Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Nord Stream“ projektas negali būti įgyvendinamas, kol galutinai neįvertintas jo poveikis Baltijos jūros ekologijai, Suomijos ir Lenkijos diplomatai sakė nepriklausomam Ukrainos savaitraščiui „Zerkalo nedeli“.
Suomijos užsienio reikalų ministras Alexanderas Stubbas (Aleksandras Stubas) sakė savaitraščiui, kad kompanija „Nord Stream“ leidimą tiesti dujotiekį Suomijos įlanka gali gauti tik pateikusi projekto poveikio aplinkai vertinimą, atitinkantį Suomijos teisines normas.
„Prieš mums išduodant leidimą kompanija „Nord Stream“ privalo pateikti poveikio aplinkai vertinimą, kuris atitiktų mūsų teisinius reikalavimus, - pabrėžė diplomatas. - Kompanija „Nord Stream“ tokio vertinimo kol kas nepateikė“.
Prašymas leisti tiesti dujotiekį bus pradėtas nagrinėti tik gavus tokį ekologinį vertinimą, pridūrė A.Stubbas.
„Baigus poveikio aplinkai vertinimo teikimo procesą, Suomijos vyriausybė apsvarstys, ar bus išduoti leidimai, kurie būtini tiesiant dujotiekį per Suomijos ekonominę zoną“, - sakė ministras.
Lenkijos ambasadorius Ukrainoje Jacekas Kluczkowskis (Jacekas Klučkovskis) pabrėžė, kad toks dujotiekis keltų grėsmę Baltijos jūros ekologijai, tačiau tokio projekto motyvai visų pirma yra politiniai.
„Dujotiekis „Nord Stream“ kelia pavojų Baltijos regiono ekologijai. Tačiau šio vamzdyno projekto priežastys visų pirma politinės: (Rusijos dujų kompanijai) „Gazprom“ reikalingas maršrutas, aplenkiantis tranzito šalis“, - nurodė diplomatas.
Švedija taip pat kol kas neapsisprendė dėl dujotiekio tiesimo per jos žemyninį šelfą.
„2007 metų gruodžio 21dieną kompanija „Nord Stream“ kreipėsi į Švedijos vyriausybę, prašydama leisti tiesti dujų vamzdyną per Švedijai priklausantį kontinentinį šelfą.
„Švedijos vyriausybė šio klausimo sprendimo dar nepriėmė“, - sakė Švedijos aplinkos apsaugos ministerijos teisinės tarnybos darbuotojas Magnusas Bluecheris (Magnusas Bliucheris).
