Opoziciniai konservatoriai ir valdantieji socialdemokratai nesutaria dėl partijų susitarimo projekto, kuris esą turėtų numatyti užsienio politikos tęstinumo gaires.
Antradienį po minėto susitarimo svarstymo Seime Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pareiškė, jog į jų siūlytas susitarimo nuostatas neatsižvelgta, todėl jie nematą reikalo pasirašyti „tuščio“ partijų susitarimo.
„TS-LKD nuomone, nėra prasmės pasirašinėti neįpareigojančio susitarimo. Šis politinių partijų susitarimas neturi tapti širma nieko nedarymui ir nereagavimui į realius Lietuvos nacionaliniam saugumui kylančius iššūkius, kaip buvo iki šiol“, – išplatintame pranešime cituojamas konservatorius Seimo užsienio reikalų komiteto (URK) vicepirmininkas Audronius Ažubalis.
Tuo metu socialdemokratas Seimo URK vadovas Justinas Karosas teigia, jog konservatorių siūlomos į susitarimo projektą įrašyti nuostatos lemtų „agresyvų dokumento toną“.
„Pasibaigus Seimo kadencijai kaskart siekiame pasirašyti tokius partijų susitarimus, kuriais įtvirtintume bendrus tęstinius ateinančių ketverių metų mūsų užsienio politikos principus. Konservatoriai nori labai smulkiai detalizuoti šį susitarimą, mes gi siūlome susitarti dėl pačių principų. Nes dėl detalių, dėl taktikos dalykų ne visų partijų požiūriai sutampa. Deja, konservatoriai dėl principų tartis nemoka“, – BNS sakė J.Karosas.
Socialdemokratas vylėsi, kad susitarimą dėl užsienio politikos pasirašys likusios parlamentinės partijos. Anot J.Karoso, parašus esą tikrai padės Valstiečių liaudininkų, Darbo partijos, galimai „tvarkiečių“ ir kitų partijų atstovai.
Konservatoriai į partijų susitarimą dėl užsienio politikos tęstinumo, be kita ko, siūlė įtraukti nuostatą, jog „politinės partijos sutaria, kad po Rusijos agresijos prieš Gruziją būtina naujai ir išsamiai išanalizuoti susiklosčiusią geopolitinę situaciją regione ir Lietuvos saugumui bei užsienio politikai kylančius iššūkius. Būtina parengti bendrą strategiją šiems iššūkiams atremti“.
Be to, siūlyta pripažinti, kad NATO išlieka esminiu Lietuvos saugumo garantu, „tačiau keičiantis geopolitinei aplinkai Europoje, Lietuva kartu su kitomis regiono narėmis turi siekti, kad pagrindine NATO funkcija būtų NATO valstybių teritorijos gynyba, kad grėsmės atskiroms NATO narėms būtų pripažįstamos grėsme visai Šiaurės Atlanto Sutarties organizacijai. NATO sutarties 5 straipsnis turi būti grindžiamas konkrečiais gynybos planais ir atitinkamais pajėgumais labiausiai nesaugioms NATO teritorijoms“.
Be to, siūlyta siekti peržiūrėti „Baltijos jūros regiono šalių saugumo interesus pažeidžiantį“ „Nord Stream“ dujotiekio Baltijos jūros dugnu tiesimo projektą.
J.Karoso siūlomame susitarimo projekte, be kita ko, numatomas partijų pritarimas Lietuvos integracijai į ES, NATO bei kitas tarptautines struktūras ir aktyviam Lietuvos dalyvavimui jose.
Čia pat pažymima, kad svarbiausias strateginis Lietuvos užsienio politikos tikslas yra pirmiausia diplomatinėmis priemonėmis užtikrinti tautos ir valstybės saugumą, demokratinę jos raidą ir piliečių gerovę.
Deklaruojami tikslai, „atsižvelgiant į nacionalinius Lietuvos interesus, remti tolesnę ES integraciją, siekti užbaigti ES institucines ir politines reformas. Aktyviai dalyvauti įgyvendinant ES užsienio ir vidaus politiką. Pritarti tolesnei ES ir NATO plėtrai, skiriant pagrindinį dėmesį Baltarusijai, Moldovai, Pietų Kaukazo valstybėms ir Ukrainai ir laikantis nustatytų kriterijų dėl naujų valstybių prisijungimo“.
Be to, nurodomas siekis palaikyti NATO, kaip svarbiausios Lietuvos saugumą užtikrinančios kolektyvinio saugumo organizacijos, taip pat Jungtinių Tautų organizacijos ir ES vykdomas karines operacijas ir civilines misijas, skirtas apginti taiką ir žmogaus teises ir dalyvauti jose. Taip pat – „sąžiningai vykdyti narystės NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus. Siekti aktyvesnio NATO įsitraukimo reaguojant į naujas grėsmes ir iššūkius. Būti aktyviu NATO plėtros problemų svarstymo ir jos įgyvendinimo dalyviu. Nuosekliai ir kasmet didinti finansavimą krašto apsaugai“.
„Santykius su Rusijos Federacija plėtoti remiantis geros kaimynystės ir bendradarbiavimo dvasia, tarptautinės teisės principais ir 1991 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos sutartimi dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų“, – rašoma projekte.
