Zug (Šveicarija), 2009 m. lapkričio 5 diena. Suomijos ir Švedijos valdžios institucijos išdavė bendrovei „Nord Stream“ leidimą naudoti šių šalių Išskirtines ekonomines zonas (IEZ) dujotiekiui. Per Švedijos IEZ bus nutiesta 506 km vamzdyno, per Suomijos IEZ – 374 kilometrai.
Dujotiekį „Nord Stream“, kuris į Europą iš Sibiro Baltijos jūros dugnu apeidamas Rytų Europos valstybe transportuos rusiškas dujas, bendrai statys rusų kompanija „Gazprom“, vokiečių firmos E.ON ir BASF bei Olandijos dujų transportavimo kompanija „Gasunie“. Projekto vertė, kaip planuojama, sieks 12 mlrd. dolerių.
„Šiandien yra viena svarbiausių dienų „Nord Stream“ projekte. Mus nudžiugino Švedijos ir Suomijos valdžios institucijų sprendimai. Abu leidimai yra labai svarbūs žingsniai mūsų projekte, kuris padidins energijos tiekimo Europai saugumą“, – pranešime spaudai cituojamas „Nord Stream AG“ vykdantysis direktorius Matthias Warnigas.
Švedijos ir Suomijos suteikti IEZ leidimai yra du iš penkių valstybinių leidimų, kuriuos turi gauti dujotiekio projekto įgyvendintojai. Danija buvo pirmoji šalis, kuri dar spalio 20 d. suteikė „Nord Stream“ leidimą tiesti dujotiekį šalies teritoriniuose vandenyse ir IEZ. Turėdama jau tris leidimus, „Nord Stream“ artėja prie savo planų pradėti tiesti dujotiekį 2010 m. pavasarį.
Švedija ir Suomija anksčiau reiškė nuogąstavimus dėl galimo dujotiekio poveikio aplinkai.
„Švedijos leidimas yra kelerių metų darbo rezultatas – atlikti išsamūs aplinkosaugos tyrimai, glaudžiai bendradarbiavome su valdžios institucijomis, konsultavomės su ekspertais ir interesų grupėmis. Visuomet bendravome atvirai ir skaidriai“, – sakė „Nord Stream AG“ vyresnysis patarėjas Larsas O Grönstedtas.
„Esame dėkingi Suomijos valdžios institucijomis, kad jos bendradarbiavo viso leidimų suteikimo proceso metu, – sakė kompanijos „Nord Stream AG“ atstovybės ES vadovas Sebastianas Sassas. – Pagrindinis Suomijos reikalavimas – sumažinti galimą poveikį Baltijos jūros ekosistemai – sutapo su „Nord Stream“ siekiais. Suprantama, kad vamzdynai gali būti tiesiami tik atidžiai įvertinus jų potencialias grėsmes, ir „Nord Stream“ šiuo atveju nebuvo išimtis“.
„Gamtinės dujos yra labai svarbi kuro rūšis, pereinant prie atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo. „Nord Stream“ dujotiekis žymiai pagerins tokiems pokyčiams reikiamą infrastruktūrą. Jeigu 27-iose ES šalyse elektros gamyboje naudojama anglis būtų pakeista gamtinėmis dujomis, kasmet išskiriamo anglies dvideguonio kiekis sumažėtų net 224 mln. tonų. Tai yra daugiau nei jo išskiriama Švedijoje, Suomijoje, Danijoje ir Baltijos šalyse kartu sudėjus“, – pridūrė M. Warnigas.
Leidimų išdavimo procesas vyksta ir kitose dviejose šalyse, per kurių vandenis bus tiesiamas „Nord Stream“ – Rusijoje ir Vokietijoje. Suomija spalio 9 d. yra suteikusi leidimą „Nord Stream“ pašalinti Baltijos jūros dugne esančius šaudmenis. Gavę IEZ leidimą, projekto vykdytojai dar turi gauti ir vadinamąjį vandens telkinių leidimą, kurį išduoda Vakarų Suomijos aplinkosaugos leidimų institucija. „Nord Stream“ visus leidimus tikisi gauti iki šių metų pabaigos.
Pradėti tiesti „Nord Stream“ vamzdyną planuojama pirmąjį 2010 m. ketvirtį. Pirmasis vamzdis būtų pradėtas eksploatuoti 2011, o antrasis – 2012 metais.
