Europos Komisija pateikė atsakymą į Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės klausimą dėl M. Golovatovo atvejo, kuriuo EP narė ragino EK išanalizuoti šį atvejį bei pateikti savo išvadas.
Taip pat paklausime Komisijai europarlamentarė kvietė Europos Komisiją įvardinti, kokios konkrečios priemonės jos manymu yra reikalingos, siekiant išvengti panašių atvejų ateityje ir užtikrinti veiksmingesnį bendradarbiavimą vykdant baudžiamąjį persekiojimą bylose dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui visoje ES.
Pasak EP narės R. Morkūnaitės, Europos Komisijos atsakyme, deja, nėra pateikti atsakymai į labai konkrečius klausimus, tame tarpe, ar Austrijos institucijos tinkamai vykdė 1957 m. Europos Tarybos konvenciją dėl ekstradicijos ir šia 1957 m. konvencija grindžiamą 1995 bei 1996 m. ES konvenciją dėl supaprastintos ekstradicijos.
„Pagal šias konvencijas maksimalus leistinas terminas papildomai informacijai pateikti yra 40 dienų, tad kyla pagrįstas klausimas, ar Austrijos nustatytas 2 val. terminas gali būti traktuojamas kaip pagrįstas, pakankamas ir protingas“, – svarsto EP narė R.Morkūnaitė.
Ji taip pat pabrėžia, kad liko neatsakyta, kokių priemonių Komisija imsis, jei pasitvirtins informacija, kad įtariamasis keletą kartų lankėsi ES teritorijoje jau išdavus EAO, tačiau nebuvo sulaikytas. Lieka neaišku ir tai, ar Europos Komisija inicijuos savo tyrimą siekdama išsiaiškinti, ar tinkamai buvo laikomasi atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų.
„Komisija yra atsakinga už Šengeno erdvę reguliuojančių teisės aktų priežiūrą. Komisijos tyrimas ir išvados dėl šio atvejo yra reikalingos, nes kyla klausimas, ar buvo tinkamai laikomasi ES teisės aktais nustatytų įsipareigojimų ir ar nebuvo pažeistas abipusio teisminių institucijų sprendimų pripažinimo ir pasitikėjimo principas, kuriuo grindžiamas visas ES bendradarbiavimas teisėsaugos srityje“, – įsitikinusi europarlamentarė.
R.Morkūnaitės teigimu, vertinant pateiktą atsakymą peršasi išvada, kad Komisija nėra pakankamai įsigilinusi į klausimo detales, nors, kaip teigiama atsakyme, atidžiai stebėjo įvykių eigą ir kaip stebėtoja dalyvavo Lietuvos ir Austrijos dvišalės darbo komisijos posėdžiuose.
„Europos Komisijos pasiryžimas nagrinėjant šio atvejo išryškintas problemas, palaikyti ryšius su abiem šalimis, siekiant sustiprinti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, yra sveikintinas, vistik Europos Komisijos užduotis šiuo atveju yra ne stebėti ar tarpininkauti Lietuvos ir Austrijos institucijų suartėjimui, bet išanalizuoti šį atvejį, kuriame aiškiai nesuveikė Europos ekstradicijos sistema, identifikuoti sisteminius trūkumus, pateikti išvadas ir pasiūlymus, padėsiančius
