Skandinavijos šalys davė sutikimą dėl dujotiekio „Nord Stream“ tiesimo per jų teritorinius vandenis dėl Rusijos premjero Vladimiro Putino spaudimo. Tokią nuomonę Seime šiandien dėstė Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė.
Europarlamentarė spaudos konferencijoje teigė, kad „liūdnos žinios“ iš Danijos, Švedijos ir Suomijos atėjo po ekonominio ir politinio spaudimo iš Rusijos. Anot politikės, Danijos politikams paskambino pats Rusijos ministras pirmininkas ir susitarė dėl didesnio dujų kiekio pristatymo šaliai. V. Putinas taip pat skambino Švedijos politikams, o suomiai mainais už leidimą „Nord Stream“ gavo lengvatines sąlygas dėl medienos eksporto.
„Pats pritarimas „Nord Stream“ dujotiekiui duotas tokiame keistame kontekste, kai prasidėjo aktyvios kalbos apie galimą Ukrainos dujų krizę, jos pasikartojimą. Pats V. Putinas patvirtino, kad visko gali būti, manau, kad neatsitiktinai tie procesai taip smarkiai pasistūmėjo į priekį“ – teigė R. Morkūnaitė. Ji pažymėjo, kad daug įtakos projekto sėkmei turi ir tai, kad dujotiekio „lobistais” dirba įžymūs ir įtakingi žmonės, buvę politikai.
„Tokiais svertais – ekonominiais ir politiniais – šis projektas, nepaisant ir visuomenės ir mokslininkų susirūpinimo, stumiasi į priekį“, - apgailestavo europarlamentarė. Tačiau ji žadėjo nepasiduosianti – tikimasi, kad „Nord Stream“ klausimas bus įtrauktas į Euopos parlamento plenarinės sesijos Strasbūre darbotvarkę. Ji pažymėjo, kad apie šią problemą kalba ne tik valstybės aplink Baltijos jūrą, bet ir kitos ES šalys.
Neigiamai apie „Nord Stream“ praėjusią savaitę atsiliepė ir Baltijos šalių premjerai.
Poveikis aplinkosaugai - neatitaisomas
Habilituota biomedicinos mokslų daktarė Janina Baršienė, pristatydama rugsėjo mėnesį atliktus naujausius Baltijos jūros būklės tyrimus teigė, kad net nesapnavus tokių grėsmingų rezultatų - „tikėjausi, kad bus blogai, bet kad taip blogai...“.
Nors Rusija nedavė leidimo atlikti tyrimus savo ekonominėje zonoje, mėginiai buvo paimti kiek galima arčiau jos. Tokių blogų rezultatų, anot mokslininkės, iki šiol jai dar jai neteko matyti – tiek toksiškumo lygis, tiek genetinės rizikos laipsnis yra padidėję kelis kartus.
„Grėsmė yra labai reali. (...) Aplinkosaugoje yra dalykų, kurių pinigais niekaip neįvertinsi ir žalos neatitaisysi“, - kalbėjo J. Baršienė, įspėdama, kad „Nord Stream“ padarys „neatitaisomą genetinę žalą“.
„Nord Stream“ patarėjas Baltijos šalių klausimais Romans Baumanis, reaguodamas į vykusią spaudos konferenciją, išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigia esąs įsitikinęs, kad „Nord Stream“ dujotiekio projektas yra nekenksmingas aplinkai ir saugus. „Per kelerius metus buvo atlikta daugybę išsamių Baltijos jūros mokslinių tyrimų, jų metodologija sertifikuota patikimų kompanijų, kurios yra lyderės atliekant tokius tyrimus. Jų rezultatai įtikina, kad vamzdyno tiesimas ir eksploatacija yra saugūs aplinkai“, - tikina jis.
***
Suomijos ir Švedijos valdžios institucijos išdavė bendrovei „Nord Stream“ leidimą naudoti šių šalių išskirtines ekonomines zonas (IEZ) dujotiekiui. Per Švedijos IEZ bus nutiesta 506 km vamzdyno, per Suomijos IEZ - 374 kilometrai.
Nutiesus „Nord Stream“, juo bus transportuojamos gamtinės dujos Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Europos Sąjungą.
Spalio 20 d. tokį leidimą davė Danija.
Norint tiesti dujotiekį, dar reikia gauti Rusijos ir Vokietijos leidimus.
Gavę IEZ leidimą, projekto vykdytojai dar turi gauti ir vadinamąjį vandens telkinių leidimą, kurį išduoda Vakarų Suomijos aplinkosaugos leidimų institucija.
„Nord Stream“ visus leidimus tikisi gauti iki šių metų pabaigos.
Pradėti tiesti „Nord Stream“ vamzdyną planuojama pirmąjį 2010 m. ketvirtį. Pirmasis vamzdis būtų pradėtas eksploatuoti 2011-aisiais, o antrasis - 2012 metais.
Pagal Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos ("Espoo" konvencijos) nuostatas, didelio skersmens naftotiekių ir dujotiekių įrengimas gali turėti reikšmingą tarpvalstybinį poveikį, todėl atliekamas "Nord Stream" dujotiekio projekto tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas.
Visos devynios Baltijos šalys - Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Vokietija, Danija, Švedija, Suomija ir Rusija - yra poveikį patiriančios šalys. Kadangi Rusija dar neratifikavo „Espoo“ konvencijos, jos nuostatų laikosi tiek, kiek leidžia nacionaliniai teisės aktai.
Lietuva ir kitos šalys, esančios aplink Baltijos jūrą, savo poziciją dėl „Nord Stream“ poveikio aplinkai vertinimo turės pateikti birželio 9 dieną. Lietuvos nuomonė „Nord Stream“ klausimais yra konsultacinė, kaip ir Latvijos, Estijos, Lenkijos.
