Lietuva Jungtinėse Tautose (JT) Niujorke iškėlė jūroje paskandinto cheminio ginklo klausimą - tai pirma tokia iniciatyva JT darbotvarkėje, pranešė URM.
Lietuvos nuolatinis atstovas prie Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos Vaidotas Verba, praėjusią savaitę kalbėdamas JT Tarptautinio saugumo ir nusiginklavimo komitete, atkreipė diplomatų dėmesį į didėjantį nerimą dėl jūrose paskandintų cheminių ginklų ekologinių, sveikatos, saugumo ir ekonominių pasekmių.
Cheminiai ginklai buvo skandinami Baltijos, Baltojoje, Šiaurės, Tasmanijos jūrose, Meksikos įlankoje, Indijos ir Ramiajame vandenynuose, tačiau uždaros ir seklios Baltijos jūros ekologija yra trapiausia.
1992 metais Helsinkio komisija ištyrė, kad cheminio ginklo keliamas pavojus Baltijos jūroje nėra didelis, bet tokią savo išvadą pagrindė prielaida, kad šie ginklai jūros dugne nebus liečiami. „Nord Stream“ dujotiekio Baltijos jūros dugnu statybų planai atnaujino paskandintų cheminių ginklų klausimą regioniniu ir tarptautiniu lygmeniu.
Pasak URM pranešimo spaudai, siekdama valstybių bendradarbiavimo šiuo klausimu, Lietuva spalio mėnesį Vilniuje surengė tarptautinę konferenciją, į kurią sukvietė suinteresuotų šiuo klausimu pasaulio šalių valdžios atstovus, garsiausius cheminio ginklo ekspertus, akademikus, ekologus ir kitokių sričių atstovus.
Lietuva kartu su kitomis suinteresuotomis šalimis sieks gilinti tarptautinį ir regioninį bendradarbiavimą šiuo klausimu, keitimąsi informacija, patirtimi ir technologijomis.
Lietuvos tikslai yra stiprinti tarptautinės bendruomenės pajėgumus reaguoti į su cheminiu ginklu susijusius incidentus, užkirsti kelią įvairiems, tarp jų ir terorizmo, pavojams. Lietuva taip pat sieks į šią iniciatyvą įtraukti JT ir Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos ekspertus.
