nature

Moteriai pastojus, besivystantis ląstelių rutulys žmogaus kūne gali atsiskirti į beveik bet ką. Kai kurios suformuos placentą, unikalų organą, kuris iš esmės įsilaužia į motinos kraujotakos sistemą ir tampa besivystančio vaisiaus maitinimo bei aprūpinimo krauju priemone (kartais proceso metu surenka ir mikroplastiką). Placenta gali moderuoti kraują, pašalindama gamybines atliekas, reguliuodama hormonus motinos ir kūdikio naudai.

Paprastai po naujos ligos atradimo iki išsiaiškinimo, kas ją sukelia, praeina dešimtmečiai ar net šimtmečiai. Tačiau vieno autouždegiminio sutrikimo priežastis buvo paaiškinta tame pačiame darbe, kuriame jis ir aprašomas. Kartu yra pateikiamas ir galimo gydymo pasiūlymas. Dėl genetinės mutacijos kai kurie žmonės kenčia nuo dažnai pasikartojančio karščiavimo ir stipraus skausmo. Staiga susirgus, patinsta limfmazgiai, pasireiškia kitokie neįprasti simptomai.

Vykstant evoliucijai gyvūnai tapo vis labiau socialūs. Tačiau bendruomenėms plečiantis, padidėjo ir tikimybė susirgti užkrečiamomis ligomis. Taip atsirado stipresnės imuninės sistemos poreikis. Nors toks ryšys atrodo logiškas, pirmieji jį įrodė Virdžinijos universiteto mokslininkai pademonstravę, kad pelių imuninė sistema tiesiogiai veikia už socialinį elgesį atsakingas jų smegenų zonas. Tai parodo, kad socialumo evoliuciją įgalino gyvūnų imunitetas.

Žmonių plaučiai turi beveik stebuklingą gebėjimą gydyti kancerogenines mutacijas, kurias sukelia rūkymas, pareiškė mokslininkai. Tačiau tik tuo atveju, jeigu kartą ir visiems laikams mesite rūkyti.  Mutacijos, kurios vėliau sukelia plaučių vėžį, buvo laikomos nekintančiomis, visam laikui išliekančios net ir buvusiems rūkaliams, į rankas nebeimantiems cigarečių.

Mokslininkams reikia atnaujinti Žemės magnetinį modelį, tačiau procesą teko atidėti dėl to, kad JAV negali priimti biudžeto. Tvirtinama, kad dėl to gali kilti navigacinės įrangos trikdžiai visame pasaulyje. Dėl staigaus Žemės šiaurės magnetinio poliaus judėjimo greičio pokyčio mokslininkams reikia skubiai pateikti pokyčius į planetos magnetinį modelį, kuriuo remiasi navigacines ir kartografines paslaugas teikiančios bendrovės.

Ilinojaus universiteto mokslininkai daug metų stengėsi išsiaiškinti, ar augalus būtų įmanoma genetiškai modifikuoti, kad būtų paspartintas jų augimas. Ketvirtadienį žurnale „Science“ paskelbtoje studijoje patvirtinama, kad tyrėjams pasisekė užauginti 40 proc.

Artėjantis gripo sezonas kasmet primena žmonijos istorija. Jos metu buvo ir skaudžių pamokų, viena kurių baigėsi dešimtimis milijonų žmonių mirčių. Ispaniškasis gripas prieš šimtą metų pasiekė pačius atokiausius pasaulio kampelius, ir į kapus nuvarė net pačius sveikiausius žmones.

Niujorke trečiadienį susirinkę pasaulio lyderiai mėgins įkvėpti naujos gyvybės Paryžiaus sutarčiai dėl priemonių, turinčių sulėtinti pasaulinį klimato šiltėjimą, nors kelios valstybės nusigręžė nuo savo įsipareigojimų, prisiimtų pagal istorinį susitarimą. Per „Vienos planetos viršūnių susitikimą“, praeitais metais inicijuotą Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, siekiama spartinti 2015 metais sudarytos sutarties įgyvendinimą.

Niujorke įsikūrusi „EcoHealth Alliance“ sudarė „pasaulinį pavojaus žemėlapį“, kuriame Lotynų Amerika yra pažymėta kaip potencialus virusų, grasinančių visos žmonijos sveikatai, platinimo centru, rašoma BBC. Mokslininkai ištyrė žinduolius ir virusus, kuriuos šie platina, o taip pat tų gyvūnų santykį su žmogumi. Savo ataskaitoje jie nurodo, kad didžiausią potencialią grėsmę kelia šikšnosparniai.

Kanados, Kinijos, Didžiosios Britanijos ir JAV mokslininkai atliko tyrimą, kuriuos nustatė mirčių, susijusių su žmogaus veikla, kai yra užteršiamas oras, skaičių. Mokslininkų tyrimas leido atsekti, kiek pramoninė įvairių šalių ar žemynų veikla kenkia aplinkiniams. Tyrimas buvo paviešintas leidinyje „Nature“. Pramoninės gamybos taršos emisija, patekusi į orą gali išplisti tūkstančius kilometrų. Anot tyrėjų, 2007-aisiais dėl oro užterštumo mirė apie 3,45 mln. žmonių. Iš jų apie 12 proc.

Seniausios kada nors rastos fosilijos yra „tiesioginis įrodymas“, kad gyvybė Žemėje egzistavo prieš 3,8-4,3 mlrd. metų, trečiadienį mokslo žurnale „Nature“ paskelbė mokslininkai. Net vėlesnės iš rastųjų „mikrofosilijų“ yra „maždaug 300 mln. metų senesnės“ nei žinotos iki šiol, sakė atradimo autorius, Londono universiteto koledžo profesorius Dominicas Papineau.

Pasaulyje turbūt labiausiai žinomas mokslininkas Stephenas Hawkingas yra žinomas dėl savo neįkainojamai aštraus požiūrio į kosmosą, laiką ir fizikos mokslą. Tačiau fizikas taip pat pasižymėjo ir nuostabia iškalba, kalbant ir apie daug jautresnius žmonėms dalykus, skelbiama leidinyje „Daily Mail“. S. Hawkingas pateikė žinutę tiems, kurie kenčia nuo depresijos, puikiai perteikdamas vieną iš paslaptingiausių kosmoso darinių – juodosios skylės ir depresijos palyginimą.

Ne Afrikoje gyvenančių žmonių genetinę kilmę galima beveik visiškai susieti su vieninteliu, labai seniai įvykusiu žmonių išėjimu iš šio žemyno, rodo naujos studijos. Vis dėlto mažytė genetinio paveldo dalis kai kurių Ramiojo vandenyno pietvakarių salų gyventojų genome gali būti užsilikusi nuo dar ankstesnės migracijos. Tokia išvada, trečiadienį paskelbta žurnale „Nature“, yra daroma remiantis trimis studijomis, pagristomis šiuolaikinių žmonių iš viso pasaulio DNR tyrimais.

Mokslininkai trečiadienį paskelbė atradę Žemės dydžio planetą, kuri sukasi aplink mūsų Saulei artimiausią žvaigždę ir atveria masinančią gyventi tinkamo pasaulio perspektyvą, tikintis, kad vieną dieną tą pasaulį galės ištirti mūsų robotai. Minima planeta, Proksima b, yra „nuosaikioje“ zonoje, kurioje gali egzistuoti skystas vanduo – vienas svarbiausių gyvybės ingredientų.

Nauji bandymai su laboratoriniais gyvūnais, taip pat vakcinų nuo Zikos viruso bandymai su pelėmis, antradienį suteikė naujų vilčių, kad vakcinomis pavyks apsaugoti žmones nuo smegenis žalojančio viruso. Dviejų vakcinų prototipų bandymai su laboratorinėmis pelėmis „suteikė visišką apsaugą nuo Zikos viruso“ vos po vienos injekcijos, pranešė viena mokslininkų komanda.

Mokslininkai trečiadienį pranešė, kad laboratorijoje beveik dvi savaites augino žmogaus embrionus, – tai precedento neturintis dalykas, žadantis pažangą pagalbinio apvaisinimo, kamieninių ląstelių terapijos srityse ir, bendrai, įsivaizdavimui to, kaip susiformuoja žmonės.

Ispanų mokslininkai trečiadienį paskelbė sukūrę žmogaus lytines ląsteles iš odos ląstelių ir šis atradimas galiausiai gali padėti gydyti nevaisingumą. Mokslininkai sakė, kad ieškojo sprendimo maždaug 15-ai proc. pasaulio porų, kurios negali susilaukti vaikų ir kurių vienintelė galimybė dabar yra donorų sperma ar kiaušinėliai.

Mes jau spėjome priprasti prie šiltų žiemų ir karštų vasarų. Bet Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto mokslininkai perspėja, kad žiemos Europoje gali tapti šaltesnės. Vandens cirkuliacijos vandenynuose sutrikimai ir Golfo srovės sulėtėjimas gali sukelti sunkiai apskaičiuojamas, bet tikrai negatyvias pasekmes visai planetai. Žurnalas „Nature“ išspausdino Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto mokslininkų, vadovaujamų fizikos profesoriaus Stefano Ramstorfo atliktų tyrimų rezultatus.

Paskelbta apie Etiopijos Afaro regione rastas fosilijas, galinčias pakeisti visos žmonių giminės genealogijos aiškinimus. Nauji radiniai prieštarauja įsigalėjusioms hipotezėms. 1974 m. buvo iškelta hipotezė, kad Etiopijoje gyvenusi „Lucy“ yra tiesioginė šiuolaikinio žmogaus promotė. Naujos fosilijos, apie kurias buvo paskelbta trečiadienį, galbūt taps lemiamu ir negrįžtamu smūgiu tokiam jos statusui.

Atlikdami tyrimus, kuriuos galima pavadinti Moore’o dėsnio gelbėjimo ratu, JAV mokslininkai pagamino vos kelių atomų storio tranzistorių, atveriantį galimybes neįsivaizduojamai mažai elektronikai. Pirmą kartą paskelbtas 1965 m., Moore’o dėsnis numato, kad kompiuterių skaičiavimo galia padvigubės maždaug kas porą metų, ir nors tai vis dar tebelaikoma taisykle, žmonės ėmė abejoti, ar ji dar ilgai temps.

Atmosferos fiziko Josepho Dwyerio ir jo kolegų stebėti procesai audros debesyje negali būti paaiškinti jokiais šiuolaikiniam mokslui žinomais procesais. Kai specialus J. Dwyerio lėktuvas pasuko pavojingu maršrutu – tiesiai į grėsmingą audros debesį – paaiškėjo neįtikėtinas dalykas. Pasirodo, mokslininkas įskriejo ne tik į audros epicentrą, bet ir į... nepaaiškinamą antimedžiagos telkinį.

Žurnalas „Nature“ atliko viso pasaulio prestižiškiausiuose mokslo žurnaluose publikuojamų straipsnių analizę. „Nature“ indeksas sudaromas analizuojant 68 gamtos mokslų žurnalus, labiausiai vertinamus pasaulio mokslo bendruomenės, pranešė Vilniaus universitetas. Lietuva šiame indekse užima 52 vietą tarp visų pasaulio valstybių. 2013 m., palyginti su 2012 m., šalis smarkiai pakilo, o mokslinės produkcijos dalis išaugo 41,7 proc., tuo tarpu daugumos šalių gerokai nusmuko.

 Vaida Ražaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Ištyrus genomą, paaiškėjo, kad atskiras žmogus turi daug individualių savybių, kurios lemia įvairius jo požymius, tarkim, išvaizdą, sveikatą, intelektinius sugebėjimus, atsaką į vaistus, sako genetikos tyrimų pradininkas Lietuvoje Vaidutis Kučinskas. „Galima kalbėti apie vaistų metabolizmą. Pasirodo, kad genas gali turėti kelias skirtingas būsenas.

Japonijoje įtakingas tyrimų centras pripažino, kad nesugebės rasti lengvo būdo įprastas ląsteles perprogramuoti į kamienines, nors anksčiau tokį būdą žadėjusi mokslininkė Haruko Obokata net buvo tapusi mokslo pasaulio žvaigžde. Dabar ji traukiasi pripažinusi savo klaidas, o kolegos ją kaltina net klastojus savo tyrimus. Šių metų pradžioje tai buvo pažadas atversti naują medicinos puslapį.

Galbūt tai nebuvo mums pažįstama meilė, tačiau prieš maždaug 385 mln. metų mūsų labai tolimi protėviai – šarvuotosios žuvys (Placodermi) – įgijo gebėjimą atlikti lytinį aktą. Tokią prielaidą kelia evoliuciją tiriančių mokslininkų grupė, sutelkusi dėmesį į vienos rūšies šarvuotųjų žuvų – Microbrachius dicki – fosilijas. Šios maždaug 8 cm ilgio žuvys gyveno buveinėse dabartinėje Škotijoje, kur jų pirmosios fosilijos buvo rastos 1888 metais, taip pat dabartinės Estijos ir Kinijos teritorijoje.

Amerikiečių mokslininkai sukūrė bateriją, kurios elektrodus sudaro skystas metalas. Išradimas leidžia tikėtis, kad naujo tipo baterijos taps žaliosios energetikos pagrindu. Apie savo tyrimo rezultatus autoriai papasakojo žurnale „Nature“. Naujoje baterijoje du skystų elektrodų sluoksniai atskirti skysto elektrolito sluoksniu. Metalai ir elektrolitas naujame akumuliatoriuje turi skirtingą tankį, tačiau neleidžia jiems judėti.

Palyginus turimus devynių senovės žmonių genomus su šiuolaikinių žmonių, pasirodė, kad dabartiniai europiečiai yra kilę ne mažiau kaip iš trijų skirtingų žmonių grupių, o ne iš dviejų, kaip manyta iki šiol.

Kinijoje atrastos voverės dydžio žinduolio fosilijos galimai perrašys gyvūnų evoliucijos teoriją. Kaip praneša livescience.com, Liaoningo provincijoje (Kinijoje) rastos fosilijos kelia prielaidą, jog žinduoliai išsivystė kur kas anksčiau ir greičiau nei manyta iki šiol – daugiau nei prieš 200 mln. metų. Liaoningo provincija garsėja fosilijų gausa. Ten jau ne kartą rasta dinozaurų ir kitų priešistorinių gyvūnų liekanų. Shenshou lui žinduolio fosilijos yra maždaug 160 mln.

Dėl Žemės atmosferoje didėjančio anglies dvideginio dujų kiekio geriau veši augalai, tačiau, pasak mokslininkų, dėl to keičiasi duoninių grūdų maistingųjų medžiagų sudėtis bei iškeptos duonos skonis. Vokietijoje vykdomas eksperimentas patvirtino: kuo daugiau ore CO2, tuo mažiau svarbių baltymų būna kviečių grūduose. Thüneno bioįvairovės instituto Žemutinėje Saksonijoje (Vokietija) bandomajame lauke tarp besistiebiančių kviečių kyšo maždaug žmogaus ūgio juodi vamzdeliai.

Pasirodo, tradicinis torto raikymo būdas yra visiškai neefektyvus – taip raikomas tortas greičiau pasensta ir sugenda. Kaip tortą raikyti efektyviau ir žymiai ilgiau mėgautis skanesniu tortu? Išeitį siūlo matematikai. Kas nemėgsta tortų? Tortą galima pjaustyti teisingai ir neteisingai. Klasikinis torto raikymo būdas – kai dukart pjaunama nuo centro link išorės ir išimamas smailaus kampo gabalėlis – yra neteisingas. Kodėl? Paaiškinimas labai paprastas.

Mėnulis susiformavo praėjus maždaug 95 mln. metų po Saulės sistemos susikūrimo – per susidūrimą, kuris taip pat nulėmė dabartinę Žemės struktūrą, rodo studija, tapusi vėliausiu mėginimu apskaičiuoti to įvykio laiką. Žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje sakoma, kad ankstyvosios Žemės pirmtakės susidūrimas su Marso dydžio objektu įvyko prieš maždaug 4,47 mlrd. metų. Tas susidūrimas į mūsų planetos orbitą išmetė didelį kiekį išsilydžiusios medžiagos, iš kurios galiausiai susiformavo Mėnulis.

Klimato šiltėjimas didina vienų pavojingiausių „šiltnamio dujų“ metano išsiskyrimą į atmosferą, teigia JAV mokslininkai. Taip susidaro uždaras ratas, dar labiau komplikuojantis klimato kaitos problemą. Metanas laikomas vienu svarbiausių „šiltnamio dujų“ veiksnių, todėl mokslininkai nusprendė išsamiau ištirti jo emisijų poveikį klimato pokyčiams.

JAV paleontologai Aliaskos šiaurinėje dalyje aptiko nykštukinio dinozauro, labai artimo tiranozaurams, žandikaulio fragmentus. Apie tai paskelbta žurnale „Nature“. Šis prieš maždaug 70 mln. metų Arkties regione gyvenęs roplys pavadintas Nanuqsaurus hoglundi. Paleontologai rado kelis jo viršutiniojo ir apatiniojo žandikaulio fragmentus. Iš jų sandaros ypatumų mokslininkams pavyko nustatyti, kad šios rūšies atstovas iš tikrųjų buvo suaugęs gyvūnas, o ne tiranozauro jauniklis.

Australijos astronomai „SkyMapper“ teleskopu atrado seniausią iki šiol žinomą visatos žvaigždę, kurios amžius siekia daugiau nei 13,6 milijardus metų. Pranešama, kad šis atradimas buvo padarytas pasitelkus naujausius automatinių optinių teleskopų pasiekimus. „SkyMapper“ yra 1,35 m veidrodžio skersmens optinis teleskopas su itin plačiu apžvalgos kampu: jo 268 mln. pikselių raiškos fotokamera gali automatiškai fotografuoti 5,7 kampinių laipsnių pločio dangaus fragmentus.

Per paskutiniuosius 50 metų anglies ciklas mūsų planetos pusiaujo regionuose tapo 2 kartus jautresnis temperatūros pokyčiams, nustatė JAV mokslininkai. Jų tyrimo rezultatus paskelbė žurnalas „Nature“. Tyrėjams pavyko išsiaiškinti, kad oro temperatūros džiunglių srityse padidėjimas 1 laipsniu pagal Celsijų lemia maždaug 2 milijardų tonų CO2 dujų išmetimą į atmosferą. Pasak mokslininkų, tai susiję su klimato keitimusi: nuo 7-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio klimato šiltėjimo tempai nuolat didėja.

Vieno medžiotojo ir rinkėjo, gyvenusio Ispanijoje prieš maždaug 7 000 metų, DNR rodo, kad europiečiai išliko tamsiaodžiai daug ilgiau negu iki šiol buvo manoma, sekmadienį pranešė tyrėjai. Kaip rašoma studijoje, paskelbtoje žurnale „Nature“, iš senovinio žmogaus griaučių „La Brana 1“, rastų viename giliame urve Ispanijoje 2006 metais, danties išgauta genetinė medžiaga atskleidė neįprastą derinį: tas žmogus buvo tamsiaodis ir mėlynakis.

Astronomai aptiko tiesioginių vandens egzistavimo nykštukinėje planetoje Cereroje įrodymų, praneša „Space.com“. Cerera yra asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio skriejantis apie 950 kilometrų skersmens dangaus kūnas, iki 2006 m. vadintas didžiausiu Saulės sistemos asteroidu. Astronomų skaičiavimais asteroidų žiede skrieja iki 1,9 mln. didesnių nei 1 km skersmens dangaus kūnų. Cerera yra didžiausias iš jų.

Astronomai sekmadienį paskelbė pirmą kartą pamatę dujines gijas, kurios, teoriškai, „laiko“ Visatą sudarydamos tarsi „kosminį tinklą“. Astronomai pasinaudojo intensyvia spinduliuote, kurią skleidžia vienas kvazaras – supermasyvios juodosios skylės „šalutinis produktas“, kuris veikia kaip kokia kosminė blykstė, nušviečianti dalį to milžiniško gijų tinklo.

Dramblinis ryklys yra praeities reliktas, dar vadinamas „gyvąja fosilija”, kadangi išlaikė mažai pasikeitusią išvaizdą milijonus metų. Be išorinių požymių, ši priešistorinė žuvis išsaugojo ir genomą, kuris nepaprastai skiriasi nuo kitų stuburinių gyvūnų, skelbia žurnalas „Nature“. Mokslininkai iš Singapūro Mokslo, technologijų ir tyrimų agentūros išanalizavo dramblinių ryklių genomą, tikėdamiesi pažinti skeletinių gyvūnų evoliucijos eigą, nes ši rūšis (kartu su kitais rykliais bei rajomis)...

Kinija pirmą kartą pralenkė Europos Sąjungą pagal vieną svarbiausių inovacijų raidos rodiklių: savo ekonomikos dalį, skiriamą mokslo tiriamiesiems darbams ir plėtrai (R&D), pranešė žurnalas „Nature“. 2012 m. Kinija į mokslinius tyrimus ir plėtrą investavo 1,98 proc. savo BVP ir šiuo požiūriu pralenkė 28 ES valstybes, kurios visos kartu tam skyrė 1,96 proc. BVP. Tokius duomenis šį mėnesį oficialiai paskelbs Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), sakoma pranešime.

Jei anglies dvideginio koncentracija Žemės atmosferoje padvigubės, pasaulinis klimato atšilimas gali būti stipresnis, nei buvo prognozuojama: vidutinė temperatūra mūsų planetoje padidės ne 1,5 laipsniais, kaip rodė ankstesni skaičiavimai, o 3. Tokias Australijos klimatologų tyrimo išvadas vakar paskelbė žurnalas „Nature“. Ekspertų teigimu, klimato šiltėjimą lemia Žemės atmosferoje dėl žmonijos gamybinės veiklos didėjančios vadinamųjų šiltnamio dujų emisijos.

Šiais laikais ypatingai išaugo žaliavų ir maisto produktų įvairovė, tai prisideda prie to, kad žmogaus organizmas gali gauti reikalingų medžiagų iš skirtingų produktų. Mokslininkų dėka apie maistą ir jo naudą ar žalą žinoma kur kas daugiau nei anksčiau, sakoma Kauno technologijos universiteto (KTU) pranešime. KTU Maisto produktų technologijos katedros profesorius Rimantas Venskutonis mano, kad ateityje paprasto maisto tiesiog nebus.

Mokslininkai išsiaiškino, kad toli gražu ne visi organizmai su amžiumi sensta, skelbiama žurnale „Nature“. Yra priimta manyti, kad su kuo senesnis organizmas, tuo jis labiau silpnesnis, labiau nukaršęs, jo gebėjimas pratęsti giminę sumenkęs, o mirties tikimybė vis didesnė.

Tarptautinė JAV, D. Britanijos, Australijos ir Nyderlandų mokslininkų grupė pranešė išnagrinėjusi įvairiose planetos regionuose atliktų gręžinių jūros dugne rezultatus. Jie liudija, kad Žemės gelmėje po jūrų dugnu slypi dideli gėlo vandens klodai. Tyrimo medžiaga paskelbta žurnale „Nature“. Jūrų dugno gelmėse esančius gėlo vandens išteklius mokslininkai įvertino 500 000 kubinių kilometrų.

Kada ir kaip susiformavo Mėnulis? Manoma, kad Žemės formavimosi metu, maždaug prieš 4,5 mlrd. metų, didelis objektas susidūrė su dar besiformuojančia Žemės planeta, kuri tuo metu tebuvo apie 50–200 mln. metų amžiaus, rašo lefigaro.fr. Po šio susidūrimo aplink Žemę susidarė dulkių diskas, iš kurio maždaug per vieną amžių susiformavo milžiniškas natūralus Žemės palydovas.

Asteroidas, kuris nukrito netoli Rusijos vidurio miesto Čeliabinsko, iš pradžių buvo 19 metrų skersmens, o jam krintant atpalaiduota energija prilygo dešimčių Hirošimos atominių bombų sprogimui, sakoma trečiadienį paskelbtoje studijoje. Čekijos ir Kanados mokslininkai išanalizavo vaizdo ir garso įrašus, taip pat meteorito nuolaužas, rastas po dramatiško incidento vasario 15 dieną.

Mokslininkai toli kosmose pirmąkart atrado planetą, kur savo dydžiu ir sandara panaši į Žemę. Tačiau ta iš uolienų sudaryta egzoplaneta skrieja labai arti savo centrinio šviesulio, todėl beveik neabejotina, kad joje gyvybei būtų per karšta. Planetos paviršiuje uolienos veikiausiai yra išsilydžiusios. Astrofizikai trečiadienį žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje nurodė, jog egzoplaneta Kepler-78b tikriausiai yra sudaryta iš uolienų ir turi geležinį branduolį – panašiai kaip Žemė.

2047 metais Žemės klimatas pasieks vadinamąjį negrįžtamumo tašką, kuomet su pasauliniu atšilimu susiję jo pokyčiai taps nebegrįžtami, prognozuoja JAV mokslininkai. Klimato negrįžtamumo tašku vadinamas reiškinys, kai vidutinė pačių šalčiausių metų temperatūra viršys vidutinę šilčiausių metų temperatūrą per per 145 metų meteorologinių stebėjimų istoriją (nuo 1860 iki 2005 m.), sakoma pranešime.

Žemės atmosferoje deguonis pradėjo kauptis daugiau nei prieš 3 milijardus metų, teigiama žurnale „Nature“ paskelbto Danijos mokslininkų tyrimo išvadose. Anksčiau mokslininkai manė, kad deguonis pirmą kartą Žemės atmosferoje susidarė maždaug prieš 2,4 mlrd. metų. Naujo tyrimo autoriai rėmėsi izotopų pasiskirstymo labai senose uolienose ir kituose geologiniuose mėginiuose analizės rezultatais.