radvilė morkūnaitė

Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė gyvena laukimo nuotaikomis – moteris laukiasi antrojo vaikelio. Apie antrąjį nėštumą dirbant Seime, ateities planus ir kokia parlamentarė buvo vaikystėje, R. Morkūnaitė Mikulėnienė mielai sutiko papasakoti naujienų portalui tv3.lt. Parlamentarė atvira – nėštumas dirbant Seimo daugumoje tikrai nėra tas laikas, kai ji gali atsipalaiduoti ir mėgautis laukimu.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė dar neapsisprendė, ar patraukti iš pareigų užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį. Šis ketvirtadienį pareiškė esantis pasiruošęs pasitraukti, jei tik taip nuspręs I. Šimonytė. „Kai nuspręsiu, tada ir informuosiu“, – lakoniškai į Seime valstiečio Dainiaus Gaižausko užduotą klausimą, ar ketina patraukti G. Landsbergį, atsakė I. Šimonytė.

Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pareiškus, kad yra pasiruošęs pasitraukti dėl Baltarusijos trąšų tranzito per Lietuvą skandalo, politologai tokį jo žingsnį vertina nevienareikšmiškai. Viena vertus, svarsto ekspertai, G. Landsbergio pasitraukimas parodytų aukštą politinės moralės lygį, kita vertus, atsakomybę tokiu atveju tektų prisiimti ir premjerei Ingridai Šimonytei.

Ketvirtadienio vakarą pasklido džiugi žinia: Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė laukiasi antrojo vaikelio. Pirmasis šią žinią pranešė naujienų portalas delfi.lt, kuriam ją patvirtino ir pati parlamentarė. „Žinoma, kad tai yra džiugi naujiena, bet tuo pačiu yra ir nerimo, jog viskas pavyktų laimingai. Galbūt dėl to pati aš šios žinios niekur neafišavau, bet tai jau matoma akimis“, – tikino moteris ir pridūrė, jog džiaugsis, nepaisant, kas gims – berniukas ar mergaitė.

Grupė Seimo narių siūlo pataisas, kad nuo sovietų agresijos nukentėję laisvės gynėjai daugiau naudotųsi reabilitacijos paslaugomis. Šiuo metu laisvės gynėjams ar jų šeimoms skiriamos ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, tačiau maitinimo ir pragyvenimo išlaidos reabilitacijos metu nėra apmokamos.

Seime antradienio vakarą įkaltinti Seimo nariai smerkia riaušes sukėlusius protestuotojus. Dalies parlamentarų teigimu mitinguotojai peržengė ribas, prie Seimo atsiveždami kartuves, apsirengdami holokausto aukomis, taip pat žemindami ir grasindami Seimo nariams. Apie 5 tūkst. žmonių antradienį buvo susirinkę prie Seimo Vilniuje išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Trečiadienį parlamentarai vėl grįš į Seimo posėdžių salę ir kibs į darbus. Nors didžiosios reformos nustumtos į rudens darbotvarkę, pavasarį darbų valdžiai nepristigs. Nors didžiąją dalį jėgų valdantieji tikina skirsiantys kovai su pandemija, parlamentarai spręs ir su koronavirusu nesusijusius klausimus, tarp jų – daug diskusijų sukėlusį partnerystės įteisinimą. Trečiadienį Seimas renkasi į pavasario sesiją.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose dalyvaus vienintelis kandidatas – dabartinis partijos lyderis Gabrielius Landsbergis, kiti atsisakė jo naudai. Partijos Priežiūros komitetas penktadienį spręs, kaip elgtis tokioje beprecedentėje situacijoje. Šio komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas BNS sakė siūlysiąs, kad TS-LKD taryba patvirtintų G. Landsbergį partijos pirmininku dar ketveriems metams.

Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlo išeitines Seimo nariams išmokėti dalimis ir tuo atveju, jei nepradeda dirbti darbo valstybės sektoriuje. Konservatoriai teikia Seimo statuto pataisą, kad išmoka neperrinktiems Seimo nariams būtų mokama dalimis ir jos mokėjimas būtų nutraukiamas eksparlamentarui pradėjus dirbti darbą, apmokamą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūne penktadienį išrinkta iki šiol pirmosios seniūno pavaduotojos pareigas ėjusi Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Tai BNS patvirtino partijos lyderis, frakcijos seniūno pareigas palikęs Gabrielius Landsbergis. Jis naujajame centro dešinės Ministrų kabinete eis užsienio reikalų ministro pareigas. Didžiausia valdančioji TS-LKD frakcija Seime turi 50 narių.

Naujieji Seimo nariai jau formuoja ir skelbia savo komandas. Seimo narių padėjėjų sąraše matyti itin gerai pažįstamų pavardžių. Savo pagalbininkais naujieji parlamentarai įdarbina kitų politikų patarėjus, kolegas ir buvusius Seimo narius. Tarp jų – buvusio premjero Gedimino Kirkilo, Naglio Puteikio ir kitų pažįstamų politikų pavardės. Naujieji Seimo nariai jau skelbia savo komandų sudėtis. Sąrašuose matyti ir gerai žinomų pavardžių.

Premjero Sauliaus Skvernelio žmona įsidarbino lenkų koncernui „Orlen“ priklausančiame degalinių tinkle „Orlen Baltics Retail“, nurodoma antradienį atnaujintoje premjero privačių interesų deklaracijoje. Premjero teigimu, prieš priimdama įmonės pasiūlymą, žmona su juo pasitarė, o jokio interesų konflikto šiuo klausimu nemato. „Taip, ji ieškojo darbo pasibaigus motinystės atostogoms.

Apie savo nėštumą dar gegužės mėnesį pranešusi Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė su vyru gyvena džiaugsmingomis akimirkomis – porai gimė pirmagimis. Žinia apie sūnaus gimimą garsi moteris pasidalijo sekmadienio vakarą savo „Facebook“ paskyroje. „Šventadienio ir viso gyvenimo dovana – Antanas Mikulėnas. Auganti meilė ir laimė“, – džiaugėsi moteris. Moteris taip pat pasidalijo ir nuotrauka su sūnumi bei išreiškė pagarbą gydytojams.

Po Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedros gaisro grupė Seimo narių siūlo parlamente priimti rezoliuciją dėl medinio sakralinio kultūros paveldo sergėjimo. Rezoliucija Vyriausybei būtų siūloma imtis konkrečių veiksmų apsaugoti Lietuvos medinį sakralinį paveldą nuo sunaikinimo grėsmės.

Tymų epidemijai ir toliau plintant, Seime siūlymai drausti neskiepytus vaikus leisti į darželius. Grupė opozicijoje esančių Seimo narių siekia įvesti privalomus skiepus ir švietimo bei gydymo įstaigų darbuotojams. Visgi valdantieji naujai tvarkai pasipriešino ir projekto opozicijai pateikti neleido. Vietoj draudimų skiepyti savo vaikų nenorinčius tėvus jie žada perauklėti ne tokiomis griežtomis priemonėmis.

Seime – naujas mėginimas neleisti į darželius neskiepytų vaikų. Opoziciniai konservatoriai ir socialdemokratai parengė dar vieną tokį įstatymo projektą. Sveikatos ministerija – griežtai prieš ir tikisi, kad gaudami vis daugiau informacijos apie skiepų naudą, tėvai vaikus skiepys ir be prievartos. Septynmetis Manuelis ruošiasi savo pirmajam skiepui nuo tymų. Sostinės darželį „Puriena“ prieš pusantro mėnesio sukrėtė žinia – tymais susirgo du vaikai iš skirtingų šeimų.

Diskusijos apie skiepus vis karščiau verda ne tik visuomenėje, bet ir Seime – čia pirmadienį šiuo klausimu surengtos net dvi konferencijos. Vienoje dalyvavę medikai ragino gyventojus skiepytis ir tikėti mokslu, o kitoje eskaluota tariama skiepų žala. Medikai pabrėžia, kad Lietuvoje siaučiantys tymai – tik ledkalnio viršūnė, o vienintelis užtikrintas būdas jų išvengti – skiepai.

Lietuvoje siaučiant tymų protrūkiui, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai siūlo taikyti draudimus ir apribojimus nuo tymų neskiepytiems vaikams ir jų tėvams. Tarp siūlomų priemonių – ir draudimas neskiepytiems vaikams lankyti valstybinius darželius. Tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tokias priemones vertina skeptiškai ir mano, kad jos gali iššaukti atvirkštinę reakciją.

Sparčiai tebedaugėjant sergančiųjų tymais, Seime – nauji siūlymai, kaip su jais kovoti. Daugiausia taikoma į tėvus, kurie atsisako skiepyti savo vaikus. Neskiepytų vaikų grasinama nepriimti į valstybines mokyklas ir darželius. Nemokėti vaiko pinigų neskiepytiems. O galiausiai – susirgus grasinama reikalauti susimokėti už gydymą. O vaiko neskiepijimas gali būti pripažintas vaiko nepriežiūra. Tymų aukomis tampa jau ir kūdikiai, kuriuos skiepyti dar per anksti.

Lietuva mini Sausio 13-ąją – laisvės gynėjų dieną. Pagerbiami ne tik nukentėjusieji per sausio įvykius. Laisvės premija apdovanoti pokario partizanai. Šie gi rodo ne tik dėkingumą, bet ir negaili karčių žodžių valdžiai. Po tragiškų įvykių praėjus 28-eriems metams, šiandien žuvusiųjų kapus lanko ir pagarbą atiduoda valstybės vadovai. Prisimenami ne tik žuvusieji 14 laisvės gynėjų, bet ir skaudžias netektis išgyvenę jų artimieji.

Laisvės premija sekmadienį apdovanoti septyni Lietuvos partizanai šalies nepriklausomybės sulaukė išvengę mirties bausmės, tačiau patyrė žiaurius kankinimus bei tremtį sovietų lageriuose. Jų likimus, remdamasi viešai prieinamais istoriniais šaltiniais, pačių kovotojų liudijimais, sekmadienį visuomenei pristatė parlamentarė konservatorė, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Bronislovas Juospaitis-Direktorius, į partizanų gretas įstojęs 1944-aisiais.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydama išaiškinti, ar Seimo valdančiosios Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos nariai nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, nenusišalindami balsuojant dėl su jų partijos finansavimu susijusių klausimų, rašoma pranešime.

Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui ir kitiems akcininkams priklausanti maisto gamybos „Vičiūnų grupė“ pareiškė negalinti kontroliuoti prekybininkų, parduodančių jų produkciją Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje.

Seimas trečiadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną paleisti Ukrainos kino režisierių Olegą Sencovą ir kitus politinius kalinius. Už tokią rezoliuciją balsavo 82 Seimo nariai, po vieną buvo prieš ir susilaikė. „Režisierius, rašytojas, 2014 metais FSB buvo suimtas Simferopolyje, Kryme, ir išgabentas į Rusijos teritoriją, šiuo metu kalinamas Sibire, sunkiųjų darbų kalėjime“, – sakė viena rezoliucijos iniciatorių, konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Kai kuriems Seimo nariams siūlant nebeplėšyti alkoholio reklamos iš užsienio leidinių, Vyriausybė siūlys kol kas nesvarstyti jų parengtų įstatymo pakeitimų, nes ketina pati parengti pataisas dėl alkoholio reklamos išimčių. Vyriausybė trečiadienį svarstys atitinkamą Ūkio ministerijos pasiūlymą.

Siekiant iš prekyviečių išguiti stipriuosius gėrimus mažose vienkartinėse pakuotėse, siūloma uždrausti jų prekybą. Taip pat siūloma dar labiau sugriežtinti alkoholinių gėrimų prekybą plastikinėje taroje. Atitinkamą Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą užregistravo konservatoriai Paulius Saudargas Vytautas Kernagis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Laurynas Kasčiūnas bei „valstiečių“ frakcijos nariai Darius Kaminskas, Raimundas Martinėlis, Asta Kubilienė ir Laimutė Matkevičienė.

 Kilus idėjai prie Kaune esančio memorialo partizanų vadui Adolfui Ramanauskui–Vanagui įrengti vėliavą, kitą savaitę bus tariamasi, kaip būtų geriausia sutvarkyti šią erdvę. Kauno vicemeras Simonas Kairys sakė, kad vieta, kurioje pagerbiamas su sovietų okupaciją kovojusių „miško brolių“ vadas, itin didelio dėmesio sulaukė per Vėlines. „Ta vieta tikrai parodė savo reikšmingumą per Vėlinių dienas, matant tiek kauniečių – tai turbūt buvo populiariausia vieta.

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai sako gedintys antradienį mirusio Roko Žilinsko prisimindami jį kaip gabų politiką ir puikų bičiulį. „Mes gedime bičiulio, politinių kovų bendražygio, drauge su visais, kurie jį -pažinojo, kurie su juo dalyvavo politikoje, kurie už jį balsavo, jį rinko, kurie pasitikėjo juo. Rokas buvo ir šaunus draugas, kuris nešykštėdavo patarimų, pagalbos politinėje kasdienybėje“, - BNS antradienį sakė TS-LKD vadovas Gabrielius Landsbergis.

Grupė konservatorių įregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, kad daugiau kaip pusę televizijos eterio sudarytų europietiška produkcija. Pagal ją, televizijos programų transliuotojai daugiau kaip pusę programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, turėtų skirti Europos kūriniams. Tokia nuostata ir šiuo metu įrašyta Visuomenės informavimo įstatyme, tačiau su išlyga – kai tai įmanoma.

Opozicinė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija šeštadienį patvirtino kelias dešimtis kandidatų vienmandatėse apygardose rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Tarp šeštadienį patvirtintų kandidatų – Vytautas Kernagis jaunesnysis, kuris varžysis Fabijoniškių apygardoje Vilniuje, ir žurnalistas, religijotyrininkas Andrius Navickas, kuriam patikėta Kėdainių apygarda.

 Per rinkimus Žirmūnų vienmandatėje apygardoje Vilniuje kovo 1-ąją į Seimą bandys patekti būrys žinomų politikų. Parlamentaras renkamas po to, kai čia mandatą iškovojęs socialdemokratas Vytenis Andriukaitis išvyko dirbti į Europos Komisiją. Apžvalgininkų teigimu, aiškaus favorito rinkimuose išskirti negalima. Solidžiausią politinę patirtį turi buvęs premjeras Gediminas Vagnorius, kuris 1996 - 1999 metais vadovavo konservatorių Vyriausybei.

 Pirmalaikiai Ukrainos parlamento rinkimai vyksta sklandžiai ir skaidriai, rimtų pažeidimų kol kas nepastebėta, teigia rinkimus stebintys Lietuvos Seimo nariai. „Aš esu Kijeve ir čia iš tikrųjų labai viskas ramu. Kol kas nematome jokių provokacijų, aktyvumas nemažas, komisijų vadai sako, kad į dienos pabaigą bus balsavę apie 60-70 proc. rinkėjų. Žmonės yra pakankamai entuziastingi ir išreiškia savo valią demokratiniuose bei skaidriuose rinkimuose“, - BNS sakė Andrius .Kubilius.

 Kurie Lietuvos politikai iš tiesų rūpinasi šalies gamta, o kurie tik mėgaujasi jos teikiamais privalumais? Europoje vykdomą akciją „Lietuvos Europos Parlamento rinkimų dalyvių pasižadėjimai dėl klimato kaitos politikos“ palaikė devynios Lietuvos NVO, pasižadėjimą pasirašė 80 – daugiau nei trečdalis rinkimuose į Europos parlamentą dalyvaujančių politikų iš visų 10-ies rinkimuose dalyvaujančių partijų. Akcija truko beveik du mėnesius.

Matyt, dar prieš pusmetį diskusijos dėl bendradarbiavimo su JAV perspektyvų veikiausiai būtų sukęsi labiau apie ekonominius, kultūrinius ir socialinius aspektus, čia įžvelgiant didžiausią dar neišnaudotą potencialą, naujoves ir galimybes, ir kiek mažiau apie saugumą, kur „viskas po senovei“, „mus saugo NATO 5 straipsnis“. Tačiau susidūrimas su nebepaneigiama Rusijos karine agresija ir tarptautinių sutartinių normų atmetimu, visa jėga ir jau nebe tarp specialistų, bet ir plačioje visuomenėje, sug...

Kovo 8-oji, Tarptautinė moters diena, jau visai čia pat. Šia proga daugelis vyrų skuba pasveikinti savo mylimąsias, koleges ir bičiules tulpės ar kitos gėlės žiedu, o balsas.lt skelbia žaviausios Lietuvos politikės rinkimus! Juk šiandien moterys – ne tik namų šeimininkės ir šeimos židinio kurstytojos, bet ir atsakingos pareigūnės, diplomatės, politikės, net valstybių vadovės. Net eidamos tokias svarbias pareigas jos sugeba išlikti moteriškai žavios, pasitempusios ir elegantiškos.

 Opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija šeštadienį nutarė prezidento rinkimuose paremti dabartinės šalies vadovės Dalios Grybauskaitės kandidatūrą. Partijos teigimu, D.Grybauskaitė turi sukaupusi vertingą patirtį ir pelniusi tarptautinį pripažinimą. Be to, anot konservatorių, D.Grybauskaitė yra pelniusi didžiulę žmonių paramą.

Euromaidane kalbama: „Imperija mus laiko už rankų ir kojų, kad tik mes nesirinktume europietiškų standartų gyvenimo“, „Janukovyčiaus mygtukus spaudo Kremlius“, „tituški“ (provokatoriai) nešiojasi ukrainietiškus pasus įmautėse su ženklu „CCCP“. Tai tik keletas nuorodų į tai, kad šalyje vyksta ne tik piliečių protestas prieš valdžią, bet ir principinė kova tarp praeities ir ateities. Laisvė - ypač dažnas žodis tarp protestuotojų.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpį pažymėjo dar vienas mūsų šalį pristatantis renginys. Vakar europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė kartu su Lietuvių kalbos institutu Europos Parlamente surengė iškilmingą parodos, skirtos lietuvių kalbai, jos istorijai ir raidai, atidarymą. Į renginį sugužėjo virš šimto dalyvių, tarp jų - EP nariai, Europos Komisijos, ambasadų atstovai ir nemažas Briuselio lietuvių bendruomenės būrys.

Kibernetinis saugumas prieš keletą dešimtmečių buvo apskritai mažai žinomas reiškinys. Tačiau sparčiai tobulėjančios technologijos apvertė situaciją aukštyn kojomis. Todėl vis dažniau susirūpinama tuo, kaip būtų galima apsisaugoti nuo kibernetinių atakų. Europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pasakojo, kad yra įvairių sričių, kur teisėtvarka reaguoja pavėluotai. Viena tokių – kibernetinis saugumas. „Kibernetinis saugumas – didelė ir sparčiai auganti problema.

Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją, kuria nepritaria Tarybos patvirtintam siūlymui dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos daugiametės finansinės perspektyvos, ir sieks patobulinti vasarį ES vadovų pasiektą susitarimą, todėl derybos prasidės iš naujo. „Jei jos vyks sunkiai (ir airiai nespės), gali būti, kad Lietuvai teks jas užbaigti pirmininkavimo metu", – teigė euro parlamentarė Radvilė Morkūnaitė, kurią cituoja portalas vz.lt.

Europos Parlamente (EP) dirbanti Radvilė Morkūnaitė išskirtiniame interviu Balsas.lt pasakojo apie artimiausius iššūkius, kurie laukia Lietuvos, kai ši 2013-ųjų antroje pusėje perims pirmininkaujančios šalies vadžias į savo rankas. Europarlamentarė taip pat atskleidė su kuo lietuviams yra lengviausia rasti bendrą kalbą, kai reikia derėtis dėl svarbių šaliai sprendimų priėmimo. - Kokias kitas problemas galėtumėte paminėti iš savo kuruojamos srities? - Konkrečiai kažko įvardyti negalėčiau.

„Kaip gauti darbą ir padaryti karjerą „švogerių“ krašte“? – jau šįvakar TV3 laidos „Kodėl?“ pašnekovų klaus žurnalistė Rūta Janutienė. Tuo tarpu viena iš jauniausių, vos 28-erių sulaukusi, europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė atskleis savo pajamas: 6000 eurų algos, 4000 – biuro išlaidoms, o dar virš 20 000 – padėjėjų biudžetui.

Šiandien Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre pritarta rezoliucijai dėl naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkės. Rezoliucijoje išdėstoma Europos Parlamento pozicija vertinant Europos Komisijos komunikato „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė: Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“ projektą. Priimtame dokumente akcentuojama būtinybė mažinti administracinę naštą, tenkančią mažoms ir vidutinėms įmonėms, ir biurokratiją siekiant sukurti darbo vietų.

Europos Komisija pateikė atsakymą į Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės klausimą dėl M. Golovatovo atvejo, kuriuo EP narė ragino EK išanalizuoti šį atvejį bei pateikti savo išvadas.

„Maisto produktai, pagaminti iš klonuotų gyvūnų, neturėtų patekti į ES rinką“, - teigė Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė šiandien svarstant Naujų maisto produktų reglamentą EP Europos liaudies partijos (PPE) frakcijos posėdyje. Šiuo reglamentu siekiama nustatyti naujų maisto produktų tiekimo į ES rinką taisykles kartu užtikrinant aukštus žmonių sveikatos, gyvūnų gerovės reikalavimus, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį bei vidaus rinkos veikimą.

Šią savaitę Baltijos dugnu pradėti kloti vamzdžiai dujotiekiui "Nord Stream", o balandžio 9 dieną Vyborge žadama surengti “iškilmes” su aukščiausio lygio projekte dalyvaujančių šalių ir Europos Komisijos atstovais.

Tikėtina, kad kitą savaitę Seimas pradės iš esmės svarstyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Jis turėtų reglamentuoti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimo sistemą ir nustatyti, kaip Lietuva rengiasi įvykdyti Europos Sąjungos reikalavimą, kad 2020 metais energija iš atsinaujinančių šaltinių sudarytų 23 proc. visos šalyje suvartojamos energijos. Galima manyti, kad pastaruoju metu kalbėti apie žaliąją energetiką itin madinga.

– Esate viena iš aktyviai prieš „Nord Stream“ projektą pasisakančių politikių. Kiek realiai įmanoma pristabdyti pirmyn važiuojantį traukinį? Daug kam atrodo, jog dujotiekis vis tiek bus, ir neverta „plėšytis“. – Projektas iš tiesų jau yra beveik pradėtas įgyvendinti – pradėtos antžeminės dalies statybos, ruošiami vamzdžiai požeminei daliai.

Skandinavijos šalys davė sutikimą dėl dujotiekio „Nord Stream“ tiesimo per jų teritorinius vandenis dėl Rusijos premjero Vladimiro Putino spaudimo. Tokią nuomonę Seime šiandien dėstė Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė. Europarlamentarė spaudos konferencijoje teigė, kad „liūdnos žinios“ iš Danijos, Švedijos ir Suomijos atėjo po ekonominio ir politinio spaudimo iš Rusijos.