Didžiojo „Gazprom“ projekto - dujotiekio „Nord Stream“ tiesimo Baltijos jūra - nepristabdė net prasidėjusi ekonominė krizė.
Nors šio dujotiekio tiesimas sukėlė kai kurių Europos Sąjungos (ES) valstybių, bijančių, kad Rusija ir Vokietija visiškai neperimtų šio projekto kontrolės, nepasitenkinimą, darbai vyksta labai sparčiai. Įtakos neturėjo ir tai, kad Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis projektą išvadino naujuoju Ribbentropo-Molotovo paktu, o smerkdamos buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroederio paskyrimą vienu iš projekto vadovu, Lenkija ir Baltijos šalys priminė, kad Baltijos jūra priklauso ir joms. Estijos prezidentas Toomas Ilvesas taip pat išsakė savo nuomonę, teigdamas, kad šiuo atveju gamtiniai ištekliai naudojami tam, kad būtų sukompromituota Europa, ir pavadino dujotiekio tiesimą "politikos šrioderizacija".
Dujotiekio maršrutas eina per Suomijai priklausančią jūros dalį, esančią už 2 kilometrų nuo Estijos ir Švedijos teritorinių vandenų. Kad nuramintų protestuojančias valstybes ir greičiau būtų įvertintas šio projekto poveikis aplinkai, dujotiekiui „Nord Stream“ tiesti sudarytas konsorciumas pasikvietė į pagalbą ir buvusį Suomijos premjerą Paavo Lipponeną. Jis pritaria, kad Suomija prisidėtų prie šio projekto. P. Lipponeno nuomone, dujotiekis užtikrins ES patikimą energijos šaltinį.
Kaip sakė konsorciume atsakingas už tarptautinius ryšius šveicaras Sebastianas Sassas, dabar Švedija ir Suomija aiškinasi, kokios gali būti šio projekto pasekmės aplinkai. Jis tikisi, kad Baltijos valstybes nuramins jų parengta ataskaita.
Projekto vadovai tvirtina, kad dujotiekio tiesimo darbai vyksta sėkmingai ir kad jiems užteks anksčiau numatyto biudžeto, iš kurio 50 proc. lėšų jau panaudota, o likusius 50 proc. ketinama gauti paėmus kreditą garbingą reputaciją turinčiuose bankuose. Nors dabartinėmis sąlygomis gauti kreditą nėra taip paprasta, S. Sassas mano, kad tai ne kliūtis konsorciumui, nes šiais sunkiais laikais bankai ieško „būtent tokių patikimų projektų“.
