Europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pasakojo, kad yra įvairių sričių, kur teisėtvarka reaguoja pavėluotai. Viena tokių – kibernetinis saugumas. „Kibernetinis saugumas – didelė ir sparčiai auganti problema. Jau nebekalbame tik apie nuostolius verslui, bet ir apie nacionalinį saugumą. Lietuvoje tokių išpuolių taip pat pasitaiko ne vienas ir ne du. Susiduriame su atvejais, kai yra įsilaužiama į įvairios paskirties interneto puslapius, duomenų bazes.
Vakarų Europoje kibernetinių atakų taip pat netrūksta. Dalis europarlamentarų iki šiol laikosi nuomonės, kad tam tikros kibernetinės atakos turėtų būti traktuojamos kaip skaitmeninės demonstracijos. Tarp liberalų frakcijos yra žmonių, kurie mano, kad tai nėra nusikalstama veika. Esą jie neina daužyti langų ir kitokia forma negadina svetimo turto. Bet palaikyti galima tik taikią demonstraciją, o tuos atvejus, kai pridaroma nuostolių – būtų sunku vertinti palankiai. Tai yra nusikaltimas“, - pabrėžė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Problema ta, kad Europos lygmeniu nėra vieningos sistemos, kuri leistų reaguoti bei pasiruošti kibernetinėms atakoms. „Kiekviena šalis šiuo metu dirba savaip. Nors yra ES lygmeniu už kibernetinį saugumą atsakinga agentūra, tačiau neatlieka koordinavimo funkcijos. Viena vertus kalbame apie tai, kad ES šalys-narės turi pačios sukurti planus ir atitinkamas institucijas, kurios būtų atsakingos už reakcijas, tyrimus, prevenciją. Kita vertus, kalbame apie tai, kad šis klausimas turi būti įtrauktas kaip bendros saugumo politikos dalis“, - teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Anot jos, kibernetinių išpuolių daugėja: „Niekas nebesiveržia kažkur su ginklu, dabar daug protestų vyksta elektroninėje erdvėje. Kibernetinės atakos tikrai gali suparalyžiuoti tam tikrus procesus.“