Čekijos užsienio reikalų viceministras Tomašas Pojaras mano, kad Rusijos ir Vokietijos Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream“ neišspręs Europos Sąjungos (ES) energetikos problemų.
Į Trakuose vykstantį euroatlantinio dialogo strategų susitikimą atvykęs T.Pojaras BNS teigė, kad vienas projektas, koks geras jis bebūtų, energetikos problemų neišspręs ir pabrėžė, kad šiuo metu žemėlapiuose braižomi keli vamzdynų ir dujotiekių maršrutai.
„Aš manau, Europos Sąjungos bei Rytų ir Centrinės Europos energetika, energetinis saugumas neturi būti sukoncentruotas tik į tai, ar „Nord Stream“ dujotiekis bus pastatytas, ar ne. Kiekvienai projekte dalyvaujančiai šaliai priklauso spręsti, ar jis naudingas, tinkamas politiškai bei aplinkosaugos atžvilgiu, ar ne“, - sakė T.Pojaras.
Dujotiekis „Nord Stream „ (Šiaurės srautas) turi sujungti Rusijos Baltijos pakrantę netoli Vyborgo su Vokietijos Baltijos pakrante netoli Greifsvaldo. Jo ilgis - 1200 kilometrų. Pirmajame etape numatoma nutiesti dujotiekį, kurio pralaidumas bus 27,5 mlrd. kubinių metrų per metus.
Švedija ir Baltijos šalys prieštarauja dujotiekio tiesimui Baltijos jūros dugnu dėl grėsmių jų saugumui.
Anot Čekijos pareigūno, kalbant apie energetinį saugumą, problema yra ne kaip (alternatyviais maršrutais - BNS) apeiti Rusiją, o kaip gauti daugiau laisvės, kurią užtikrina diversifikacija. Į energetinio saugumo problemą, pašnekovo teigimu, reikia žvelgti pragmatiškiau.
„Tačiau, aišku, mes neturime turėti energijos šaltinių ir maršrutų tik iš vienos šalies, kaip yra su Rusija. Turime turėti galimybių gauti naftą ar dujas iš kitų regionų, ne tik iš Rusijos ar Vidurio Rytų. (...) Kai kuriais atvejais daugiau nerimo kelia ne politinė, o techninė vamzdynų pusė. Mums reikia galvoti apie techninę tiekimo pusę, apie modernizaciją, bendras jungtis ir rinką sukuriančias sąlygas“, - sakė diplomatas.
T.Pojaro teigimu, geografinės kryptys diversifikuojant energijos šaltinius priklauso nuo konkrečių ES šalių ir energijos tipo. Jo nuomone, kiekviena ES šalis turi turėti galimybę importuoti energiją - ar tai būtų nafta, ar dujos, ar elektra - bent iš dviejų skirtingų šaltinių.
„Turėtų būti dirbama elektros tinklų, ES vamzdynų sujungimo kryptimi, kad iškilus politinei ar techninei problemai ir iš rikiuotės išėjus vienam vamzdynui, būtų galima pereiti prie kito energijos tiekimo maršruto. Mes turime statyti dujų terminalus, kad turėtume tikrą dujų rinką, nes dabar ji yra labai kontroliuojama. Nesvarbu dėl kokios problemos energijos šaltinis dingtų, visada būtina turėti alternatyvą“, - samprotavo T.Pojaras.
Jis pabrėžė, kad nuo kiekvienos šalies, o ne diktato iš Briuselio, priklauso, kokį energetikos rinkinį ji pasirinks.
„Kai kurios šalys nori turėti atominę energetiką, kai kurios šalys - ne. (...) Visų interesas yra, kad šis rinkinys būtų subalansuotas, ir jokia šalis nebūtų priklausoma nuo vieno ar dominuojančio energijos šaltinio. Kitaip krizės metu sunkumai iš vienos šalies gali lengvai išplisti į kitas šalis“, - kalbėjo diplomatas.
Paklaustas, kaip vertina Rytų, Centrinės ir Vakarų Europos energetinio saugumo situaciją, jis sakė, kad iš principo ji nėra skirtinga, tačiau pripažino, jog Vakarai šiuo aspektu yra geriau pasirengę.
„Manau, kad ji nėra skirtinga, jei turime galvoje, kad tiekimas turėtų būti iš daugiau šaltinių iš įvairių pusių. Tačiau šaltinių ir maršrutų diversifikacija Vakarų Europoje yra gerokai labiau išvystyta nei Rytų ir Centrinėje Europoje. Todėl Rytų ir Centrinės Europos šalys su ES pagalba turi ko nors imtis. Bet tai brangiai kainuos, tačiau tai yra būtinybė. Mes turime mokėti už savo energetinį saugumą ir geriau pradėkime tai daryti dabar“, - tvirtino T.Pojaras.
ES šiuo metu pirmininkaujančios Čekijos atstovas pabrėžė, kad ir Europos Komisijoje, ir šalyse narėse energetinio saugumo klausimais jau anksčiau reikėjo kalbėti daug daugiau ir garsiau.
„Nemanau, kad reikėtų kaltinti EK. Visi turėjo daryti daugiau. O kartais net jei ir buvo kalbama, tai nevirto realiais darbais statant bendras jungtis ar alternatyvius maršrutus“, - sakė T.Pojaras.
