai Žako Širako vadovaujami prancūzai nepritarė JAV invazijai į Iraką 2003 metais.Prancūzijos ir JAV santykiai ėmė gėrėti po to, kai naujuoju prancūzų prezidentu tapo Nicolas Sarkozy.