Sutikus Danijai, Šiaurės Europos dujotiekio „Nord Stream“ projektas bus pradėtas įgyvendinti kitąmet.
„Nord Stream“ atstovai skelbia, kad po 4 metus užtrukusių aplinkosauginių studijų 1 tūkst. 200 km ilgio dujotiekis Baltijos jūros dugnu bus statomas kitais metais.
„Spalio 21 dieną gavome pirmąjį [Danijos] aplinkosauginį sutikimą, tad statybas planuojame pradėti jau kitąmet“, – „EUObserver“ teigė Sebastianas Sassas, „Nord Stream“ atstovas Europos Sąjungoje.
Tačiau jis pridūrė, kad reikalingi dar 4 šalių – Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Rusijos – analogiški leidimai. Juos tikimasi gauti dar šiemet.
Tuo pat metu Danijos energetikos kompanija „Dong Energy“ pasirašė antrąją sutartį su „Gazprom“ dėl dujų pirkimo: nuo 2011 metų danai kamet pirks 2 mlrd. kubinių metrų dujų. Teigiama, kad įrengus dvi „Nord Stream“ atšakas Europa kasmet gaus apie 55 mlrd. kubinių metrų dujų.
Spalio 27 dieną Estijos parlamentas priėmė rezoliuciją, teigiančią, kad ekologinė projekto „Nord Stream“ poveikio aplinkai (pagal JT EEK Espo konvenciją) ataskaita nėra iki galo išbaigta.
Nors estai negali tiesiogiai vetuoti šio projekto („Nord Stream“ netiesiamas Estijos teritorija), jie turi teisę pareikšti susirūpinimą dėl kaimyninių valstybių veiksmų.
Estijos Žaliųjų frakcijos vadovas Valduras Lahtvee, „Nord Stream“ palygino Molotovo–Ribentropo paktui, kurio Sovietų Rusija ir nacistinė Vokietija pasidalijo įtakos zonas.
Nors „Nord Stream“ atstovai teigia, kad pradėjus dujotiekiui veikti dujų tranzitas per Ukrainą, Baltarusiją ir Lenkiją nesumažės, tačiau jie pripažįsta, kad šiuo atveju „Nord Stream“ yra tik „dujų transportuotojas“, o ne strateginių sprendimų priėmėjas.
„Nord Stream“ turėtų sujungti Rusijos Baltijos pakrantę netoli Vyborgo su Vokietijos Baltijos pakrante netoli Greifsvaldo. Pirmąją liniją planuoja pradėti eksploatuoti 2011 metais, antrąją – metais vėliau. Jungtinio Rusijos–Vokietijos–Olandijos projekto sąmata siekia 7,4 mlrd. eurų.
Žemyninės dujotiekio dalies tiesimo darbai pradėti dar 2005 metais. Povandeninę dalį planuotą pradėti tiesti šiais metais, tačiau vėliau darbų pradžios data buvo nukelta metams.
Šiaurės Europos dujotiekį tiesia 2005 metais bendrovė „Nord Stream“, kuriai buvo pavesta suprojektuoti, nutiesti ir eksploatuoti magistralinį Šiaurės Europos dujotiekį. Kompanijos akcininkėmis yra „Gazprom“ (51 proc. akcijų), „Wintershall Holding“ (20 proc.), „E.On Ruhrgas“ (20 proc.) ir „N.V. Nederlandse Gasunie“ (9 proc.).
