Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje (491 balsas už, 91 prieš, 19 susilaikė) Europos Parlamentas reiškia susirūpinimą dėl kylančių energijos kainų, ypač dėl neigiamo jų poveikio ES ekonomikai ir vartotojams. Europarlamentarai ragina „imtis priemonių, kurios leistų ES ekonomikai išsaugoti konkurencingumą ir prisitaikyti prie naujų energijos kainų“. Vis dėlto, deputatų nuomone, infliaciją skatinančios priemonės nėra tinkamas atsakas.
Parlamentas „ragina prisiimti tvirtus politinius įsipareigojimus imtis konkrečių priemonių siekiant mažinti energijos paklausą, skatinti naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių ir gerinti energijos naudojimo efektyvumą, taip pat toliau ieškoti įvairių energijos šaltinių bei mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo“.
Savo ruožtu, deputatų nuomone, „valstybės narės turi imtis trumpalaikių ir tikslinių priemonių, kurios padėtų sumažinti neigiamą poveikį skurdžiausiems namų ūkiams“. Kita vertus, „reikėtų vengti dar labiau infliaciją skatinančių priemonių, kadangi tai galėtų padaryti žalos viešųjų finansų tvarumui ir jos gali tapti neveiksmingos kylant naftos kainoms“. ES šalys, siekdamos kovoti su energijos kainų kilimu, turėtų tarpusavyje koordinuoti įsikišimo į rinką politiką, mano EP.
Nors per pastarąsias kelias savaites sumažėjo žaliavinės naftos kaina iki 100 JAV dolerių už barelį, EP susirūpinęs pažymi, kad vartotojai ir toliau už energiją moka daugiau. Deputatai ragina Europos Komisiją stebėti naftos kainų pokyčius ir jų poveikį vartotojams, taip pat užtikrinti, kad būtų laikomasi ES konkurencijos taisyklių, ypač dujų ir elektros energijos sektoriuose, taip pat naftos perdirbimo ir pristatymo vartotojams srityse.
EP pažymi atitinkamos fiskalinės politikos svarbą siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, spręsti klimato kaitos problemą ir skatinti investicijas į energijos naudojimo efektyvumą, atsinaujinančią energiją bei aplinkai nekenkiančius produktus. Todėl deputatai siūlo persvarstyti Energijos mokesčių direktyvą, taip pat pradėti taikyti mažesnį PVM tarifą tausaus energijos vartojimo prekėms ir paslaugoms.
Savo ruožtu Parlamentas ragina ES Tarybą kuo greičiau susitarti dėl tolesnių veiksmų kuriant visiškai liberalizuotą energijos vidaus rinką, nes dėl to mažėtų ES pažeidžiamumas kintant energijos kainoms ir didėtų tiekimo saugumas. Europarlamentarai pažymi, kad „ES energetikos politikos srityje turėtų veikti išvien“, o „ES turėtų imtis vadovauti dialogui energijos klausimais su valstybėmis, kurios yra pagrindinės naftos ir dujų tiekėjos“. Deputatai remia siūlymą surengti naftą naudojančių ir ją išgaunančių šalių aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame būtų siekiama didesnio naftos kainų stabilumo ir naftos tiekimo nuspėjamumo.
Diskusijoje šiuo klausimu kalbėjusi Danutė Budreikaitė (Liberalų ir demokratų aljansas) teigė: „Kad išspręstume energetikos problemas, turime turėti bendrąją energetikos politiką su vidaus ir užsienio politikos aspektais. Turime sukurti vidaus rinką. Trečiasis energetikos paketas yra to pagrindas. Tačiau pati direktyva to nepadarys. Turime tai paremti finansiškai ir realiai sukurti jungtis – ir dujų, ir elektros srityje, ir tai užtikrins mums energetinį saugumą.“ Savo ruožtu europarlamentarė ragino ES kalbėti vienu balsu derantis dėl energijos kainų su užsienio šalimis. „Būtina matyti plačiai – kas gi yra mūsų energetikos tiekėjai? Ar mes netiesiame dujotiekių, kurie potencialiai neturės dujų, kaip įtariama dėl Nord Stream? Ar mes matome Arktį, kuri yra potencialus energetikos šaltinis?“ – klausė D. Budreikaitė.
