Miego visiems reikia skirtingai. Dramblys miega tris ar keturias valandas per parą, o sterblinė žiurkė – nuo 18 iki 20 valandų. Delfinas iš viso nemiega mums įprasta prasme – abi jo smegenų pusės ilsisi pakaitomis, gyvūnas užmerkia tik vieną akį. Kuo žinduolis smulkesnis, tuo miego jam reikia daugiau.
Neteisinga miegą vadinti tik būdravimo priešybe, nes tam tikromis miego fazėmis smegenys aktyviai veikia ilsintis. Jei žmogus neturi laiko miegoti, jis privalo išsimiegoti vėliau, grąžinti miego skolą gyvybiškai būtina. Žinomi keli atvejai, kai smegenų ligomis susirgę žmonės prarado gebėjimą miegoti ir po kelių mėnesių mirė.
Miegodami kelis kartus per naktį mes pereiname 5 skirtingų miego fazių ciklą. Pirmiausia negilaus miego fazėje, kuri trunka apie dvi minutes, mums kyla įvairių haliucinacijas primenančių vaizdų – krintame, skrendame, nejaučiame savo svorio ir pan. Greitai dar labiau atsipalaiduojame ir prasideda apie 20 minučių trunkanti periodiškai sustiprėjančio smegenų aktyvumo fazė. Nors čia dar mus nesunku pažadinti, bet jau neabejotinai miegame. Per kitas kelias minutes pereiname trečią, pereinamąją miego fazę ir pasiekiame ketvirtąją – gilaus miego. Šios dvi kartais vadinamos delta miegu, jos trunka apie 30 minučių, nors mus jau sunku pažadinti, bet galime vartytis lovoje, kalbėti ir net vaikščioti.
Maždaug po valandos nuo užmigimo per trečiąją ir antrąją miego fazę grįžtame atgal – pagreitėja širdies ritmas, padažnėja kvėpavimas, neritmingai ir maždaug kas pusę minutės po užmerktais vokais greitai pradeda judėti akys. Ši fazė vadinama greito akių judesių tarpsnio miegu arba, sutrumpintai – REM. Mes sapnuojame, net tie, kurie mano niekada neregintys sapnų, pažadinti šioje fazėje pasakoja sapnavę.
Pramiegame apytikriai trečdalį savo gyvenimo, bet iki šiol turime nedaug atsakymų į klausimą, kodėl mums reikia miego. Yra daug teorijų apie miego fazes. Populiariausias pasyvesniųjų miego fazių paskirties aiškinimas – smegenims reikia pailsėti ir pasisemti energijos.
Pastaraisiais metais iškelta hipotezė, kad šių miego fazių metu suaugusių žmonių smegenyse formuojasi nauji neuronai, nors anksčiau manyta, kad nervų ląstelės neatauga. Žurnale „Nature“ Jerome‘as Siegelas iš Los Andželo Kalifornijos universiteto teigia, kad šis miegas yra apsauginė reakcija nuo oksidacijos streso. Mažesniųjų gyvūnų organizme medžiagų apykaitos procesai intensyvesni, todėl čia atsiranda daugiau laisvaisiais radikalais vadinamų molekulių, kurios lengvai reaguoja su kitomis medžiagomis. Norėdamas apsivalyti nuo tokių molekulių, organizmas privalo lėtinti medžiagų apykaitą, t.y. miegoti.
Iki šiol nėra tiksliai aiški ir greito akių judesių miego – REM – funkcija. Viena teorija aiškina, kad jis reikalingas atminčiai sutvarkyti. Bet kaip paaiškinti, kad žmogus sapnuoja tai, ko niekada nepatyrė? Tyrimais nustatyta, kad tiksliai atkartojantys praeitį sapnai sudaro tik 1,4 proc., jie dažniausiai siejami su emociškai nemaloniais išgyvenimais. Net 64 proc. sapnų yra aplinkoje miego metu vykstančių reiškinių elementų. Vis dažniau suabejojama tiesioginiu ryšiu tarp atminties ir sapnų. Robertas Stickgoldas iš Harvardo medicinos mokyklos teigia, kad su atmintimi siejamos galvos smegenų sritys REM miego metu nesužadinamos.
Jo kolega Allanas Hobsonas mano, kad miegant smegenyse vykstančių fiziologinių procesų rezultatas – psichozės būseną primenantys vaizdiniai. Bet kodėl kartais ta sapnuojama milžiniška pabaisa ketina mus praryti labai tikroviškoje mūsų vonioje? Sapnų tyrėjams dar teks atsakyti į daug klausimų. Jau dabar aišku, kad ne visas miego mįsles įminsime, pavyzdžiui, ar kas nors pasakys, ką sapnuoja žiemos miegu jau įmigęs barsukas?
Pagal užsienio spaudą parengė Gintaras Aleknonis
www.lrt.lt