Balsavimas parlamente, kuriame turėjo būti išrinktas naujasis Libano prezidentas, atidėtas mažiausiai iki penktadienio, praneša „Al Jazeera“.
Šalies politinės grupuotės niekaip nesugeba susitarti, kas prezidento poste turėtų pakeisti kadenciją baigiantį dabartinį šalies vadovą Emile Lahoudą. Buvo tikimasi, kad sprendimas gali būti priimtas trečiadienį, tačiau šaltiniai Beirute pranešė, kad balsavimas nukeliamas į penktadienį – būtent šią dieną baigiasi dabartinio prezidento kadencija.
Jei nebus susitarta dėl jo įpėdinio, šalyje dar pagilės politinė krizė. Teigiama, kad netgi gali būti sudarytos dvi skirtingos vyriausybės – viena, besipriešinanti Sirijos įtakai Libane, o kita remiama Damasko. Nepasiekus susitarimo, veikiausiai šalies vadovo kėdėn automatiškai sės dabartinis ministras pirmininkas Fouadas Siniora – žingsnis, kuriam priešintis pažadėjo E. Lahoudas bei opozicija. F. Sinioros vyriausybė prarado didžiąją dalį palaikymo po to, kai iš jos pasitraukė visi musulmonams šiitams priklausę ministrai.
Libano žmonės su nerimu laukia politikų sprendimo. Sirijos sąjungininkės grupuotės „Hezbollah“ atstovai jau pareiškė, kad, nepasiekus susitarimo tarp opozicijos bei Vakarų remiamos valdančiosios koalicijos, šalies laukia katastrofiški padariniai.
Nabihas Berris, parlamento pirmininkas ir pagrindinė opozicijos figūra, bei Saadas al-Hariris, parlamento daugumos lyderis, kol kas nesugebėjo sutarti nė dėl vienos prezidento kandidatūros, kurią pasiūlė maronitų bažnyčia.
Valstybės vadovas turi priklausyti būtent šiai bažnyčiai. Pagal šalyje galiojantį valdžių pasidalijimo principą, ministro pirmininko postas priklauso musulmonams sunitams, o parlamento pirmininkas turi priklausyti šiitų religinei bendruomenei.
Šaltiniai Beirute teigia, kad valdančioji dauguma prezidentu nori matyti parlamento narį Robertą Ghanemą, o opozicija – buvusį ministrą Michelį Edde. Viską komplikuoja didžiausio krikščioniško bloko parlamente vadovas bei „Hezbollah“ sąjungininkas Michelis Aounas, kuris pats siekia tapti šalies vadovu.
Prancūzija, kuri tarpininkauja tarp įvairių Libano politinių grupuočių, pareiškė, kad jos kantrybė senka ir pastangos susitarti gali žlugti. Užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris pagrasino viešai įvardyti visus politikus, trukdančius susitarimui.
Kad prezidentas būtų išrinktas, jo kandidatūrai Libano parlamente turi pritarti du trečdaliai parlamentarų. Teoriškai valdančioji koalicija gali išsirinkti prezidentą ir vienašališku sprendimu. Tačiau opozicijoje esančio judėjimo „Hezbollah“ atstovai jau pareiškė laikysiantys tokį žingsnį antikonstituciniu ir imsiąsi priemonių pasipriešinti.
Pats E. Lahoudas yra pareiškęs, kad prezidento postą gali perleisti armijos vadui Micheliui Suleimanui. Tačiau tam smarkiai priešinasi prieš Sirijos įtaką Libane pasisakanti parlamento dauguma, kuri teigia, kad toks žingsnis taip pat prieštarautų konstitucijai.
