Rusijos premjerui Vladimirui Putinui prabilus, kad Maskva gali atsisakyti dujotiekio „Nord Stream“ projekto ir statyti dujų skystinimo gamyklas, oficialusis Vilnius sako tokius ketinimus vertinantis teigiamai.
„Užsienio reikalų ministerija teigiamai vertina Rusijos valdžios atstovų išsakytus ketinimus skystinti gamtines dujas ir jas tiekti į pasaulinę rinką laivais. Toks sprendimas liberalizuotų Rusijos gamtinių dujų transportavimo galimybes ir kartu padidintų apsirūpinimo dujomis patikimumą“, - ketvirtadienį pranešime spaudai sakė URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorė Violeta Gaižauskaitė.
Pasak jos, Rusija neturi suskystintų gamtinių dujų technologijų, todėl norėdama įgyvendinti savo ketinimus, turės perimti kitų šalių patirtį ir priimti jų investicijas. URM teigimu, tikėtina, kad tai paskatintų ir investicijų atėjimą į Rusijos dujų telkinius, kuriems ligšiolinė valdžia skyrė itin mažai dėmesio.
V.Putinas trečiadienį paragino europiečius apsispręsti, ar jiems reikalingas Šiaurės Europos dujotiekis „Nord Stream“, antraip Rusija labiau rūpinsis suskystintomis dujomis. Pasak jo, Maskva nespaudžia priimti šio sprendimo ir Rusijai „nereikia šito labiau negu Europos vartotojams“.
„Europiečiai turi nuspręsti, ar jiems reikalingos vamzdynu tiekiamos dujos tokiomis apimtimis, kurios tiekiamos. Jeigu nereikalingas vamzdis, dujas skystinsime ir pardavinėsime tanklaiviais pasaulio rinkose, įskaitant ir Europos. Tik tai bus brangiau. Tai visai nesunku apskaičiuoti“, - sakė V.Putinas po derybų su Suomijos ministru pirmininku trečiadienį Maskvoje.
Jis užtikrino, kad statant „Nord Stream“, bus „plačiausiai dirbama su ekologinėmis organizacijomis“.
Lietuva, Estija, Lenkija smarkiai kritikavo šį dujotiekį, kuris gali pakenkti Baltijos jūros ekologijai. ES parlamentarai pareikalavo, jog būtų atliktas naujas dujotiekio poveikio aplinkai tyrimas.
Pagal „Nord Stream“ projektą Rusijos dujos iš Leningrado srities netoli Sankt Peterburgo Baltijos jūros dugnu nutiestu vamzdynu pasiektų vietovę šiauriau Berlyno, apeinant ir Ukrainą, ir Baltarusiją, ir Baltijos šalis.
Prieštaringai vertinamą 1,2 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekio iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą projektą pasiryžęs įgyvendinti „Gazprom“ (dabar valdo 51 proc. „Nord Stream“ akcijų), Vokietijos koncernai BASF ir E.ON (po 20 proc.) bei Nyderlandų „Gasunie“ (9 proc.).
Pirmoji dujotiekio šaka, kurios metinis pralaidumas siektų 27,5 mlrd. kubinių metrų per metus, turėtų pradėti veikti 2010 metais, o abi šakos projektinį dujotiekio pajėgumą (55 mlrd. kubinių metų per metus) turėtų pasiekti 2013 metais.
Dauguma Baltijos jūros regiono šalių „Nord Stream“ projektui nepritaria, akcentuodamos galimą grėsmę ekologijai bei politinį jo atspalvį.
