Šiandien Europos lyderiai neeiliniame viršūnių susitikime spręs, kokių veiksmų imtis dėl Rusijos agresijos Gruzijos atžvilgiu. Susiskaldžiusią Europą Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas toliau speičia į kampą – vakar jis pareiškė, kad sprendimas dėl separatistinių Gruzijos regionų pripažinimo yra neatšaukiamas, o Rusija yra pasirengusi keršyti už bet kokias Europos sankcijas.
Rusijos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Jurijus Fedotovas buvo diplomatiškesnis. Jis vakar BBC sakė, kad sankcijos labiau pakenktų Europai nei Rusijai. Taip pat tvirtino, kad Rusija nenori tolesnės konfrontacijos su Vakarais ir nesiekia naujo šaltojo karo. „Rusija nori būti lygiavertė partnerė“, tikino J. Fedotovas.
Diskusijų, kaip reaguoti į Rusijos tarptautinės teisės pažeidimus, kyla kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje (Lietuva – ne išimtis), todėl natūralu, kad ir pati Sąjunga nėra vieninga šiuo klausimu.
Didžioji Britanija įspėja Rusiją laukti ryžtingo Europos atsako
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brownas vakar „The Guardian“ pateikė savo požiūrį į tolimesnių ES santykių su Rusiją eigą. Anot premjero, yra būtina nedelsiant peržiūrėti santykių pobūdį ir užkirsti kelią Rusijos agresijai. Ir tai turi padaryti ne tik ES, bet ir NATO.
„Kai Rusijai iškilo rūpesčių dėl Pietų Osetijos, ji turėjo siekti daugiašalio sprendimo, o ne vienašališkai panaudoti jėgą“, - BBC sakė G. Brownas. Maskvos sprendimą pripažinti P. Osetijos ir Abchazijos regionų nepriklausomybę jis pavadino „pavojingu ir nepriimtinu“.
„Mano žinutė Rusijai yra paprasta: jeigu jūs norite būti gražiai sutinkami tokiose organizacijose kaip G8, EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) ir PPO (Pasaulinė prekybos organizacija), jūs privalote pripažinti, kad su teisėmis atsiranda ir pareigos”, - kalbėjo britų premjeras.
G. Brownas tvirtina savaitgalį įspėjęs Rusijos prezidentą laukti „ryžtingo Europos atsako“, cituoja jį „The Guardian“.
Vokietija ir Prancūzija – prieš sankcijas
Vokietija laikosi kitokios pozicijos – pasak jos užsienio reikalų ministro Franko Walterio Steinmeierio, svarbu dabar neeskaluoti konflikto. Jis teigė besilaikantis nuomonės, kad vienpusiai veiksmai tiek iš Rusijos, tiek iš Gruzijos pusės pablogino situaciją Kaukaze.
Tačiau Vokietijos ministras griežtai pasisakė už tai, kad „pavojinga smurto spiralė Gruzijoje“ būtų sustabdyta.
Anot F. W. Steinmeierio, dabar yra reikalinga stipri ir protinga Europa, kuri sugrąžintų atsakomybę ir priverstų vadovautis protu.
Praėjusią savaitę vokietis atmetė idėją apie sankcijas Gruzijai sakydamas, kad „visų pirma tegu kas nors pasako, kokios sankcijos gali būti taikomos Rusijai“. Anot jo, tokioje sudėtingoje politinėje situacijoje reikia sveiko proto.
„Rusija ir toliau liks mūsų kaimynė, todėl mūsų interesas turi būti grįžimas į normalius santykius su ja“, - dėstė F. W. Steinmeieris.
Anot BBC, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris nepalaiko minties apie sankcijas Rusijai, tačiau teigė, kad visų ES narių pozicija yra svarbi ir bus apsvarstyta.
Pasak B. Kouchnerio, situacija yra labai sudėtinga, ir ES turi būti tvirtai apsisprendusi, ką toliau daryti. Svarbiausias dalykas, Prancūzijos ministro nuomone, - užtikrinti Gruzijos teritorinį vientisumą.
Rusija pasirengusi duoti atsaką sankcijoms
Kalbėdamas Rusijos televizijos kanalams, D. Medvedevas vakar pažadėjo karinę ir ekonominę pagalbą Pietų Osetijai ir Abchazijai. Jis taip pat sakė, kad Rusija iš principo niekada nepritaria jokioms sankcijoms (pažvelgus į pastarųjų metų Rusijos politiką, galima tuo stipriai suabejoti), tačiau jei ES nuspręstų jas taikyti, jis esą pasirengęs atsakyti tuo pačiu.
Tokie Rusijos grasinimai nors ir nėra naujiena, tačiau reikia pripažinti, kad Europai jie kelia nerimą – maždaug ketvirtadalį gamtinių dujų ES gauna iš Rusijos. Ta pati Rusija yra ir didžiausia naftos tiekėja Sąjungos valstybėms.
Tačiau Rusijos ambasadorius Europos Sąjungoje Vladimiras Čižovas vakar ramino, kad Kremlius neplanuoja energetiniais klausimais pasinaudoti kaip politiniu įrankiu. Belieka tikėtis, kad Rusija daro tik tai, ką yra suplanavusi...
Ryžtingų ES veiksmų tikėtis neverta
Analitikai spėja, kad nepaisant Rytų Europos ir Didžiosios Britanijos ryžto, viršūnių susitikime nebus priimtas griežtas sprendimas Rusijos atžvilgiu – veikiausiai bus pareikšta tvirta parama Gruzijai ir jos teritoriniam vientisumui, nuspręsta dėl pagalbos atstatymo darbams, galbūt pasiūlytos lengvesnės vizų gavimo sąlygos gruzinams.
Radikalių pasikeitimų santykiuose su Rusija neprognozuojama, tačiau apžvalgininkai teigia, kad šis susitikimas pradės ilgesnį procesą – procesą, kurio metu bus persvarstomi Rusijos ir ES santykiai. Sankcijų galimybė beveik vieningai yra atmetama ir teigiama, kad jei Sąjunga ir sutars imtis kažkokių bausmių prieš Rusiją, tai bus laikinos diplomatinės priemonės, pavyzdžiui, surengti G8 susitikimą be Rusijos.
