JAV diplomatas pareiškė, kad Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream“ yra „specialus Vokietijos bei Rusijos sandėris“. Tokios jo pastabos sukėlė nepasitenkinimą Berlyne ir atskleidė augančią įtampą dvišaliuose Vašingtono ir Berlyno santykiuose.
JAV ambasadorius Švedijoje Michaelas Woodsas pareiškė, kad Švedijos vyriausybė, vertindama „Nord Stream“ projektą, turi atsižvelgti ne tik į aplinkosauginius reikalus, tačiau ir į tai, kad šis dujotiekis yra specialus Rusijos bei Vokietijos susitarimas, kuriuo siekiama apeiti potencialius vartotojus Baltijos šalyse bei Lenkijoje. Diplomatas paragino Europos Sąjungą kovoti su šiuo Rusijos energetikos ginklu. Savo mintis M. Woodas išreiškė Švedijos dienraštyje „Svenska Dagbladet“.
Vokietija greitai sureagavo į šiuos JAV diplomato pareiškimus ir paprašė oficialaus JAV ambasadoriaus Berlyne pasiaiškinimo. Ekonominius reikalus Vokietijos užsienio reikalų ministerijoje tvarkantis Rudigeris von Fritschas teigė, jog Berlynas yra supykęs dėl tokių netipiškų Vašingtono pasisakymų.
Priminsime, kad Vokietija nuolatos teigia, kad Baltijos jūros dujotiekis yra privataus verslo projektas. Tačiau visiškai neatsižvelgiama į tai, kad projekte dalyvaujantis Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ yra valstybinė įmonė, artimai susijusi su Kremliumi, kuris energetinius išteklius naudoja kaip priemonę politiniam spaudimui.
Analitikai teigia, kad JAV ambasadoriaus Švedijoje žodžiai atskleidžia tai, kad Vašingtonas toliau nebesirengia maskuoti savo nepritarimo „Nord Stream“ projektui ir savo opoziciją ima reikšti viešai. Vokietijos diplomatai atskleidžia, kad užkulisiuose JAV diplomatai nuolat dirbo tam, kad sukliudytų minėtam dujotiekiui, kuris, Vašingtono nuomone, padidins Vakarų Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų.
Be to, Vašingtonas itin nepatikliai žvelgia į Vokietiją, kuri esą yra taip priklausoma nuo Rusijos tiekiamų dujų, kad tiesiog pataikauja Kremliui ir atstovauja jo interesams.
