Ernestas Hemingway, vildamasis išgyti nuo depresijos, iškentė dvidešimt varginančių elektrošoko terapijos procedūrų. Praradęs dalį savo atminties, rašytojas pasakė: „Gydymas pavyko puikiai, bet pacientas neišgyveno“, ir netrukus išėjo iš gyvenimo savo valia.
Italų neurochirurgo Ugo Cerletti ano amžiaus ketvirtą dešimtmetį sumanytas psichikos sutrikimų gydymas traukulių priepuoliais, kurie sukeliami dirginant galvos smegenis elektros srove, negali pasigirti gera reputacija. Knygose, filmuose, dainose elektrošoko terapija tapo prievartos ir žmogaus valios negerbimo metafora. Štai garsiajame Milošo Formano filme „Skrydis virš gegutės lizdo“ nepaklusnūs klinikos gyventojai baudžiami elektrošoku, kuris juos paverčia apatiškais bukapročiais. Nepaisant tokios reputacijos, gydymas elektrošoku išlieka vienas greičiausių ir veiksmingiausių depresijos gydymo būdų.
Nors šis gydymo metodas senesnis nei pusė amžiaus, jo poveikis nėra aiškus iki šiol. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad trumpa dirginimo elektros srove akimirka negali turėti kokių nors ilgalaikių padarinių. Bet dr. Johano Hellsteno iš Lundo universiteto Švedijoje tyrimas rodo ką kita. Pasirodo, kad tokios procedūros paskatina atsinaujinti smegenų kraujagysles tose srityse, kurios siejamos su depresija. Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad ilgalaikės depresijos kamuojami pacientai turi mažesnį hipokampą, dar vadinamą Amonio ragu, – su emocijomis ir atmintimi siejamą smegenų dalį. Kadangi negalima patikrinti, kokie pokyčiai vyksta depresijos kamuojamų žmonių hipokampe po elektrošoko, mokslininkai eksperimentavo su žiurkėmis.
Eksperimentinių žiurkių smegenys kartą per dieną dirgintos elektros srove. Po dešimties dienų, skrodžiant ir eksperimentinių, ir kontrolinių žiurkių smegenis, pastebėta esminių skirtumų. Tų žiurkių, kurios gavo elektrošoką, hipokampe aptikta dvidešimteriopai daugiau endotelio – kraujagyslių vidines sieneles išklojančio audinio – ląstelių. Be to, paaiškėjo, kad bendras kraujagyslių ilgis didesnis net 16 proc. Jei mažėja bet kokio organo, ne tik hipokampo kraujagyslių, tas organas pamažu atrofuojasi. Dr. J. Hellstenas mano, kad elektrošokas paskatina kraujagyslių atsinaujinimo procesus, o čia ir gali slypėti jo gydomojo poveikio depresijos kamuojamiems pacientams esmė.
Kodėl elektrošokas paskatina atsinaujinti kraujagysles, galima tik spėlioti. Dr. J. Hellstenas aiškina, kad tai galėtų būti smegenų apsauginė reakcija. Elektros srove dirginant smegenis, dirbtinai sukeliamas trumpas epilepsijos priepuolis. Per gerokai ilgiau trunkantį natūralų epilepsijos priepuolį smegenyse gaminamos cheminės medžiagos, kurios skatina ląstelių dalijimąsi ir augimą. Taip smegenys apsisaugo nuo priepuolio padarytos žalos. Elektrošoko sukeltas priepuolis pernelyg trumpas, kad turėtų neigiamų padarinių, bet smegenų gynybos mechanizmas įsijungia. Todėl ir paspartėja kraujagyslių atsinaujinimo procesai hipokampe. Ano amžiaus pirmojoje pusėje sukurtas gydymo metodas nekontroliuojamiems pacientams tramdyti veikia ir priešingai – gali sugrąžinti į visavertį gyvenimą depresijos kamuojamus žmones.Pagal užsienio spaudą parengė Gintaras Aleknonis
