Pirmoji Europos Sąjungoje regiono lygio strategija turėtų sukurti naują 8 Baltijos šalių klubą. Tarp pirmų darbų – elektros jungtys ir jūros valymas.
„EUobserver.com“ rašo, jog Europos Komisija ir perimti vadovavimą ES besiruošianti Švedija planuoja suteikti politinio impulso tokiems projektams kaip Baltijos jūros išvalymas ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos prijungimas prie ES energetikos tinklų.
Užsienio reikalų ministerija praneša, kad Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas ketvirtadienį jau išvyko į Vokietijoje surengtą Baltijos jūros strategijai skirtą konferenciją.
Ateityje naujus regiono projektus reguliariai galėtų aptarti visų Baltijos pakrantėse įsikūrusių aštuonių valstybių klubo užsienio reikalų ministrai.
Toks klubas neturės savo biudžeto ar atskiro sekretoriato, tačiau panašu, jog jį rems naujas skyrius EK regionų departamente, atsakingame už ES metinių fondų liūto dalį.
Šiuo žingsniu „siekiama išnaudoti 2004 metų ES plėtros potencialą“, nurodoma idėjos projekte, kuriame taip pat užsimenama, jog dabartiniai regioniniai organai, tokie kaip Helsinkio komisija (HELCOM), pastaraisiais metais buvo mažai aktyvūs.
Galutinį idėjos variantą numatoma pateikti gegužę. Jos įgyvendinimas galėtų prasidėti 2010 metais.
Šiuo metu Baltijos jūra dėl savo geografijos yra lengvai pažeidžiama taršos. Būdama tik nuo 50 iki 60 metrų vidutinio gylio, su vandenynu ji susieta siauru Kategato sąsiauriu, o tai reiškia, kad vanduo Baltijoje atsinaujina tik kas 30 metų.
Jūrą juosia tokios industrializuotos valstybės kaip Vokietija ir Lenkija, joje visada yra apie 15 proc. ES prekybos laivyno, visuomet kursuoja tanklaiviai su nafta ir suskystintomis dujomis.
Vasarą pražystantys, blogai išvalytomis nuotekomis besimaitinantys dumbliai jau sunkiai leidžia įsivaizduoti maudynes Suomijos ar Rygos įlankose.
Be to, vokiečių ir rusų Antrojo pasaulinio karo laikų amunicija, pavyzdžiui, 350 tūkst. tonų cheminio ginklo, nusėdusi ant Baltijos dugno. Vokietija ir Rusija vasarį planuoja nugrimzdusių minų lauke pradėti tiesti dujotiekį „Nord Stream“.
Lietuva, Latvija ir Estija savo ruožtu kol kas yra atkirstos nuo ES elektros tinklo. Artėjant Lietuvos atominės jėgainės uždarymui, posovietinės šalys bijo tapti visiškai priklausomos nuo Rusijos tiek pramonės srityje, tiek buityje, rašo „EUobserver.com“.
EK kuriamame „norų sąraše“ yra projektai, tarp kurių – aplink jūrą pastatyti naujų nuotekų valymo įmonių, mažinti fosfatų ir tokių metalų kaip gyvsidabris ar kadmis.
Kita idėja – sukurti bendrą krantų stebėjimo sistemą, kuri padėtų išvengti laivų tarpusavio susidūrimų ir susidūrimų su ledu.
Nuskendę laivai su toksiškais chemikalais turi būti išvalyti. Antrojo pasaulinio karo laikų palikimas turi būti geriau sužymėtas žemėlapiuose, o kur įmanoma, taip pat iškeltas.
Tokia politika nebus sprendžiamas „Nord Stream“ galimumo klausimas, tačiau ji paspartins elektros kabelių tiesimą į Švediją, Suomiją ir Lenkiją. Elektros prekyba taps lengvesnė dėl „integruotos Baltijos jūros regiono vidaus rinkos“.
Žadamas ES lyderių susitarimas laikomas gyvybiškai svarbiu, kad pajudėtų reikalai regione, kuriam pastaraisiais metais kurta nesuskaičiuojamų rekomendacijų.
„Mums tikrai reikia aukšto lygio susitarimo ir atsakomybės jausmo iš visų vyriausybių“, – nurodė vienas ES pareigūnų, pridurdamas, kad vieši pokalbiai sukurtų ir visuomenės spaudimą.
„Elektros jungčių planas jau yra svarbus Estijai, Latvijai ir Lietuvai, bet jam dar reikia politinio svorio Švedijoje ir Lenkijoje“, – teigė jis.
Henrikas Šimkauskas
