Aplinkos ministerija pateikė galutinę Lietuvos poziciją dėl „Nord Stream“ dujotiekio projekto. Politikų nuomone, projekto vykdytojai išsisukinėja ir neatsižvelgia į galimą žalą aplinkai.
Pozicija pateikta visoms devynioms šio projekto tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procese dalyvaujančioms šalims – bei “Nord Stream AG“ bendrovei.
Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko teigimu, galutinė pozicija suformuluota ir pateikta išklausius bei atsižvelgus tiek į visuomenės, tiek ir į valstybinių institucijų bei kitų organizacijų pastabas bei vertinimus.
Aplinkos ministerija primena, jog balandžio 22 d. Vilniuje ir balandžio 23 d. Klaipėdoje buvo surengti vieši tarpvalstybinio PAV ataskaitos svarstymai. Vertinimai gauti iš įvairių valstybės ir savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, komentarus pateikė mokslininkai ir t.t.
G.Kazlausko žodžiais, Lietuvos pozicijoje akcentuojamos esminės grėsmės, į kurias privalo atsižvelgti projekto rengėjai. Tai ir galimas poveikis Baltijos jūros ekosistemai dėl sąlyčio su joje palaidota karine ginkluote (ypač cheminiu ginklu), ir antrinė Baltijos jūros tarša dėl dugno nuosėdų išjudinimo tiesiant dujotiekį, taip pat dujotiekio saugos užtikrinimas ir šalių veiksmai galimų nelaimių atvejų. Keliamas ir klausimas, kas bei kaip atlygintų gamtai padarytą žalą avarijos atveju.
Nurodoma, jog nebuvo atliktas tinkamas alternatyvių dujotiekio trasų (tarp jų ir sausuma) parinkimas ir išsamus išnagrinėjimas. Ataskaitoje pažymimas ir galimas neigiamas poveikis Europos Bendrijos saugomoms teritorijoms, neigiamos pasekmės socialinei-ekonominei aplinkai, žvejybos, turizmo ir rekreacijos sektoriams.
Įvertinus keliamų klausimų aktualumą ir pateikiamus argumentus, o taip pat 2008 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „Dėl dujotiekio, planuojamo tiesti iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą, poveikio aplinkai“ išskirtas problemas, Lietuvos pozicijoje konstatuojama, kad tarpvalstybinio PAV ataskaita nėra pakankamai išsami, kad poveikį sukeliančiose šalyse būtų galima pradėti svarstyti leidimų dujotiekio tiesimui ir eksploatacijai išdavimo klausimus.
Todėl rašoma papildyti kai kurias PAV ataskaitos dalis ne tik praplečiant atliktą analizę, bet ir pateikiant naujų tyrimų duomenis bei jų įvertinimą.
Nord Stream: Svarstymai baigti
Anot „Nord Stream“ patarėjo Baltijos šalių klausimais Romano Baumanio, viešo svarstymo projektai yra baigti. "Devyniose šalyse vykę viešieji svarstymai dėl Baltijos jūra planuojamo tiesti dujotiekio „Nord Stream“ tarptautinio poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos baigėsi planuotu laiku. Dabar devynios Baltijos jūros regiono šalys informuos viena kitą apie iš visuomenės ir ekspertų gautus komentarus apie ataskaitą.
Penkiose šalyse, per kurių vandenis bus tiesiamas dujotiekis – Rusijoje, Suomijoje, Švedijoje, Danijoje ir Vokietijoje – visuomenė galėjo pateikti savo vertinimus dėl galimų vietinių ir tarptautinių poveikių aplinkai. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje svarstyti tik tarpvalstybiniai poveikiai aplinkai.
Viešųjų svarstymų etapo tikslas buvo atrasti probleminius klausimus, kurie turi būti išspręsti ir užtikrinta, kad būtų imtasi tinkamų poveikio sušvelninimo priemonių. Svarbiausias problemines sritis valdžios institucijos pateiks projekto plėtotojui „Nord Stream“, - teigia jis išplatintame pareiškime.
Pasak patarėjo, projektą plėtojanti kompanija yra nusiteikusi toliau bendradarbiauti su valdžios institucijomis ir pateikti atsakymus į iškilusius klausimus per vasarą, kad iki metų pabaigos būtų gauti leidimai vamzdyno statybai. Pradėti tiesti 1220 km ilgio dujotiekį numatoma 2010 metų pradžioje.
„Nuo 2006-ųjų metų mes artimai bendradarbiavome su Baltijos šalių valdžios institucijomis, kad suprastumėme ir atsižvelgtumėme į jų interesus“, - sakė R. Baumanis. „Visas „Nord Stream“ konsorciumas investavo daugiau nei 100 mln. eurų į poveikio aplinkai studijas ir planavimą tam, kad užtikrintų, jog dujotiekio Baltijos jūroje maršrutas nekenktų aplinkai ir būtų saugus“.
Nutiesus dujotiekį „Nord Stream“, juo kasmet Europai būtų transportuojama 55 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Tai sudaro maždaug 25 procentus Europai reikiamo dujų importo, kurio poreikis auga ir dėl didesnio suvartojimo, ir dėl senkančių gamtinių dujų resursų Šiaurės jūroje.
Europarlamentarė: giedama išmokta giesmelė
Naujai išrinkta Europos parlamento narė, konservatorė Radvilė Morkūnaitė, ne pirmus metus dirbanti su minėto dujotiekio tema, portalui „Balsas.lt“ sakė nesanti nei kiek įtikinta R. Baumanio pozicijos. „Kas gi ginčija, kad jie investuoja. Tik klausimas į ką – į rimtus klausimus, ar į lankstinukų spausdinimą? Į rodymą visuomenei laimingų ir gyvenimu patenkintų ruonių?,“-ironizavo politikė.
Pasak R. Morkūnaitės, mokslininkų klausimai, kurie buvo pateikti per minėtus svarstymus, liko neatsakyti arba buvo apsiribotas bendromis frazėmis. „liko neatsakyta ne tik apie klausimus dėl Baltijos dugne gulinčio cheminio ginklo, bet ir apie cheminiais preparatais užteršto dumblo problemą. Pakanka priminti vien tik tai, kad gilinant Klaipėdos uostą, sujudinus minėtus klodus, iškart padaugėjo vėžinių susirgimų. Suomijos įlankos, kurioje vyksta panašūs darbai, žvejai, irgi serga tais susirgimais dažniau nei kitų Baltijos jūros regiono pakrančių žmonės,“- sakė ji.
Anot naujosios europarlamentarės, šioje institucijoje ji toliau bandys kelti dujotiekio galimos žalos klausimą. „Aišku, viskas priklausys nuo konkrečių galimybių, nuo to, kiek pasiseks darbuotis konkrečiame komitete,“ – sakė ji.
