Astronomai aptiko tiesioginių vandens egzistavimo nykštukinėje planetoje Cereroje įrodymų, praneša „Space.com“. Cerera yra asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio skriejantis apie 950 kilometrų skersmens dangaus kūnas, iki 2006 m. vadintas didžiausiu Saulės sistemos asteroidu.
Astronomų skaičiavimais asteroidų žiede skrieja iki 1,9 mln. didesnių nei 1 km skersmens dangaus kūnų. Cerera yra didžiausias iš jų.
Pranešama, kad Europos kosmoso agentūros (ESA) Herschelio kosminiu teleskopu stebėjimus vykdę astronomai pastebėjo vandens garų debesis, besiveržiančius į kosminę erdvę iš dviejų Cereros paviršiaus sričių. Manoma, kad tai susiję su vadinamųjų ledo vulkanų (kriovulkanų) veikla arba ledo sublimacija į vandens garų debesis.
Pasak žurnale „Nature“ paskelbto mokslininkų tyrimo vadovo Michaelio Küpperso, tai pirmasis tvirtas ir tiesioginis vandens egzistavimo Cereroje bei visame asteroidų žiede įrodymas. Šis atradimas, pasak mokslininko, padės geriau suprasti Cereros ir visos Saulės sistemos susidarymo procesą.
Mokslininkai dar prieš kone 30 metų buvo iškėlę prielaidą, kad Cereroje gali būti gana nemažai vandens. 1991 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad Cereroje esama vandens požymių: buvo aptikta vandens skilimo produktų – hidroksidų, tačiau vėlesni stebėjimai šio atradimo nepatvirtino.
Tyrimo autoriai šįkart naudojo Herschelio kosminio teleskopo spektrometrą vandens signalams fiksuoti. Buvo nustatyta, kad vandens garų debesys aplink Cererą sugeria šilumą, sklindančią iš nykštukinės planetos gelmių. Tyrėjų atlikti matavimai atskleidė, kad kas sekundę iš Cereros paviršiaus į kosmosą pasklinda apie 6 kg vandens garų.
Pranešama, kad vandens atradimas Cereroje remia vieną iš Saulės sistemos formavimosi modelių, pagal kurį didžiosios planetos, tokios kaip Jupiteris, į dabartines savo orbitas persikėlė maišydamos medžiagas iš vidinės ir išorinės Saulės sistemos dalių. Dėl to nykštukinės planetos Cerera ir Vesta galėjo toli migruoti nuo savo susiformavimo vietų. Keliama prielaida, kad Cerera galbūt galėjo susidaryti netoli dabartinės savo buvimo vietos, bet panaudojo madžiagą iš kur kas tolimesnių Saulės sistemos sričių.
Vandens atradimas Cereroje taip pat patvirtina prielaidą, kad asteroidai į Žemę galėjo atnešti tam tikrą vandens kiekį, sakoma pranešime.
