Bendrovė „Nord Stream“, kuri parengė Rusijos ir Vokietijos dujotiekio Baltijos jūra tiesimo projektą, pateikė
Tarpvalstybinio poveikio aplinkai ataskaitą (Espo) devyniomis Baltijos regiono šalių kalbomis, taip pat anglų kalba.
Kaip sakoma bendrovės pranešime, remdamosi Espo konvencija šalys, kurių jurisdikcijoje numatoma įgyvendinti projektą, turi informuoti gretimas valstybes apie galimą tarpvalstybinį poveikį aplinkai.
Dar vienas konsultacijų su visuomene dėl dujotiekio tiesimo Baltijos jūra etapas prasidėjo šią savaitę visose devyniose Baltijos regiono šalyse, „tai yra dar vienas svarbu projekto „Nord Stream“ įgyvendinimo žingsnis“, pažymi bendrovė.
Penkiose šalyse, kurių vandenimis bus nutiestas dujotiekis - Rusijoje, Suomijoje, Švedijoje, Danijoje ir Vokietijoje -
visuomenė galės pateikti komentarų dėl projekto poveikio aplinkai ir nacionaliniu, ir tarpvalstybiniu požiūriu. Estijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje per konsultacijas bus aptariamas galimas „Nors Stream“ tarpvalstybinis poveikis. Devynių Baltijos regiono šalių atsakingos valstybinės institucijos nustatė, kad šis tarptautinių konsultacijų etapas baigsis 2009 metų pabaigoje.
Be to, „Nord Stream“ pateikė nacionalines poveikio aplinkai įvertinimo ataskaitas ir paraiškas gauti leidimams nutiesti ir naudoti dujotiekį Suomijoje ir Danijoje. Tokios paraiškos jau paduotos Švedijoje, Vokietijoje ir Rusijoje.
„Bendrovė "Nord Stream išleido daugiau kaip 100 mln. erų aplinkos tyrimams ir planavimui, kad užtikrintų dujotiekio saugumą ir techninio dizaino bei maršruto ekologiškumą, - cituojami pranešime Dirko von Amelno (Dirko fon Amelno), „Nord Stream“ techninio direktoriaus pavaduotojo, atsakingo už leidimų gavimą, žodžiai. - Mes taip pat vedame aktyvų dialogą su atsakingomis Baltijos šalių valstybinėmis institucijomis, kad suvoktume visus susirūpinimą keliančius klausimus ir atsižvelgtume į juos. Baigiamasis konsultacijų su visuomene etapas yra svarbi projekto „Nord Stream“ įgyvendinimo gairė, ir tiekti dujas nauju dujotiekiu iš Rusijos į Europą bus pradėta 2011 metais“.
„Mes esame tikri, kad pasibaigus konsultacijoms su visuomene per vasarą mes išspręsime visus klausimus ir antrojoje šių metų pusėje galėsime gauti būtinus leidimus penkiose šalyse. Tada bus galima pradėti tiesti dujotiekį 2010 metų pradžioje“, - pridūrė jis.
Atlikusi ekologinių veiksnių analizę, pradėtą 2006-aisiais, bendrovė „Nord Stream“ priėmė kai kuriuos sprendimus dėl planuojamo maršruto ir dujotiekio dizaino optimizavimo. Svarbiausias pirminės koncepcijos pakeitimas yra tai, kad atsisakyta tarpinės aptarnavimo platformos, kurios statybą buvo planuota atlikti netoli Švedijos salos Gotlando. Šis sprendimas, kaip tikimasi, leis iki minimumo sumažinti poveikį jūros dugnui ir išvengti rizikos laivybai.
Be to, įvertinus ekologinius, socialinius ekonominius ir techninius kriterijus, išnagrinėti penki pagrindiniai dujotiekio „Nord Stream“ trasos variantai: į šiaurę ir pietus nuo Gotlando (Rusijos vandenyse); į šiaurę ir pietus nuo Kalbadagrundo (Suomijos vandenys), į rytus ir vakarus nuo Gotlando ir aplink Hoburgo seklumą (Švedijos vandenyse); aplinko Bornholmo salą (Danijos ir Vokietijos vandenyse; ties dujotiekiu išėjimu į krantą Vokietijoje - Liubeke, Rostoke ir Greifsvalde.
Galimo ekologinio ir socialinio ekonominio poveikio įvertinimas tapo neatskiriama tyrimų pagal „Nord Stream“ projektą dalimi. Bendras zonos, kurioje atlikti tyrimai pagal numatomus maršrutus, ilgis sudaro 40 tūkst. kilometrų Tyrimai pradėti 2 km pločio koridoriuje, kuris palaipsniui siaurėjo iki 15 metrų koridoriaus, kuriame buvo tiriami net nedideli objektai - mobilaus telefono dydžio. Remiantis tyrimų rezultatais, nustatytas labiausiai saugus ir ekologiškas maršrutas, kuris nekerta ekologiškai jautrių teritorijų, kultūrinio paveldo objektų ir plotų su šaudmenimis. Optimalūs darbų su tokio pobūdžio kliūtimis, kurių negalima apeiti, metodai suderinti su atitinkamais valstybiniais organais.
1220 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ sujungs Rusijos Baltijos pakrantę netoli Vyborgo su Vokietijos Baltijos pakrante netoli Greifsvaldo. Pirmajame etape numatoma nutiesti vamzdį, kurio pralaidumas bus 27,5 mlrd. kubinių metrų per metus. Jį planuojama pradėti eksploatuoti 2011 metais. Antrajame etape numatoma dvigubai padidinti dujotiekio pralaidumą iki maždaug 55 mlrd. kubinių metrų.
Prieštaringai vertinamą 1,2 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekio iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą projektą pasiryžusią įgyvendinti bendrovę „Nord Stream AG“ sudaro „Gazprom“ (dabar valdo 51 proc. „Nord Stream“ akcijų), du Vokietijos koncernai BASF ir E.ON (po 20 proc.) bei Nyderlandų „Gasunie“ (9 proc.).
Jungtinių Tautų konvencija dėl poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste (ESPO konvencija) įpareigoja šalis atlikti poveikio aplinkai įvertinimą pradinėse projekto planavimo stadijose. Joje apibrėžiami bendri valstybių įsipareigojimai informuoti kitas valstybes ir konsultuotis tarpusavyje dėl visų stambių projektų, kurie galėtų žymiai paveikti aplinką plotuose, esančiuose už teritorinių sienų. Ši konvencija pasirašyta 1991 metų vasarį Espo mieste (Suomijoje) ir įsigaliojo 1997 metų rugsėjo 10 dieną.
Kompanija „Nord Stream“ pradėjo tarptautines konsultacijas pagal Espo konvenciją 2006-ųjų balandį, nurodoma pranešime.
