Milžiniškas smogo debesis tirpdo Himalajų ledynus, o virš milijonų žmonių pakibo potvynių ir sausrų grėsmė, tvirtina Italijos dienraštis „Repubblica“.
Dangus virš Indijos ir Kinijos užtrauktas ruda toksiška skraiste. Šis milžiniškas debesis kasmet nuo lapkričio iki balandžio tarsi antklodė užkloja abi šalis ir sulaiko šilumą. Žemės palydovų davikliai jau seniai užfiksavo šį kiekvieną rudenį besikartojantį fenomeną, pasakoja dienraštis. Tačiau iš pradžių ekologai dėl jo nesijaudino.
Savaime suprantama, ši žmonių sveikatai kenksmingų mikrodalelių sankaupa negalėjo kelti entuziazmo, tačiau, kita vertus,buvo manoma, kad milžiniškas smogo debesis atspindi dalį saulės spindulių, taip mažindamas visuotinio atšilimo pasekmes. Tačiau žurnale „Nature“ paskelbtose naujausio mokslininkų tyrimo išvadose tvirtinama, kad iš tikrųjų viskas kitaip.
Iš aerozolių dalelių ir dulkių sudarytas gigantiškas debesis kaupdamas šilumą didina apatinių atmosferos sluoksnių temperatūrą ir tirpdo Himalajų sniegynus. Šio „Azijos debesio“ ardomasis poveikis savo mastais prilygsta, o gal jau ir pranoksta į planetos atmosferą išmetamų „šiltnamių dujų“ daromą žalą, teigia mokslininkai.
Scrippso okeanografijos instituto San Diege (JAV) profesorius Veerabhadranas Ramanathanas, vienas žymiausių pasaulio klimato specialistų, šio debesio sudėtį ištyrė pasiuntęs į jį tris nepilotuojamus lėktuvus. Juose buvo įrengti davikliai, galintys identifikuoti nuodingas medžiagas ir nustatyti jų koncentraciją.
2006 m. kovą iš Maldyvų salų pakilę nepilotuojami lėktuvai atliko 18 skrydžių. Jie skersai ir išilgai išmaišė „Azijos debesį“ 500 – 3000 metrų aukštyje, patvirtindami įtarimus dėl šildančio aerozolių efekto. „Gauti duomenys liudija, kad 50 proc. dėl atmosferos temperatūros didėjimo yra kaltas rudasis debesis“, - tvirtina profesorius „Nature“ paskelbtame straipsnyje. Jei per paskutinį dešimtmetį Pietryčių Azijoje temperatūra žemės paviršiuje vidutiniškai padidėjo 0,25 laipsnio, tai mažiausiai 0,15 laipsnio ji pakilo dėl to, kad virš Himalajų pakibo iš tamsių dalelių sudarytas toksiškas debesis, kuris kaupia daugiau šilumos, nei atiduoda.
Teršalai, iš kurių sudarytas debesis, nėra industrinės veiklos ar milžiniško naftos, maitinančios Kinijos ir Indijos pramoninę, vartojimo padarinys, rašo „Repubblica“. Šios mikrodalelės į atmosferą patenka dėl malkas, anglis ar kitas augalinės kilmės atliekas deginančių žmonių, kurie gamina maistą ar šildosi. Milijonai įkurtų laužų sukelia atmosferos patamsėjimą, kurį galima stebėti iš kosmoso šiaurinėje Indijos pusiasalio dalyje.
Pasak dienraščio, Kalifornijoje dirbantis indų kilmės mokslininkas niekada netikėjo, kad šis aerozolinis mišinys gali šaldomai veikti aplinką. Jam visą laiką susirūpinimą kėlė iš Himalajų regiono ateinantys pranešimai. Himalajų ledynai ir toliau mažėja, jie traukiasi vidutiniu 15 metrų per metus greičiu – sparčiau, nei bet kurioje kitoje planetos vietoje. Gėlo vandens išteklių dideliame aukštyje mažėjimas kelia pavojų hidrografinei Pietryčių Azijos sistemai. Indas, Gangas, Iravadis, Mekongas, Raudonoji upė, Jangdzė, Geltonoji upė priklauso nuo Tibete esančių 46 tūkstančių ledynų. Tibetas – trečia pagal dydį sušalusio vandens saugykla pasaulyje.
Pasak profesoriaus V. Ramanathano, glaciologai tvirtina, kad visuotinis atšilimas didžiausią žalą daro būtent „Pasaulio stogui“. „O mūsų tyrimas padeda suprasti, kodėl“, - priduria jis. Anksčiau manyta, kad „Azijos debesis“ ir kiti analogiški fenomenai, paprastai vadinami rudaisiais atmosferos debesimis, 15 – 20 proc. lemia atmosferos temperatūros didėjimą. Tačiau dabar jų „indėlis“ į atmosferos šiltėjimą vertinamas 50 proc. Likusi dalis atitenka anglies anhidridui ir kitiems pramoninės kilmės anglies junginiams.
Nepilotuojamais lėktuvais į „Azijos debesį“ profesoriaus V. Ramanathano ir jo kolegų nutiestas takelis bus praplėstas NASA specialistų. 2008 m. NASA planuoja paleisti orbitinę observatoriją „Glory“, kuri padės išsiaiškinti, kokias pasekmes sukelia su toksiškų mikrodalelių debesimi susidūrusi saulės radiacija. Pasak dienraščio, „Glory“ projektas padės labai tiksliai nustatyti, kaip pasaulinį atšilimą veikia „šiltnamio dujų“ emisijos. Kita vertus, mokslininkai sužinos, kaip šį procesą įtakoja ir žemutiniuose atmosferos sluoksniuose susikoncentravusios dalelės – pirmiausia tankiai gyvenamuose Indijos, Kinijos ir kitų Rytų Azijos šalių regionuose.
O tuo tarpu V. Ramanathanas išvyko į Indiją, kurioje pradės kitą projektą. Jo esmė – įtikinti žmones gaminti maistą deginant dujas, o ne malkas, rašo „Repubblica“.
