Rusija gali atsisakyti dujotiekio tiesimo projekto „Nord Stream“ ir statyti dujų skystinimo gamyklas.
Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino europiečius apsispręsti, ar jiems reikalingas Šiaurės Europos dujotiekis „Nord Stream“, antraip Rusija labiau rūpinsis suskystintomis dujomis.
„Europiečiai turi nuspręsti, ar jiems reikalingos vamzdynu tiekiamos dujos tokiomis apimtimis, kurios tiekiamos. Jeigu nereikalingos, mes netiesime dujotiekio, o statysime dujų skystinimo gamyklas ir tieksime jas pasaulio rinkoms“, – sakė V. Putinas po derybų su Suomijos ministru pirmininku trečiadienį Maskvoje.
Pasak V. Putino, „tai turi būti abipusiškai atsakingas sprendimas žvelgiant į pasaulio energetikos ateitį ir Europos ekonomiką“.
„Mes nespaudžiame (priimti) šio sprendimo. Mums nereikia šito labiau negu Europos vartotojams. Jeigu nereikalingas vamzdis, dujas skystinsime ir pardavinėsime tanklaiviais pasaulio rinkose, įskaitant ir Europos. Tik tai bus brangiau. Tai visai nesunku apskaičiuoti“, – kalbėjo Rusijos premjeras.
Dar jis užtikrino, kad statant dujotiekį „Nord Stream“, bus „plačiausiai dirbama su ekologinėmis organizacijomis“.
„Ko tik mes negirdėjome – ir narkotikai, ir laivyba, ir migruojantys paukščiai, ir kabeliai, ir šaudmenys, likę po Antrojo pasaulinio karo“, – dėstė V. Putinas bei patikino, jog „artimiausiu metu visos tuo besidominčios žinybos ir struktūros gaus išsamią ekologinės problematikos informaciją“.
„Mes, kaip atsakingi Europos bendruomenės nariai, veiksime suderintai, atsižvelgdami į bendrus Europos interesus“, – pažymėjo V. Putinas.
Lietuva, Estija, Lenkija smarkiai kritikavo šį dujotiekį, kuris gali pakenkti Baltijos jūros ekologijai. Todėl ES parlamentarai pareikalavo, jog būtų atliktas naujas dujotiekio poveikio aplinkai tyrimas.
Vienas Rusijos dujų ekspertas Vakaruose tvirtina, kad „Gazprom“ vargu ar spėtų greitai pastatyti dujų skystinimo gamyklas kaip dujų eksporto alternatyvą dujotiekiui „Nord Stream“.
Oksfordo energetikos studijų instituto direktorius Jonathanas Sternas (Džonatanas Sternas) spėja, kad V. Putinas nori įtikinti Europos Sąjungą, jog jai reikia dujotiekio „Nord Stream“, nes taip sumažėtų rizika importuojant Rusijos dujas per Ukrainą ir Baltarusiją.
„Iš esmės jis sako taip: „jeigu jūs norite prisiimti tranzito per Ukrainą ir Baltarusiją riziką, gerai, bet paskui mūsų nekaltinkite, jeigu turėsite problemų, nes mes jums siūlėme „Nord Stream“, o jūs nesugebėjote tarpusavyje susitarti, – aiškino J. Sternas. – Tokia yra viso to potekstė“.
Pagal „Nord Stream“ projektą Rusijos dujos iš Leningrado srities netoli Sankt Peterburgo Baltijos jūros dugnu nutiestu vamzdynu pasiektų vietovę šiauriau Berlyno, apeinant ir Ukrainą, ir Baltarusiją, ir Baltijos šalis.
Prieštaringai vertinamą 1,2 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekio iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą projektą pasiryžę įgyvendinti „Gazprom“ (dabar valdo 51 proc. „Nord Stream“ akcijų), Vokietijos koncernai BASF ir E.ON (po 20 proc.) bei Nyderlandų „Gasunie“ (9 proc.).
Pirmoji dujotiekio šaka, kurios metinis pralaidumas siektų 27,5 mlrd. kubinių metrų per metus, turėtų pradėti veikti 2010 metais, o abi šakos projektinį dujotiekio pajėgumą (55 mlrd. kubinių metų per metus) turėtų pasiekti 2013 metais.
Dauguma Baltijos jūros regiono šalių „Nord Stream“ projektui nepritaria, akcentuodamos galimą grėsme ekologijai bei politinį jo atspalvį.
