nature

Marso tyrimai rodo, kad vanduo jame galėjo veržtis iš gelmiųVėduoklės formos deltas milžiniškų Marso baseinų pakraščiuose tikriausiai suformavo didžiuliai, iš Raudonosios planetos gelmių išsiveržusio vandens srautai, rodo tyrimai, kurių išvados buvo paskelbtos trečiadienį.Tų laiptuotų deltų kilmė ir morfologija nedavė mokslininkams ramybės nuo pat to laiko, kai jos prieš trejus metus buvo aptiktos.

Ar rinkėjų smegenų skenavimas ir „politinio šalies organizmo“ minčių skaitymas stiprina demokratiją? – klausia dienraštis „Wall Street Journal“ (www.wsj.

Žmogaus embrionų klonavimas – tik laiko klausimas, tvirtina britų dienraštis „The Independent“. Pasak jo, mokslininkams pirmą kartą pavyko klonuoti tuzinus beždžionių embrionų.

Dėl vadinamojo „šiltnamio efekto“ klimatas mūsų planetoje darosi vis drėgnesnis, teigiama žurnale „Nature“ paskelbtame D. Britanijos mokslininkų tyrime. Dėl didėjančio atmosferos drėgnumo gali padidėti uraganų skaičius, be to, planetoje vis dažniau lis, o klimatas taps karštesnis, teigia mokslininkai. Tyrimo autoriai paneigė prielaidą, kad drėgmės didėjimas susijęs su vulkanine veikla ir saulės spinduliavimo intensyvumo pokyčiais.

Milžiniškas smogo debesis tirpdo Himalajų ledynus, o virš milijonų žmonių pakibo potvynių ir sausrų grėsmė, tvirtina Italijos dienraštis „Repubblica“. Dangus virš Indijos ir Kinijos užtrauktas ruda toksiška skraiste. Šis milžiniškas debesis kasmet nuo lapkričio iki balandžio tarsi antklodė užkloja abi šalis ir sulaiko šilumą. Žemės palydovų davikliai jau seniai užfiksavo šį kiekvieną rudenį besikartojantį fenomeną, pasakoja dienraštis. Tačiau iš pradžių ekologai dėl jo nesijaudino.

Kuo vadovaujasi žmonės, kuomet nesiekia asmeninės naudos? Pasirodo, kiekviename iš mūsų gyvena Tadas Blinda arba Robinas Hudas, nes siekis atimti iš turtingųjų ir atiduoti vargšams slypi žmogaus prigimtyje, nustatė mokslininkai. Duoti ir atimti. Tai pats kvailiausias žaidimas pasaulyje, rašo Ispanijos dienraštis „El Pais“. Mes net nesuvokiame, kai pradedame siekti sau naudos.

Įkalk įvartį ir turėsi daugiau šansų įmušti jų dar ne vieną, pataria futbolininkams mokslininkai. Visa laimė, kad tarp futbolo sirgalių yra ir matematikų: jie padėjo moksliškai nustatyti vieną svarbiausių futbolo dėsnių, apie kurį ir žaidėjai, ir sirgaliai iki šiol nutuokė tik intuityviai.

Miego visiems reikia skirtingai. Dramblys miega tris ar keturias valandas per parą, o sterblinė žiurkė – nuo 18 iki 20 valandų. Delfinas iš viso nemiega mums įprasta prasme – abi jo smegenų pusės ilsisi pakaitomis, gyvūnas užmerkia tik vieną akį. Kuo žinduolis smulkesnis, tuo miego jam reikia daugiau. Neteisinga miegą vadinti tik būdravimo priešybe, nes tam tikromis miego fazėmis smegenys aktyviai veikia ilsintis.

1918 m. žiemą kilusi gripo pandemija nusinešė apie 50 milijonų žmonių gyvybių. Iš tų metų lapkritį Aliaskoje mirusios moters sušalusių palaikų plaučių paėmę mėginius mokslininkai atkūrė pavojingąjį virusą, kuris nuo šių metų rugpjūčio saugomas Ligų kontrolės ir prevencijos centre Atlantoje, Džordžijos valstijoje.