gintaras aleknonis

„Vienam kariauti patogiau?“, – šaipėsi rusiško karinio filmo apie Antrąjį pasaulinį karą personažas (baudos bataliono karys) iš savo viršininko, bataliono vado, kuris įsakinėjo visus aplink suimti, bet niekas jo neklausė. Prezidentės D. Grybauskaitės kadrų politiką kai kas vertina panašiai.

Kiekviena karta savaip įprasmina istorinę atmintį, tačiau vangiai naudojasi iškovota laisve ir demokratija – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (NSGK), istorikas Arvydas Anušauskas ir Mykolo Riomerio universiteto (MRU) docentas Gintaras Aleknonis. Kovo 11-sios 21-osios metinės vėl sukėlė diskusijų apie praeities vertybes, paskatino savų interpretavimų.

Su naujuoju Mokslo ir studijų įstatymu siejamos viltys, kad užtrukusiai reformai galų gale bus suteikta reikiama kryptis ir pagreitis, tačiau akademinei visuomenei kyla ir nemažai abejonių. Mykolo Romerio universitete (MRU) LŽ surengtoje diskusijoje „Lietuvos aukštojo mokslo ir švietimo reformos situacija ir perspektyvos“ dalyvavo švietimo ir mokslo viceministrė dr. Nerija Putinaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas dr. Bronislovas Lubys, akademikas prof.

Su naujuoju Mokslo ir studijų įstatymu siejamos viltys, kad užtrukusiai reformai galų gale bus suteikta reikiama kryptis ir pagreitis, tačiau akademinei visuomenei kyla ir nemažai abejonių. Mykolo Romerio universitete (MRU) LŽ surengtoje diskusijoje „Lietuvos aukštojo mokslo ir švietimo reformos situacija ir perspektyvos“ dalyvavo švietimo ir mokslo viceministrė dr. Nerija Putinaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas dr. Bronislovas Lubys, akademikas prof.

Užuot lipę į tribūnas rugsėjo 1-ąją mokyklose ir universitetuose, aukšti politikai turėtų daugiau pabendrauti su studentais, mokiniais ir jų tėveliais akis į akį. „Politikai per tokias šventes dažnai praranda realybės jausmą“, - „Lietuvos žinioms“ (LŽ)  sakė politologas Gintaras Aleknonis. Vakar kone visi Vyriausybės nariai suskubo į įvairias mokymo įstaigas.

Įpusėjo 1990 metų kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų laidojimo kvartalo - memorialo Antakalnio kapinėse Vilniuje statybos darbai. Anksčiau laidoti Menininkų kalnelyje, dabar politikai turės nuosavą amžino poilsio kampelį, rašo pirmadienio "Lietuvos žinios". Baigs Vėlinėms Šiuo metu memorialo-kvartalo statybos yra įpusėjusios. Vilniaus savivaldybės Teritorijų tvarkymo poskyrio vyr.

Viename iš bulvariniu laikomų dienraščių reklaminio pobūdžio pranešimuose politikai negaili liaupsių, vadindami leidinį vienu objektyviausiu Lietuvoje. LTV „Panorama“ praneša, jog teigiamą nuomonę apie dienraštį išsakė pramogų verslo atstovai, poetas, nušalintasis prezidentas.

Jo vardas Marius. Jo pavardė Poškus. Jis naujasis visus mūsų šalies mokinius vienijančios Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentas. Lietuvos moksleivių sąjunga – tai 1996 metais įsikūrusi, ambicinga moksleivių nevyriausybinė organizacija, aktyviai dalyvaujanti visuomeniniame valstybės gyvenime ir atstovaujanti moksleivių interesams.

Lietuva – mobiliųjų telefonų pasaulio čempionė. Ši prieš keletą savaičių paskelbta žinia didesnio atgarsio pas mus nesulaukė. Tai, kad Lietuvoje 100 gyventojų tenka 138 mobiliųjų telefonų vartotojai, nerimą sukėlė, regis, vieninteliam Arvydui Šliogeriui. Profesorius žiniasklaidai pareiškė, jog tokie skaičiai tik rodo, kad pas mus vergo sindromas yra stipriausias pasaulyje. Lietuvoje tik deklaruojama, kad žmogus nori būti laisvas, bet iš tiesų jis nori būti pririštas prie grandinės.

Tikriausiai turite bičiulį, o gal ir ne vieną, kuris pasididžiuodamas, save vadina darboholiku. Suprask, tokiu, kuriam darbas už viską svarbiau. Tiesa, „Lietuvių kalbos žodyne“ žodžio „darboholikas“ dar nerasite. Pritarčiau akyliesiems kalbos grynumo puoselėtojams, nepripažįstantiems tokio netaisyklingo naujadaro. Tačiau nepaisant kalbininkų pastangų išguiti šį žodį, darboholizmas, kaip reiškinys, pas mus darosi vis madingesnis.

Pagaliau Lietuvoje turime šešėlinę vyriausybę. Atrodytų, pirmą kartą per šešiolika nepriklausomybės metų įgyjame instrumentą, kuriuo seniai veiksmingai naudojasi dauguma demokratijų. Tik mūsų opozicija daugiau nei pusantro dešimtmečio snaudė. Tačiau didesnio džiaugsmo šešėlinis ministrų kabinetas nekelia.

Kompiuterių virusai – savaime plintančios tinklus niokojančios programos – nėra kokie nors linksmi žaidimai, kasmet jų padaromi nuostoliai skaičiuojami vis didesnėmis sumomis. 2000 m. gegužės 4 d. paleistas virusas „I love you“, kitaip tariant, laiškelis, pavadintas „Aš tave myliu“, nuniokojo kompiuterių tinklus visame pasaulyje ir pridarė žalos už 10 milijardų dolerių.

Žmones atpažįstame iš jų pirštų atspaudų, panašių žymių galėtų turėti ir vertingi daiktai. Australų bendrovė „DataDotTechnology“ gamina plonos poliesterio plėvelės milimetro skersmens daleles, kurias galima purkšti ant įvairių paviršių, pavyzdžiui, taip žymėti automobilio detales. Apšvietus ultravioletiniais spinduliais, su didinamuoju stiklu galima perskaityti taip pažymėto automobilio savininko numerį.

Slidinėjimo kurortai, norėdami pratęsti sezoną, naudoja dirbtinio sniego gaminimo įrangą. Europoje ją turi 98 proc. kurortų, o Amerikoje – tik 15. Didžiausios pasaulyje dirbtinio sniego gamybos bendrovės „TechnoAlpin“ Šiaurės Amerikos padalinio projektų vadovas Geiras Vikas prognozuoja, kad situacija Amerikoje netrukus sparčiai kis, nes pavyko pagaminti visiškai automatišką sniego gaminimo įrangos sistemą, kuri dirbtinį sniegą gamina pigiau, našiau ir tyliau.

Miego visiems reikia skirtingai. Dramblys miega tris ar keturias valandas per parą, o sterblinė žiurkė – nuo 18 iki 20 valandų. Delfinas iš viso nemiega mums įprasta prasme – abi jo smegenų pusės ilsisi pakaitomis, gyvūnas užmerkia tik vieną akį. Kuo žinduolis smulkesnis, tuo miego jam reikia daugiau. Neteisinga miegą vadinti tik būdravimo priešybe, nes tam tikromis miego fazėmis smegenys aktyviai veikia ilsintis.

Ligoninėje besigydantys širdies ligų pacientai sveiksta greičiau, jeigu juos lanko. Viena lankytojų kategorija veikia kaip vaistai. Tikriausiai nustebsite išgirdę, kad tai šunys. Tiriant globotinių terapijos veiksmingumą, nustatyta, kad ligoninėje įsisenėjusias širdies ligas besigydantys pacientai teigiamai reaguoja į visus lankytojus. Nerimo skalės testo rezultatai rodo: jei žmogų aplanko savanoris pagalbininkas su šunimi, paciento nerimas sumažėja 24 proc., jei lanko tik savanoris – 10 proc.

Jau kelis dešimtmečius mokslininkai stengiasi atkreipti dėmesį į visuotinio klimato atšilimo keliamus pavojus. Kalbama, kad kyla jūros lygis, kinta ekosistemos, vis dažniau kartojasi gamtos stichijos.

Čikagietė Christina Koenig, sužinojusi, kad serga krūties vėžiu, ilgai manė, kad ligos priežastis – neseniai dėl skyrybų su vyru patirtas stresas. Juk įprasta sakyti, kad stresas silpnina atsparumą visoms ligoms. Dabar ji dirba organizacijoje, padedančioje vėžiu sergantiems žmonėms, ir dažnai atsakinėja į klausimus, ar vėžiu susergama nuo pernelyg didelio streso. Šis klausimas neduoda ramybės ne tik pacientams.

Lapkričio pabaigoje Slovakijos Trenčino apskrities savivaldybės gavo netikėtą instrukciją. Vyriausioji higienos specialistė nurodė rengtis paukščių gripo epidemijai ir kiekviename miestelyje numatyti masinių kapų vietas. Paskaičiuota, kad nuo ligos gali mirti kone pusę gyventojų, nurodyta, kad vienoje duobėje reiks laidoti iš karto po šimtą aukų. Savivaldybės kapinėms pradėjo ieškoti neįtikėtinai didelių plotų, o žmonės beveik puolė į paniką.

Norėdami sužinoti, kaip atsiranda ir rutuliojasi kalbos, mokslininkai dažniausiai tyrinėja praeitį. Bruno Galantucci iš Jeilio universiteto nusprendė patyrinėti kalbos atsiradimą mokslininkų laboratorijose. Jei nepažįstami žmonės turi atlikti bendrą užduotį nevartodami įprastos kalbos, jie sukuria savo bendravimo kalbą. Poros vienas kito nemačiusių tiriamųjų žaidė kompiuterinį žaidimą, kurio tikslas – susitikti virtualioje erdvėje pastatytame vieno aukšto pastate.

1918 m. žiemą kilusi gripo pandemija nusinešė apie 50 milijonų žmonių gyvybių. Iš tų metų lapkritį Aliaskoje mirusios moters sušalusių palaikų plaučių paėmę mėginius mokslininkai atkūrė pavojingąjį virusą, kuris nuo šių metų rugpjūčio saugomas Ligų kontrolės ir prevencijos centre Atlantoje, Džordžijos valstijoje.

Belgijoje, Antverpene, įsikūrusiame Tropinės medicinos tyrimų institute atliktas tyrimas teikia vilčių, kad Europoje AIDS sukeliantis virusas, vadinamasis ŽIV, silpnėja. Žurnale „AIDS“ skelbiamos mokslininkų tyrimo išvados, kad virusas praranda savo gebėjimą replikuotis, t.y. savaime dvigubėti, o tai reiškia, kad jis tampa mažiau pavojingas.

Daugėjant nešiojamųjų prietaisų, didėja reikalavimai juos aprūpinantiems energija elementams. Prietaisai vis mažėja, o jų funkcijų daugėja, bet energijos elementų technologijų pažanga atsilieka. Pernai didžiausios pasaulyje nešiojamų prietaisų gamintojos „Nokia“ vyriausiasis technologas Yrjo Neuvo įspėjo apie gresiančią mobiliųjų prietaisų energijos šaltinių krizę.

Pietų Korėjoje, Seule, įkurtas pirmasis pasaulyje tarptautinis kamieninių ląstelių bankas. Jame bus kuriamos ir saugomos embrioninių kamieninių ląstelių linijos. Projektui vadovauja klonavimo pionierius ir šios srities ekspertas dr. Woo Sukas Hwangas. Kritikai sako, kad neetiška naudoti moksliniams tyrimams žmogaus embrionus. Bet šalininkai teigia, kad tik panaudojant embrionines kamienines ląsteles įmanoma padėti sergantiems žmonėms, kurie dabar beveik neturi vilties pasveikti.

Kol ieško partnerių bendram gyvenimui, visi linkę labiau rūpintis savo išvaizda. Apsigyvenę kartu, abiejų lyčių atstovai atsipalaiduoja ir mažiau skiria dėmesio savo išoriniam žavesiui, nors taip elgtis neišmintinga. Žurnale „Science“ Rebecca Safran ir jos kolegos iš Prinstono universiteto aprašo eksperimentą su šelmeninėmis kregždėmis. Kaip ir dauguma paukščių bei mažuma žinduolių, kregždės augina palikuonius monogaminėse porose.

Stiprus uraganas gali turėti tiek energijos, kiek žmonės sunaudoja per metus, o net ir vidutinio stiprumo tornado galią galėtume lyginti su didelės elektros jėgainės pajėgumu, - rašoma žurnale „The Economist“. Galbūt ateityje žmogus išmoks pažaboti uragano jėgą ir priversti gamtos stichiją tarnauti savo tikslams. Panašiai mano kanadietis inžinierius Louisas Michaud, kuris siūlo kurti dirbtinius oro sūkurius ir naudoti jų energiją. Savo atradimą jis vadina oro sūkurio jėgaine.

Moterys dažniau skundžiasi depresija, nerimu, valgymo sutrikimais, o vyrai dažniau serga Parkinsono liga. Tiriant vyrų ir moterų smegenis, pastebimi neginčytini skirtumai. Vis dažniau prabylama ne tik apie skirtingą lyčių polinkį sirgti kai kuriomis ligomis, bet ir apie skirtingus vaistus vyrams ir moterims. Žmogaus lytis nulemiama apvaisinimo metu, bet gali būti, kad smegenys irgi yra skirtingų lyčių, kurios formuojasi vėliau motinos įsčiose.

Rūkymas kenkia vyrų vaisingumui – kuo dažniau ir ilgiau vyras rūko, tuo labiau menksta jo spermatozoidų gebėjimas jungtis su moters kiaušialąste, – aiškino Loni Burkman iš Niujorko Bufalo medicinos mokyklos universiteto Monrealyje vykusiame Amerikos vaisingumo medicinos draugijos susirinkime. Mokslininkai ištyrė 18 vyrų, kurie rūkė daugiau negu dvejus metus, per dieną surūkydami ne mažiau kaip keturias cigaretes.

Organizmo imuninė sistema padeda apsiginti nuo ligų sukėlėjų gamindama antikūnus, kurie naikina virusus. Bet ji ne visada veikia sklandžiai, kai kurių žmonių organizme imuninė sistema gamina vadinamuosius autoantikūnus, kurie naikina savojo organizmo ląsteles. Tokie asmenys serga autoimunine liga, kuri turi labai skaudžių pasekmių. Geriausiai žinomi jos pavyzdžiai – I tipo diabetas ir dauginė sklerozė.

Prieš 50 mln. metų Žemės atmosferoje buvo deguonies gausos laikotarpis. Tuo metu nyko dinozaurai, atsirado dideli sterbliniai žinduoliai ir kiti gyvūnai, turintys didesnes smegenis. Duomenys apie deguonies kiekį atmosferoje gaunami tiriant jūros dugno nuosėdines uolienas, kurioms apytikriai 205 mln. metų. Mokslininkus domina neorganiniai, gausūs anglies mineralai ir organinės titoplanktono liekanos.

Pirmąkart mokslininkams pavyko jūros gelmėse nufotografuoti milžinišką kalmarą - didžiausią pasaulyje bestuburį galvakojį. Zoologai jau seniai įvairiais būdais mėgino nufotografuoti didįjį kalmarą: bandyta jį aptikti nuotolinio valdymo povandeniniais prietaisais arba nufilmuoti prie dantytojo banginio – kalmarų grobio – pritvirtintomis kameromis. Bet bandymai buvo nesėkmingi. Zoologams iš Tokijo – Tsunemi Kubodera ir Kyoichi Mori – pirmiesiems nusišypsojo laimė pažvelgti į kalmaro nuotraukas.

Milžiniški aitvarai, atliekantys burių funkciją, galėtų padėti pramoniniams laivams sutaupyti kuro ir sumažinti vandenų taršą. Kai XX amžiaus pradžioje bures laivuose keitė garo varikliai, vargu ar kas tikėjosi, kad po šimto metų laikrodžio rodykles gali tekti pasukti atgal. Burlaiviai šiandien tarnauja sportininkams ir romantikams, bet ne laivybos verslininkams.

Kai sausį Pasaulio ekonomikos forume amerikietis Nicholas Negroponte pasiūlė įgyvendinti programą „Kiekvienam vaikui po nešiojamąjį kompiuterį“ ir pradėti gaminti pigius, 100 JAV dolerių kainuojančius kompiuterius, ne vienam tokia mintis atrodė pernelyg drąsi ir neįgyvendinama. Bet daugelio nuostabai idėja virto tikrove. Lapkritį N. Negroponte ketina pristatyti pirmuosius pigius nešiojamuosius kompiuterius.

Priimdamas į darbą šią tiesą savo būsimajam pavaldiniui turėtų išaiškinti kiekvienas krautuvės šeimininkas. Ir dar pridurti – būna tik prasti pardavėjai. Ne visada išmintinga tiesiogiai lyginti valstybės gyvenimo aukštumas ir buities smulkmenas. Tačiau kas keleri metai vis pasikartojanti „Mažeikių naftos“ pardavimo istorija norom nenorom verčia prisiminti anų tarybinių laikų pardavėjus.

Sporto entuziastai mėgsta sakyti, kad nebūna per vėlu pradėti sportuoti. Mokslininkų tyrimai rodo, kad kūno mankšta senstant padeda neprarasti ir proto galių. Dažnai pastebime, kad judrūs, sportiški pagyvenę žmonės nuo savo kartos atstovų skiriasi ir proto skvarbumu. Fiziškai aktyvūs gyvūnai, įskaitant ir žmones, pažinimo gebėjimų testus atlieka geriau už nejudrius savo bendraamžius. Manoma, kad sportavimas paskatina neuronų augimą tam tikrose smegenų dalyse.

Britų rašytojas Samuelis Butleris teigė, kad sakyti tiesą sugeba kiekvienas kvailys, o gerai meluoti reikia ir proto. Pietų Kalifornijos universiteto doktorantė Yaling Yang tvirtina, kad melagių smegenys yra kitokios – jų galvos smegenų kaktos skiltyje yra mažiau pilkosios medžiagos ir daugiau baltosios.

Didmiesčių gyventojai jau sunkiai įsivaizduoja savo gyvenimą be transporto kamščių. Atrodo, kad automobilių spūstis darbo dienos pradžioje ir pabaigoje, savaitgalių ir švenčių išvakarėse yra neišvengiama. Bet, pasirodo, įmanoma ne tik stebėti intensyvaus mašinų eismo srautus, bet ir juos prognozuoti bei informuoti vairuotojus, kaip greičiau nuvažiuoti į norimą vietą.

Žmogaus evoliucijos veiksnių paieškos tikriausiai tęsis dar ilgai. Žurnale „Science“ skelbiami net trys straipsniai apie žmogaus smegenų evoliucijos genus. Dviejų iš jų autoriai – Čikagos universiteto mokslininkai, vadovaujami Bruce’o T. Lahno. Jie tiria du genus, lemiančius smegenų dydį.

Dauguma Londono gyventojų po liepos 7 d. teroristų išpuolių ir nepavykusių mėginimų juos pakartoti liepos 21 d. kelias savaites buvo nervingesni, labiau įsitempę ir įtaresni važiuodami visuomeniniu transportu, bet vėliau sėkmingai sugrąžino miestui įprastą gyvenimo būdą. Tačiau tiems, kurie buvo arti sprogimo vietų ar lengviau pažeidžiamiems asmenims teroristų išpuoliai galėjo palikti didesnių psichologinių traumų.

Ne pirmą kartą chirurgai planuoja atlikti veido transplantavimo operaciją. Medicininių kliūčių veido persodinimui, regis, nėra, bet baiminamasi psichologinių padarinių. Denisas Chatelier, kuriam persodintos abiejų rankų plaštakos, pasakoja ketverius metus negalėjęs priprasti ir pripažinti, kad svetimo žmogaus rankos dabar yra jo kūno dalys. Prieš penkiolika metų Indijos gydytojai devynerių metų mergaitei, sunkiai nukentėjusiai autoavarijoje, persodino veido ir skalpo odą.

Graikas epidemiologas Ioannidis mano, kad pusė mokslininkų skelbiamų tyrimų išvadų yra klaidingos. Žurnale „Journal of American Medical Accociation“ jis rašo, kad išsamiai išnagrinėjęs 49 populiarias medicinos žurnalų publikacijas, skelbtas 1990-2003 metais, pastebėjo, kad daugiau negu 1000 kartų vieni cituoja kitų duomenis. Net 14 straipsnių atradimai paneigti vėlesniais darbais, taigi net trečdalis skelbiamų išvadų nepasitvirtino.

Rugsėjo viduryje pietų Velse dvylikos mokyklų mokiniai užsikrėtė pavojinga, antibiotikams atsparia E.coli bakterijų atmaina. Escherichia coli bakterijų, sutrumpintai vadinamų E.coli, yra kiekvieno žmogaus žarnyne. Bet pavojinga šio mikroorganizmo atmaina gali sukelti net mirtiną ligą. Pirmieji ligos simptomai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, vėliau išmatose gali atsirasti kraujo, sutrikti inkstų veikla.

Ernestas Hemingway, vildamasis išgyti nuo depresijos, iškentė dvidešimt varginančių elektrošoko terapijos procedūrų. Praradęs dalį savo atminties, rašytojas pasakė: „Gydymas pavyko puikiai, bet pacientas neišgyveno“, ir netrukus išėjo iš gyvenimo savo valia. Italų neurochirurgo Ugo Cerletti ano amžiaus ketvirtą dešimtmetį sumanytas psichikos sutrikimų gydymas traukulių priepuoliais, kurie sukeliami dirginant galvos smegenis elektros srove, negali pasigirti gera reputacija.

Mokslininkai įspėja, kad per Cezario pjūvį gimę vaikai menkiau atsparūs dantų ėduonies bakterijoms. Ką tik gimusių kūdikių burnos yra sterilios, bet labai greitai jose atsiranda bakterijų kolonijos. Ne visos bakterijos kenksmingos – kai kurios atlieka svarbų vaidmenį stiprinant atsparumą ligoms ir naikinant kenksmingas bakterijas.

Antsvoris siejamas su daugeliu žmonių sveikatai iškylančių pavojų. Neseniai JAV atliktas tyrimas parodė, kad dėl nesirūpinančių savo sveika gyvensena darbuotojų darbdavys kasmet patiria vidutiniškai pustrečio tūkstančio dolerių nuostolių. RTI (Research Triangle Institute) Tarptautinės sveikatos, socialinių ir ekonominių tyrimų padalinių bei Ligų kontrolės ir prevencijos centrų tyrėjai analizavo 45 tūkst. darbingų žmonių nuo 18 iki 64 m. amžiaus duomenis.

Didžiausia pasaulyje automobilių gamintoja bendrovė „General Motors“ skelbia pasirengusi 2008 metais pradėti gaminti automatiškai vairuojamus automobilius. Šiuo metu antrinės įmonės Europoje „Adam Opel“ atstovai testuoja tokią „Opel Vectra“ mašiną. Automatinio valdymo sistemas turi daugelis brangių automobilių, pavyzdžiui, „Jaguar“ ar BMW.

Pasak naujos BSE kilmės teorijos, kempinlige užsikrėtė ne žmogus nuo karvės, bet atvirkščiai – galvijas nuo žmogaus. Galvijų kempinligė, dar vadinama galvijų spongiformine encefalopatija, arba sutrumpintai BSE, yra nepagydoma smegenų liga, prieš ketvirtį amžiaus pirmąkart pastebėta Didžiojoje Britanijoje. Ji priklauso vadinamųjų prionų ligų grupei, kaip ir Creutzfeldto-Jakobo liga. Sergant tokiomis ligomis, dėl ne visada aiškių priežasčių kintant proteinams, atsiranda neurologinių sutrikimų.

Klimato kaita Afrikoje prieš tris milijonus metų galėjo būti lemiamas veiksnys, paskatinęs naujų žmogaus protėvių rūšių formavimąsi ir jų sklaidą. Anksčiau manyta, kad žmonės evoliucionavo sauso klimato sąlygomis Rytų Afrikoje. Bet naujo tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad praeityje, laikotarpiu tarp trijų ir vieno milijono metų, Rytų Afrikoje sausros periodus keitė drėgno klimato tarpsniai, o žmogus išmoko taikytis prie tokios klimato kaitos.

Ką pasakytumėte apie mokytoją, kuri tyčia savo penkiolikmetį auklėtinį pasiuntė į kabinetą kažko atnešti, ten vaikiną užklupo ir pabučiavo. O paskui mokytoja siuntinėjo savo auklėtiniui žinutes ir kvietė susitikti. Sakysite, pikantiška istorija, ko gero, verta pirmojo Lietuvos dienraščių puslapio. Taip pasielgusi mokytoja Šelė Vait sulaukė dėmesio ir Didžiojoje Britanijoje. Tiesa, ne pirmuosiuose dienraščių puslapiuose. Jos bylą nagrinėja Lydso teismas. Nuosprendis dar nepaskelbtas.