Suomijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Stubbas susitikime su prezidentu Valdu Adamkumi pirmadienį nurodė, kad Lietuva yra geras pavyzdys sprendžiant energetinių šaltinių diversifikavimo problemą.
Kaip pranešė Prezidento spaudos tarnyba, A. Stubbas pabrėžė, kad Europa turi sustiprinti vidaus energetikos politiką ir kartu ieškoti būdų įvairinti energetinius šaltinius. Suomija, anot A.Stubbo, pritaria kuo spartesniam Šiaurės ir Baltijos šalių energetikos rinkų sujungimui ir remia rengiamus elektros jungčių projektus.
Europos vadovų taryba kovo gale pritarė Baltijos šalių elektros jungčių projektui: 604 mln. litų ketinama skirti elektros tiltui iš Švedijos į Baltijos šalis tiesti.
V. Adamkus pabrėžė, kad Lietuva mato plačias bendradarbiavimo perspektyvas branduolinės energijos ir aplinkosaugos srityse, plėtojant energetikos ir transporto infrastruktūrą, derinant pozicijas Europos Sąjungoje (ES). Prezidentas akcentavo Baltijos regiono šalių bendradarbiavimo stiprinimo svarbą.
„Lietuva ir Suomija turi dirbti kartu su kitomis Baltijos ir Šiaurės šalimis, kad įveiktų dabarties ekonominius sunkumus ir bendromis jėgomis dar labiau sustiprintų Baltijos regioną,“- sakė Lietuvos vadovas.
A. Stubbas išreiškė įsitikinimą, kad artėjantis Lietuvos pirmininkavimas Baltijos jūros valstybių tarybai neabejotinai prisidės prie šio regiono ekonomikos ir konkurencingumo stiprinimo.
Susitikime taip pat aptartas abiejose šalyse daug nuogąstavimų dėl grėsmės aplinkai keliantis „Nord Stream“ dujotiekio projektas Baltijos jūros dugnu.
„Žinodami, kokią nenuspėjamą ir nežinomą grėsmę kelia tokios milžiniškos statybos Baltijos jūroje, kuri jau dabar yra viena labiausiai užterštų, esame labai sunerimę. Lietuva ir Suomija kartu su kitomis Baltijos šalimis turi dirbti labai atsakingai, kad įvertintų keliamą dujotiekio grėsmę viso Baltijos jūros regiono ekologinei sistemai,“ - sakė V. Adamkus.
Projektui „Nord Stream“ įgyvendinti būtina gauti penkių šalių - Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos, per kurių teritorinius vandenis dujotiekis bus tiesiamas, sutikimą. Taip pat būtina informuoti Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, nes šioms šalis Baltijos dugnu eisiantis dujotiekis taip pat turės įtakos.
Kalbėdamas apie ES Rytų politiką, A.Stubbas pažymėjo, kad Lietuva visada buvo „pirmoje gretoje“ šalių, skatinančių stiprinti ES dėmesį kaimynėms Europos Rytuose. V. Adamkus išreiškė viltį, kad gegužės 7 d. vyksiančiame ES ir Rytų šalių Vadovų susitikime pavyks sėkmingai patvirtinti visai Europai svarbų Rytų partnerystės projektą.
V. Adamkus, kalbėdamas apie sudėtingą situaciją Gruzijoje, apgailestavo dėl sekmadienį įvykusios gruzinų policininko žūties.
„Tai dar viena auka po to, kai Europos Sąjunga paskelbė, jog Medvedevo ir Sarkozy taikos plano sąlygos yra įvykdytos.
Iki šiol tarptautiniai stebėtojai negali įžengti į okupuotas teritorijas, pabėgėliams neleidžiama grįžti į gimtąsias vietas, neveikia Ženevos derybų raunde pasiekti susitarimai,“ - pabrėžė V. Adamkus.
