Besipriešindamos dujotiekio „Nord Stream“ tiesimo Baltijos jūros dugnu projektui, Baltijos šalys vadovaujasi trumpalaikiais komerciniais interesais.
Tai BNS penktadienį sakė neformalioje Europos ir Šiaurės Amerikos šalių užsienio politikos strategų diskusijoje Trakuose dalyvaujantis Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos Politikos direktorius Volkeris Stanzelis (Folkeris Štancelis).
„Tai („Nord Stream“ projektas - BNS) tik verslo klausimas. Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims mes (Vokietija - BNS) jau seniausiai siūlėme jungtis prie Vokietijos ir Lenkijos vamzdynų, tačiau buvimo tranzitine šalimi ekonominiai privalumai Lietuvai, regis, yra tokie dideli, kad ji šią mintį atmetė“, - teigė diplomatas.
Jo manymu, toks požiūris esąs trumparegiškas, nes ilgalaikėje perspektyvoje naudos iš šio projekto esą turėtų ir kitos Europos Sąjungos (ES) narės, jų tarpe ir Baltijos šalys. Tam esą reikia sukurti kuo platesnį vamzdynų jungčių tinklą, kuriuo „Nord Stream“ tiekiamos dujos galėtų būti transportuojamos į kitas ES šalis.
„Mūsų tikslas - kuo platesnis jungčių tinklas. Net jei trumpalaikėje perspektyvoje pavienėms šalims tai nenaudinga, ilgesnėje perspektyvoje jos turėtų iš to naudos“, - sakė diplomatas.
Anot V.Stanzelio, vamzdynų sujungimas esąs vidutinio ilgumo perspektyvos priemonė, kuri galėtų būti įgyvendinta per penkis - dešimtį metų.
Kita vertus, V.Stanzelis sutiko, kad tarp Rusijos ir Ukrainos įsiplieskęs dujų konfliktas leidžia suabejoti Rusijos patikimumu.
„Tai, kas dabar vyksta, leidžia suabejoti tuo, jog Rusija galima pasitikėti visu šimtu procentų“, - sakė diplomatas.
Jo manymu, vienintelė trumpalaikėje perspektyvoje santykių su Rusija stabilumą užtikrinti galinti priemonė - glaudesnis šios šalies ir ES susisaistymas teisiniais įsipareigojimais per šiuo metu rengiamą ES ir Rusijos partnerystės sutartį.
„Turime sutankinti sutarčių sistemą ir susisaistyti abipusiais įsipareigojimais“, - tvirtino diplomatas.
Antrą kartą surengtame vadinamajame „Sniego susitikime“ (angl. „Snow meeting“ - BNS) Trakuose dalyvauja daugiau kaip 30 aukšto rango strategų iš Europos ir Šiaurės Amerikos.
Neformaliame susitikime dalyvaujantys politikai, politologai, diplomatai ir analitikai svarsto pagrindinius strateginius iššūkius šiemet teksiančius Europos Sąjungai ir NATO, JAV ir Europai.
Tarp svečių yra Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas (Karlas Biltas), Kanados gynybos ministras Peteris MacKay (Piteris Makei), Europos Sąjungos institucijų pareigūnai, visuomenės nuomonės formuotojai, politologinių tyrimų institutų mokslininkai. Aukštu lygiu atstovaujama ES pirmininkaujanti Čekija, Estija, Didžioji Britanija, JAV, Latvija, Lenkija, Nyderlandai, Prancūzija, Rumunija ir Vokietija.
Pagrindinės susitikimo temos: strateginė NATO ateities perspektyva, Europos Rytų kaimynystės perspektyva ir galimybės šią iniciatyvą paremti platesne transatlantiniu mastu, vieninga pragmatinė ir principinga politika Rusijos atžvilgiu bei idėjų šia kryptimi brandinimas, glaudesnis ES ir JAV bendradarbiavimas - bendros darbotvarkės esminiais klausimais formavimas.
